Sutuoktinių teisės ir pareigos
5 (100%) 1 vote

Sutuoktinių teisės ir pareigos

Turinys

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………….3

I. SANTUOKOS SAMPRATA, SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS………………………….4

II. SUTUOKTINIŲ TURTINĖS TEISĖS IR PAREIGOS……………………………………………5

2.1. Sutuoktinių lygiateisiškumas……………………………………………………………..6

2.2. Sutuoktinių teisnumas ir veiksnumas……………………………………………………..8

2.3. Sutuoktinių pareigos vaikams…………………………………………………………….10

2.4. Sutuoktinių pavardė………………………………………………………………………11

2.5. Laikinas sutuoktinių turtinių teisių apribojimas………………………………………….12

2.6. Sutuoktinių teisės ir pareigos namų ūkyje………………………………………………..13

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………..15

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SARAŠAS………………………………………………………….16

Įvadas

Šeima, ko gero, yra svarbiausia iš visų pilietinės visuomenės institucijų. Dažnai ji apibrėžiama kaip atliekanti “vaikų auklėtojos, aprūpintojos ir augintojos” vaidmenį. Tuo jai neprilygsta jokia kita institucija. Be to, šeima traktuojama kaip išskirtinis moralinių vertybių šaltinis – būdama vertybių perdavėja iš kartos į kartą, šeima su savo tvirtu žmogiškų jausmų teigimu yra labai stipri moralinė mokytoja.

Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir neigiamų veiksnių įtakos. Santuoka yra kompleksinis teisės institutas, kurį veikia ir teisės normos, ir dorovinės normos. Labai svarbu, kokiais principais santuokoje grindžiami šeimos tarpusavio santykiai.

Šio darbo tikslas – išstudijuoti santuokos sudarymo teisines pasekmes. Santuoka – tai savanoriška sutartis ir privalomas pareigų vykdymas, kylančių iš savanoriškos sutarties, todėl atsiranda nauji santykiai tarp sutuoktinių ir jų vaikų, šeimos narių turtinės padėties. Jei vyras ir moteris įstatymų nustatyta tvarka įformino savanorišką susitarimą sukurti santuoką, tai tokia pora tampa šeimos teisinių santykių dalyviais. Santuokos įregistravimo metu dažniausiai pasikeičia vieno sutuoktinio pavardė, sutuoktiniams atsiranda pareiga vienas kitą gerbti remti, saugoti bendrą turtą, gimus vaikui, tėvai privalo rūpintis jo auginimu ir pan.

Šio darbo uždaviniai:

išnagrinėti santuokos sampratą, sutuoktinių teises ir pareigas;

išstudijuoti santuokos teisines pasekmes.

Darbo metodai. Darbas atliktas taikant loginį, dokumento analizės, kitus metodus.

Rėmiausi oficialių dokumentų analize. Šiuo metodu analizavau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, įvairių įstatymų reglamentuojamas santuokos sudarymo teisines pasekmes ir apžvelgiau teismų praktiką sprendžiant ginčus šioje šeimos teisės srityje.

I. Santuokos samprata, sutuoktinių teisės ir pareigos

„ Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra sutuoktiniai.“ Taip santuoką apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK 3.7 straipsnis.) CK santuoka apibūdinama kaip civilinė sutartis, kuria siekiama tik teisinių pasekmių. Ši samprata nevisiškai atitinka šeimos santykių specifiką, neliečia jų neturtinio pobūdžio. Santuoka sudaroma ne tik dėl teisinių pasekmių, bet ir dėl meilės. Bažnyčia bažnytinę santuoką laiko sakramentu. Tokiu būdu vyro ir moters santykiai sudvasinami.Santuoka yra ne tik sutartis, ne tik vienkartinis aktas, bet ir sutuoktinių būklė. Santuokos registravimas nustatomas tiek valstybiniais ir visuomeniniais interesais, tiek siekiant apsaugoti sutuoktinių ir vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus.

Santuokos sudarymas turi teisinių pasekmių – sutuoktiniai įgyja tam tikras teises bei pareigas. Sudarius santuoką atsiranda naujų teisių ir pareigų, o kai kurios teisės, turėtos anksčiau, yra apribojamos arba iš viso išnyksta. Pati pagrindinė pasekmė, kad asmenys įgyja visai naują statusą, tai yra tampa sutuoktiniais. Iš to išplaukia ir naujų pareigų atsiradimas:

a) moralinės pareigos – lojalumas, pagarba vienas kitam, rūpinimasis moraliai, psichologine, dvasine sutuoktinio būsena ir pan;

b) turtinės pareigos – tarpusavio išlaikymas, bendro turto atsiradimas, jei kitaip nesusitaria, ir jį valdyti, disponuoti juo bendru susitarimu.

Esminis skirtumas tarp moralinių ir turtinių pareigų, kad negalima priversti vykdyti moralinių pareigų. Tačiau jų nevykdymas gali turėti reikšmės ir kitur: santuokos nutraukimas, tai yra kaip nutraukimo
pagrindas, gyvenimas separacijoje ir panašiai. Tuo tarpu turtinių pareigų nevykdymas gali būti priverčiamas prievarta – jei vengiama išlaikyti sutuoktinį, kuriam reikalingas išlaikymas; jie turtas iššvaistomas, tai gali būti apribotas naudojimasis turtu ir pan.

Pareigos atsiranda ne tik sutuoktiniams tarpusavyje, bet ir pareigos vaikams, jei jų yra. Tuo pačiu atsiranda ir teisės vaikams – teisė auklėti vaikus ir panašiai. Visos sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios pagal lygiateisiškumo principą. Šis principas nereikalauja ribos, kurią nubrėžus pareigos ir teisės būtų padalintos po 50 %. Jei sutuoktinis negali atlikti t. t. pareigų, tai jos tenka kitam sutuoktiniui ( CK 3.27 str.). Santuoka yra pagrindinis juridinis faktas atsirasti šeimai. Tai viena iš pagrindinių santuokos sudarymo pasekmių (šeimos santykių sukūrimas). Kitos pasekmės išvardintos 3.29 ir 3.32 – 3.35 str.

II. Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos

Sudarius santuoką sutuoktiniai įgyja turtines teises ir pareigas. Tai labai svarbus sutuoktinių lygių teisių šeimoje komponentas yra CK Šeimos teisėje įtvirtintas šeimos teisės institutas – šeimos turtas. Šio instituto tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir socialiai bei ekonomiškai labiausiai pažeidžiamo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, kad nutraukus santuoką jie neliktų be būtiniausių žmogaus gyvenimui dalykų. Pagal CK Šeimos teisės 3.84 straipsnio 1 dalį turtas gali būti pripažintas šeimos turtu, nesvarbu, ar jis vieno sutuoktinio nuosavybės teise dar iki santuokos ar po jos sudarymo. Toks turtas naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar dviem sutuoktiniams yra: šeimos gyvenamoji patalpa; kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus; šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa.

CK Šeimos teisėje nustatytos dvi sutuoktinių turto teisinio rėžimo rūšys – įstatyminis ir sutartinis. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatyminis turto režimas, pagal kurį visas po santuokos įgytas turtas yra pripažįstamas jų bendrąja nuosavybe. Įstatymas apibrėžia, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (3.88 str.) ir koks – asmeninė sutuoktinių nuosavybė (3.89).

CK Šeimos teisė numato galimybę sutuoktiniams išvengti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo, kai sudaroma vedybų sutartis. Tokia sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis), tiek ir po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). Vedybų sutartį tvirtina notaras. Vedybų sutarties turinio esmė, ta, jog sutuoktiniai turi teisę tokioje sutartyje numatyti, kad:

• turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekviena sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

• turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja nuosavybe;

• turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.104 str. 1 d. 1-3p.).

Sutuoktiniai gali pasirinkti turto teisinį rėžimą, bet negali vedybų sutartimi nustatyti tokį turto teisinį rėžimą, kuris nėra numatytas įstatymo. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai arba pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, arba reguliuoja sutuoktinių ar jų vaikų tarpusavio asmeninius neturtinius klausimus, riboja ar atima iš sutuoktinio teisę į išlaikymą, teisę kreiptis į teismą ir pan.

2.1. Sutuoktinių lygiateisiškumas

Sudarius santuoką sukuriami šeimos santykiai – bendro gyvenimo pagrindas. Bendras gyvenimas šeimoje nebus pilnavertis, jeigu sutuoktiniai šeimoje neturės lygių teisių. Lygiateisiškumo principas yra deklaruojamas LR Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalyje “sutuoktinių teisės šeimoje lygios” reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose bei vaikų atžvilgiu, santuokos sudarymo, jos trukmės ir nutraukimo klausimais. Ta pati nuostata yra pakartota ir CK 3.26 straipsnyje.

Kadangi šeimos teisė yra sudėtinė Civilinio kodekso dalis, tai kai kurie klausimai yra bendri visai civilinei teisei, kurie Šeimos teisės trečiojoje knygoje jau nebe kartojami. Pavyzdžiui Civilinio kodekso bendrieji civilinės teisės principai, įtvirtinti Civilinio kodekso pirmosios knygos 1.2 straipsnyje, kartu yra ir šeimos teisės principai. Šiame straipsnyje išvardijami bendrieji civilinės teisės principai tarp kurių deklaruotas ir civilinių santykių subjektų lygiateisiškumas šeimos teisėje reiškia sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

„Asmens, sudariusio santuoką, teisinio statuso pokyčiai yra trejopi. Pirma, santuokos sudarymas suteikia asmeniui naujų teisių, kurių neturi santuokos nesudaręs asmuo, pavyzdžiui, teisę turėti dvigubą savo ir sutuoktinio, pavardę ( CK 3.31 str.). Antra, sudaręs santuoką, asmuo įgyja tam tikras pareigas, kurių neturi nesusituokęs asmuo, pavyzdžiui, pareigą išlaikyti
sutuoktinį (CK 3.72 str.). Trečia, sudaręs santuoką, asmuo praranda tam tikras teises ar nustatomi tam tikri jo teisių ribojimai. Pavyzdžiui, asmuo sudaręs santuoką, nebeturi teisės sudaryti kitą santuoką ar registruoti partnerystę (CK 3.16 str.; atsiranda tam tikri sutuoktinio nuosavybės teisės ribojimai (CK 3.84 – 3.86 str.) ir kita“.

Santuoka yra dviejų asmenybių sąjunga. Tai ne tik socialinė institucija, bet ir tokia susivienijimo forma, kuri turi patenkinti abi puses. Būtina santuokos egzistavimo sąlyga yra bendrumo ir tarpusavio supratimo jausmas, atvirumas ir rūpinimasis vienas kitu. Santuokinis ryšys yra įsipareigojimas kitam asmeniui. Jeigu neegzistuoja tarpusavio įsipareigojimas, tai galima teigti, jog neegzistuoja ir tokia pora. Kai nėra įsipareigojimo, apie tai sukasi visi porų ginčai ir tai tampa šeimyninių santykių problema. Kai bijoma įsipareigoti, santuoka tampa kliūtimi abipusei laisvei.

Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1489 žodžiai iš 4939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.