Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos principai
5 (100%) 1 vote

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos principai

RAŠTO DARBAS

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos principai

( 25 tema)

Dėst.

Vilnius, 2005

DARBO PLANAS

1. Darbo planas

2. Įžanga

3. Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija

4. Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos principai.

5. Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos papildomumo principas.

6. Išvados

ĮŽANGA

Tarptautinės teisės ekspertai jau istorija tapusios 1998m. Romos konferencijos, kurios metu buvo priimtas Tarptautinio baudžiamojo teismo statutas, rezultatus prilygina 1945 m. Jungtinių Tautų Chartijos bei 1948m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos- dokumentų, iš esmės paspartinusių tarptautinių santykių raidą,- patvirtinimui. Visiškai priešinga yra JAV pozicija. Šios valstybės užsienio reikalų komiteto, kuris sprendžia tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimus, pirmininkas Dž. Chelmsas Tarptautinį baudžiamąjį teismą pavadino pabaisa, už kurio sunaikinimą atsakomybę turėtų prisiimti JAV . Šios dvi kardinaliai skirtingos nuomonės tik patvirtina nuolatinio Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimo reikšmę visai tarptautinei bendruomenei. Dėl šios priežasties taip pat ir dėl to, kad 2002m. Lietuva ratifikavo Statutą, svarbu bent jau susipažinti su šiuo teismu, teismo jurisdikcija ir jos principais. Toks ir yra mano darbo tikslas.

Šiame rašto darbe bus apžvelgti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija ir jos principiai.

Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija

Tarptautinis baudžiamasis teismas (toliau TBT) sukurtas bausti, neabejotinai, tik už pačius pavojingiausius nusikaltimus, keliančius didžiausią grėsmę tarptautinei bendrijai, jos pripažįstamoms vertybėms.

TBT statuto 5 str. pateikia baigtinį nusikaltimų, priklausančių TBT jurisdikcijai, sąrašą:

1. Genocidas.

2. Nusikaltimai žmoniškumui.

3. Karo nusikaltimai.

4. Agresijos nusikaltimas.

Statuto 123 str. suteikia galimybę papildyti sąrašą.

Genocidas. Statute įtvirtintas genocido nusikaltimo apibrėžimas yra tapatus 1948m. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo už jį 2 str. pateiktam apibrėžimui: ,,genocidas reiškia bet kurią iš žemiau išvardytų veikų, padaromų turint tikslą iš dalies ar visiškai sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę: a) tokios grupės narių nužudymas; b) sunkių kūno sužalojimų ar protinio sutrikimo tokios grupės nariams sukėlimas; c) išankstinis tyčinis sudarymas kokiai nors grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis siekiama ją visiškai ar iš dalies fiziškai sunaikinti; d) priemonių, kuriomis siekiama nutraukti vaikų gimstamumą tokioje grupėje. naudojimas; e) prievartinis vaikų perdavimas iš vienos žmonių grupės kitai”. Svarstant genocido apibrėžimo formuluotę, buvo siūloma apibrėžime minimas keturias grupes papildyti ,,politinėmis bei socialinėmis grupėmis” (šios grupės įtrauktos į LR BK 71 str. genocido sudėtį). Tačiau tai buvo atmesta, nes dauguma aktų, nors ir turinčių genocido požymius, padaryti prieš individus, priklausančius politinėms ar socialinėms grupėms, yra nusikaltimai žmoniškumui, jeigu tokie aktai vykdomi sistemingai ar yra labai paplitę.

Nusikaltimai žmoniškumui. Iki 1998m. tarptautinėje teisėje nebuvo vienos visuotinai priimtinos nusikaltimų žmoniškumui sąvokos. Niurnbergo, Tokijo, Jugoslavijos, Ruandos tribunolų statutuose apibrėžimai nesutampa, tačiau baudžiamosios teisės teorija išskiria bendrus kriterijus būdingus šioms veikoms:

a) padarytos prieš civilius gyventojus;

b) plačiai paplitusios ir (ar) sistemingos.

TBT Statuto 7 str. pateiktas kodifikuoto šio nusikaltimo apibrėžimas: ,,nusikaltimai žmoniškumui reiškia bet kurią iš žemiau išvardytų veikų, padaromą plačiu mastu arba sistemingai užpuldinėjant bet kokius civilius asmenis, jeigu tokie užpuolimai vykdomi sąmoningai:

a) žmogžudystė;

b) sunaikinimas;

c) pavergimas;

d) gyventojų deportacija ar prievartinis perkėlimas;

e) įkalinimas ar kitoks žiaurus fizinės laisvės atėmimas, prieštaraujantis fundamentolioms tarptautinės teisės normoms;

f) kankinimas;

g) išžaginimas, įtraukimas į seksualinę vergovę, privertimas užsiimti prostitucija, priverstinis nėštumas, priverstinė sterilizacija ar bet kokios kitos panašaus pobūdžio seksualinės prievartos formos;

h) bet kurios apibrėžtos grupės ar bendrijos persekiojimai dėl politinių, rasinių, nacionalinių, etninių, kultūrinių, religinių, lyties ar kitų motyvų, kurie pagal tarptautinę teisę yra visuotinai pripažinti neleidžiamais, ryšium su bet kokiomis veikomis arba bet kokiais nusikaltimais, kuriuos apima TBT jurisdikcija;

i) prievartinis žmonių dingimas;

j) apartheido nusikaltimas;

k) kitos panašaus pobūdžio nežmoniškos veikos, kai tyčia sukeliamos sunkios kančios arba sunkūs kūno sužalojimai ar rimta žala psichinei arba fizinei sveikatai”.

Ginčytinas klausimas buvo dėl šių nusikaltimų sąsajos su tarptautinio ar vidinio pobūdžio karinio konfliktu. Tačiau ad hoc tribunolo Jugoslavijai Apeliacinių rūmų sprendime Tadzičiaus byloje teigiama, kad ,,paprotinės
teisės normos nereikalauja nusikaltimų [žmoniškumui] ir karinio konflikto sąsajos. Iš tiesų […] paprotinė tarptautinė teisė nereikalauja sąsajos tarp minėto nusikaltimo ir bet kokio konflikto”.

Karo nusikaltimai. Statuto 8 str. pateiktas sąrašas karo nusikaltimų, kurie yra TBT jurisdikcijoje. Sąraše išskiriami nusikaltimai įstatymams bei papročiams, taikomiems ginkluotuose tarptautinio pobūdžio (34 nusikaltimai) bei vidaus (16 nusikaltimų) konfliktuose. Pateiktas nusikaltimų sąrašas yra baigtinis. Statuto 8 str. nustato, kad ,,Teismas įgalintas taikyti jurisdikciją karo nusikaltimų atžvilgiu, kai jie yra padaryti pagal planą ar politiką arba platų tokių nusikaltimų mastą”. Statute išvardytus karo nusikaltimus sąlyginai galima išskirti į du tipus:

1. Nusikaltimai, pažeidžiantys nustatytas kariavimo taisykles bei papročius (t.y. pažeidžiantys Hagos režimą ).

2. Nusikaltimai, pažeidžiantys nustatytas karo aukų apsaugos taisykles bei papročius (t.y. pažeidžiantys Ženevos režimą) .

Agresijos nusikaltimas. Svarstant šio nusikaltimo apibrėžimą buvo ypač daug nesutarimų. Be to yra ir gana ilga istoriškai nesėkminga patirtis kuriant šio nusikaltimo definiciją. Statuto 5 str. numato, kad agresija yra TBT jurisdikcijoje. Šio str. 2 punkte nurodyta, kas Teismas vykdys savo jurisdikciją tik tada, kai bus patvirtintas nusikaltimo apibrėžimas ir nustatytos sąlygos vykdyti Teismo jurisdikciją šio nusikaltimo atžvilgiu. Agresija buvo pripažinta ,,itin sunkiu nusikaltimu, keliančiu tarptautinės bendrijos susirūpinimą”, tačiau jos universalaus, visuotinai priimtino apibrėžimo suformulavimas nukeltas į ateitį. ,,Agresijos apibrėžimo klausimai, be abejonės, ir toliau išliks Lietuvai prioritetu, tiesiogiai susijusiu su nacionalinio saugumo klausimais” .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 977 žodžiai iš 3233 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.