Tarptautinė verslo etika
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė verslo etika

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Problemos, privalumai, nuostoliai 5

3. Lietuvos vyriausybės politika MNK atžvilgiu 6

4. Galimi MNK interesai Pabaltijyje ir Lietuvoje 7

5. MNK Lietuvoje: nauda, netektys, perspektyvos 9

6. Išvados 12

7. Literatūra 13

Įvadas

Verslo etika yra gana nauja ir dar gerai nesuprantama šiandieninėje Lietuvoje pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu. Tačiau ji nepaprastai svarbi, siekiant sukurti teigiamą ir kartu realų šiuolaikinio verslininko įvaizdį.

Stengiantis suprasti ir išsiaiškinti versle iškilusią problemą, būtina išsiaiškinti kokios prigimties,ar kokio lygio ji yra (mikro ar makro). Jos taip pat padeda suvokti, kad verslo sprendimai neatsiranda tuščioje vietoje. Ji yra veikiama daugelio veiksnių, pavyzdžiui visuomenės, vyriausybės, vadovų, darbuotojų, ir tt.

Aplinkos įtaka tai tik vienas iš veiksnių veikiančių etinį sprendimo priėmimą konkrečioje verslo situacijoje.

Žmogus elgiasi neapgalvotai, neetiškai dažnai ir dėl to, kad nesusimąsto apie tokių poelgių esmę.Tarptautinis verslas reiškia komercinę veiklą kuri išeina už vienos šalies ribų. Tai liečia tarptautinių prekių, kapitalo, paslaugų, darbo jėgos ir technologijų judėjimą, tarptautinį keitimąsi intelektualine nuosavybe – patentais, prekybos ženklais, knygomis, pažangiąja patirtim, tarptautines gamybines ar surinkimo organizacijas, pirkimą ir pardavimą svetimose šalyse, eksporto ir importo veiklą ir tt.

Tarptautiniame versle yra tam tikrų ypatybių, kurio nebūdingos dirbant tik savoje šalyje, pavyzdžiui:

• Veikla organizuojama užsienio kalba, reikia vadovautis kitų šalių muitų įstatymais ir tvarka,

• Sunkiau gauti reikiamą informaciją apie kitą šalį ar jos objektus,

• Organizuojant veiklą reikia atsižvelgti į kultūrinius skirtumus.

• Užsienyje didesnė verslo rizika,

• Užsienyje sunku vadyti filialo veiklą.

• Tarptautiniam verslui reikia aukštesnės kvalifikacijos

Kompanijos siekdamos plėsti savo veiklą užsienyje turi daug priežasčių:

• Sukuriama platesnė rinka savo paslaugai ar prekei,

• Naujam produktui gali prireikti tokių investicijų, kad kompanijos gali būti priverstos siekti tarptautinio bendradarbiavimo,

• Gali būti didelė konkurencija savoje rinkoje ir nelabai didelė užsienyje,

• Dėl gerai išplėtotų transporto, kelių ir ryšių sistemų šiandien yra nepalyginamai lengviau organizuoti tarptautinį verslą.

Kurti tarptautinį verslą galima dėl kelių priežasčių. Galima gauti pasiūlymą tiekti savo prekes ar paslaugas į kitą šalį, tokiu atveju kompanijai atsiveria naujos galimybės pažinti rinka svetur. Kita galimybė – vietinė arba užsienio kompanija siūlo bendrą veiklą, įkurti bendrą įmonę kitoje šalyje, siekiant sudaryti įspūdį, kad prekiaujama vietine produkcija t.y. pagaminta vietoje ir vietos žmonių rankomis.

Kuo labiau verslas tenkina ne tik šalies bet ir pasaulio poreikius ir dirba pasaulio rinkose, tuo kompanija darosi labiau tarptautine multinacionaline kompanija arba korporacija (MNK).

Tarptautinė kompanija (MNK) – tai kompanija padariusi dideles investicijas užsienyje ir gaunanti dideles pajamas iš užsienio. Tačiau nėra tikrojo (MNK) apibrėžimo. Kai kas teigia, kad tarptautinė kompanija yra ta, kuri turi užsienyje akcininkų, kiti, jog kompanija tarptautinė, kai vadovų korpusas surinktas iš kelių ar keliolikos tautybių narių, treti, MNK apibrėžia, kaip keliose šalyse veikiančią ir operacijas vykdančią organizaciją.

Tarptautiškumas apibrėžiamas taip:

• Kompanija užsienyje gamina taip pat kaip ir namie,

• Dirba bent keliose šalyse,

• Užsienyje gauna tam tikrą minimumą savo įplaukų,

• Turi tam tikrą procentą darbuotojų užsieniečių,

• Turi geocentrinės orientacijos vadovybę,

• Tiesiogiai kontroliuoja užsienio investicijas.

Šie teiginiai yra ginčijami tuo, kad:

• Visos kompanijos turi savo tautybę, nepriklausomai nuo to kur sėdi jos vadovybė.

• Kompanijos dirbančios pasauliniu mastu, baigiantis dienai, stengiasi pervesti savo pelną į tam tikrą šalį.

• Valdymo stilių ir elgseną atspindi kompanijos normos, kurias lemia jų nacionalinė kultūra.

Tiesiogiai Lietuvoje yra investavusios tik keliolika kompanijų. Keletas iš jų:

Motorola – kompanija Lietuvoje – Omnitel.

Problemos, privalumai, nuostoliai

Svarbiausiais neigiamais aspektais investuotojai laiko:

• biurokratiją ir korupciją;

• sunkumą gauti reikiamą informaciją;

• didėjančią problemą rasti kvalifikuotus specialistus;

• pasitikėjimo tarp verslo partnerių ir kompetencijos stoką

Ryškėja tendencija, jog užsienio investuotojai domisi Lietuva, tačiau čia investuoja mažai, investicijoms pasirenka kitas šalis. Šią tendenciją patvirtina ir LEPA Investicijų departamento direktorės R. Sadauskienės pateikta informacija apie 2004 m. prarastas potencialias užsienio investicijas. Tokių investicijų vien per pirmąjį pusmetį prarasta už 1107 mln. Lt. ir nebuvo sukurta 3770 darbo vietų.

Lietuva tampa patraukli steigti savo būstines konkurencingoms tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo gamybos ir paslaugų įmonėms, prioritetiškai naudojančioms aukštąsias technologijas ir mokslo imlius išteklius.

Pramonės plėtotę skatina įmonėms palanki teisinė aplinka, investuotojams
garantuojanti stabilumą ir patikimumą.

Lietuvos pramonės struktūra ir įmonių strategijos adekvačiai atspindi nuolat kintantį globalinių konkurencinių jėgų poveikį.

Lietuvos ekonomikoje egzistuoja daug veiksnių, stabdančių investicijų procesą. Visų pirma tai kai kurie bendrieji ekonomikos veiksniai, kurių neigiami pokyčiai gali sąlygoti investicijų srautų sulėtėjimą. Vienas iš tokių rodiklių yra darbo našumas. Pagal minėtą rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Šis rodiklis, be abejo, mažina Lietuvos darbo jėgos patrauklumą užsienio investicijų atžvilgiu, tačiau iš kitos pusės yra matomas akivaizdus šio rodiklio augimo potencialas ir, esant tinkamai žmogiškųjų išteklių vystymo strategijai, gali būti net sąlyginai traktuojamas kaip vienas iš investicijoms pritraukti palankių veiksnių.

Pramonė veikia aplinkoje, palankioje inovacijoms ir reikiamai kokybei pasiekti, skatinančioje kvalifikuotumą, sąžiningą konkurenciją bei turinčioje veiklos išlaidų mažinimui palankią infrastruktūrą

Lietuvos vyriausybės politika MNK atžvilgiu

Vyriausybės misija plėtojant pramonę – kurti tokią pramonės ir verslo aplinką, kuri skatintų Lietuvoje investuoti bei steigti savo būstines konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją, savo veiklą grindžiančias mokslo žiniomis ir subalansuotos plėtotės filosofija; rūpintis, kad tokioms įmonėms reikalingi resursai būtų gausinami ir tobulinami.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikės realizuoti siekiant strateginio pramonės plėtotės tikslo, yra šie:

• Sukurti stabilią ir verslui palankią makroekonominę, teisinę bei infrastruktūrinę aplinką, skatinančią investuoti į šiuolaikinės pramonės plėtotę.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 3262 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.