Svarbiausios lietuvos tarptautinės sutartys 1918-1940metais teisės istorijos rašto darbas
5 (100%) 1 vote

Svarbiausios lietuvos tarptautinės sutartys 1918-1940metais teisės istorijos rašto darbas

11

TURINYS

1. ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………..2 psl.

2. LIETUVOS – LATVIJOS SANTYKIAI 1918-1940 METAIS …………………………………3 psl.

3. LIETUVA IR LENKIJA ………………………………………………………………………………………5 psl.

4. LIETUVOS IR SOVIETŲ RUSIJOS (SĄJUGOS) SUTARTYS ………………………………7 psl.

5. KLAIPĖDOS KRAŠTO KLAUSIMAS IR KITOS SUTARTYS ……………………………. 8 psl.

6. IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………… 9 psl.

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………………………….. 10 psl.

ĮVADAS

Šiomis dienomis pasinėrę į eilinius savo rūpesčius, kasdienį gyvenimą, jau nebeatkreipiame dėmesį ir mums nedaro didesnio įspūdžio žodžiai okupacija, laisvė, nepriklausomybė. O palyginus visai neseniai, tik prieš menką istorijos mąstais laiko tarpą – 16 metų, viskas buvo kitaip. Visi lietuviai gyveno vienu tikslu, kiekvieno širdis ir protas buvo nukreipti viena linkme – įgyvendinti seną svajonę ir pasiekti visišką lietuvių tautos laisvę bei Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tačiau po euforijos ateina kasdienybė. Jau gyvenant nebeokupuotoje šalyje visą laiką tenka girdėti( ypatingai iš vyresnės kartos atstovų) nusivylimo kupinų priekaištų, kad gyvenimas Tarybų Sąjungos sudėtyje buvo žymiai geresnis ir laimingesnis, visi buvo aprūpinti ir visais buvo pasirūpinta, o laisvė mums nereikalinga ir nieko gera nedavė. Šiems pesimistiškai nusiteikusiems žmonėms būtų galima atsakyti šiais rašytojos Colin Wilson žodžiais,, …kiekvienas žmogus gyvenime siekia kažkokio tikslo. O kadangi asmeninio tikslo neturi, noriai aukoja savo laisvę tam, kas nurodo jam tikslą. Laisvė reiškia turtingesnę patirtį, o patirtis leidžia atrasti savyje daugiau galimybių”. O galimybės šiuo metu neribotos, atviras visas pasaulis ir vienintelės ribos tėra vaizduotės ribos. Žvelgiant į ateitį ir einant į priekį, būtina atsisukti atgal į istoriją bei padaryti teisingas išvadas, padėsiančias išvengti skaudžių klaidų.

Mūsų naujųjų laikų demokratinė šalis turi pamokomosios praeities pavyzdį – tai tarpukario nepriklausoma Lietuvos Respublika. Jauna, bet savarankiška, ambicinga, apsupta galingesnių agresorių, bandoma palaužti, įtraukti į savo įtakos zonas, tačiau, mano manymu, pakankamai stipri tarptautiniu požiūriu. Naujai besikuriančios valstybės politikams teko sunkus uždavinys: laviruoti ir išlikti esant ypatingai nedėkingoms sąlygoms – visas pasaulis gyveno karo nuotaikomis. Tik teisinga ir toliaregiška užsienio politika galėjo užtikrinti tolesnį laisvos Lietuvos egzistavimą – kaip žinome, tai ir pakišo koją mūsų valstybės veikėjams. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, žinant šios tarptautinės politikos rezultatus, galime matyti klaidingus kelius ir sprendimus.

Mano nuomone, tarptautinės sutartys neabejotinai daro įtaką, kai kuriais atvejais netgi lemia valstybės vietą bei padėtį tarp kitų pasaulio valstybių. Šios sutartys daro poveikį šalies ūkiui, kultūrai, politikai, įtakoja bei keičia jos saugumo sąlygas. Šiame darbe trumpai apžvelgsime svarbiausias ( turėjusias didžiausią reikšmę) tarpukario Lietuvos tarptautines sutartis.

LIETUVOS – LATVIJOS SANTYKIAI 1918 – 1940 METAIS

Pirmiausia apžvelkime Lietuvos ir Latvijos santykius tarpukario metais. Tai vienintelės išlikusios gyvos baltų tautos, besididžiuojančios savo garbinga praeitimi, išsaugotomis tradicijomis ir kalba. Jos tokios panašios, kad galime vadinti ne tik artimiausiomis kaimynėmis (ir ne vien tik geografiniu požiūriu), bet netgi broliškomis tautomis. Tačiau šių valstybių santykius beveik visą įtemptą tarpukario laikotarpį būtų galima vaizdžiai apibūdinti lietuvių liaudies mįsle : ,,dvi seselės per kalnelį nesusieina !“. Žinoma, su maloniomis išimtimis. Jos niekuomet nenustojo bendravusios ir išlaikė giminingumą. Nuo seniausiųjų laikų lietuvių ir latvių tautas vienijo kova prieš bendrus priešus: vokiečių agresiją, Rusijos imperijos carizmą. XIX a. pabaigoje atsirado netgi sumanymų sukurti bendrą valstybę – respubliką, padėsiančią išsivaduoti iš tautinės priespaudos. Šios idėjos autorius ir karščiausias šalininkas buvo žymus lietuvių visuomenės veikėjas aušrininkas J.Šliūpas. Tačiau šiai idėjai nebuvo lemta tapti realybe. Trukdė skirtingas šalių ekonominis išsivystymas, teritorinės pretenzijos, siekis sukurti savo atskiras nepriklausomas valstybes. Kas vėliau, po I-ojo pasaulinio karo, atsiradus galimybei ir buvo nedelsiant įgyvendinta.

Naująsias valstybes vėlgi suvienijo bendras priešas – Raudonoji armija. 1919m. vasario 28d. Latvijos vyriausybės vadovas K.Ulmanis pasirašė sutartį su Lietuvos pramonės ir prekybos banku, o kovo 1 d. atskira sutartimi Lietuvos vyriausybė garantavo 5 milijonų markių paskolos teikimą kaimynei. Už tai lietuviai galėjo ypatingai palankiomis sąlygomis naudotis Liepojos uostu – galima sakyti, kad per jį mūsų valstybei atsivėrė langas į Europą. Ši
sutartis svarbi ir tuo, kad ja ,, …Lietuva ir Latvija 1919m. pradžioje iš esmės baigė kurti bendrą Baltijos šalių antisovietinį frontą. Mat Estijos ir Latvijos vyriausybės jau anksčiau, 1919m. vasario viduryje, buvo sudariusios sutartį dėl bendros kovos su Raudonąja armija“ . Tačiau pasikeitus politinei situacijai, atsiradus teritoriniams prieštaravimams, tai neperaugo į glaudų bendradarbiavimą, o Latvijai pradėjus reikšti draugiškumą Lenkijai, kuri tuo metu buvo tapusi pagrindine lietuvių tautos prieše, tarpusavio kontaktai sumažėjo iki minimumo. Atšilus santykiams (tam neabejotinai turėjo įtakos lenkų ir latvių nesutarimai), 1921m. gegužės 14d. Lietuva ir Latvija pasirašė slaptą protokolą, iš esmės labai artimą politinės sąjungos sutarčiai. Šiame protokole buvo pažymėta, kad reikia siekti visų Baltijos valstybių sąjungos, į kurią įeitų ir Suomija su Lenkija. Bet kadangi karinė konvencija su lenkais buvo nepriimtina abiems pusėms, buvo pažymima, kad pirmiausiai turi būti sudaryta ,, mažoji sąjunga“- tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Sutartis labiau suartino visas šias šalis ir jos sureguliavo nemažai tarpusavio santykiuose iškilusių problemų. Tačiau dėl įvairių priežasčių, pirmiausiai Lenkijos neigiamo požiūrio bei aktualaus Vilniaus klausimo, sutartis tarp trijų Baltijos valstybių apsiribojo tik parengiamaisiais darbais ir žodiniais pažadais.

Paramos ginčui su Lenkija Lietuvai ir toliau ieškant vakaruose (Vokietija) ir rytuose (T.Rusija), iki 1933m. santykiai su šiaurės kaimynėmis nebuvo sureikšminami. Didėjant Vokietijos grėsmei bei jos susivienijimo su Lenkija galimybei, Lietuvos vyriausybė ryžosi užsienio politikos posūkiui. Šis žingsnis buvo priimtas labai teigiamai ir 1934m. gegužės 1d. Estija ir Latvija oficialiai pasiūlė lietuviams prisijungti prie 1923m. lapkričio 1d. sutarties. Užsienio reikalų ministrams parengus Baltijos santarvės ir bendradarbiavimo sutarties projektą,1934m. rugsėjo 12d.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 989 žodžiai iš 3157 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.