Teisės pažeidimas ir jo rūšys1
5 (100%) 1 vote

Teisės pažeidimas ir jo rūšys1

1121

DARBO PLANAS

1. Įžanga.

2. Teisės pažeidimo sąvoka ir požymiai.

3. Teisės pažeidimo rūšys.

4. Teisės pažeidimo sudėtis.

5. Teisinė atsakomybė.

6. Išvados.

7. Literatūros sąrašas.

ĮŽANGA

Teisės pažeidimo esmę rodo jo žalingumas visuomenei ir neteisėtumas. Visuomeninis žalingumas, pavojingumas yra pagrindinis požymis, apibūdinantis teisės pažeidimą bruožas ir objektyvus pamatas, atribojantis teisėta nuo neteisėta. Visuomeninis žalingumas pasireiškia tuo, kad teisės pažeidimas visada yra susijęs su kėsinimusi į asmens, visuomenės prioritetus ir vertybes, pažeidžia privačius ir visuomeninius interesus. Teisės pažeidimo aktas visada yra iššūkis visuomenei, nepaisymas to, kad jai vertinga. Visuomenei žalingumas arba pavojingumas yra pažeidėjo kėsinimasis į svarbias visuomenei gėrybes, jos egzistavimo sąlygas. Teisės pažeidimai visuomenei ypač žalingi dėl paplitimo, jie trikdo normalų visuomenės gyvenimo ritmą, kėsinasi į susiklosčiusius visuomeninius santykius, sukelia socialinę įtampą ir konfliktus.

Veiksmų, kurie, atsižvelgiant į savybes, negali padaryti žalos visuomeniniams santykiams, visuomenės ir paskirų asmenų gėrybėms, jų teisėms ir interesams, nepavojingi teisėtvarkai apskritai ir neardo vienos ar kitos visuomenės gyvenimo srities teisinio režimo, negalima pripažinti teisės pažeidimais. Visuomeninė žala ar pavojingumas yra objektyvi savybė. Veikos laikymas neteisėta priklauso nuo įstatymų leidėjo ir oficialaus jo pripažinimo pavojingu visuomenei.

TEISĖS PAŽEIDIMO SĄVOKA IR POŽYMIAI

Teisės pažeidimas – tai fizinių ir juridinių asmenų priešinga teisei, kalta veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma žala visuomenei ir už ką yra numatyta teisinė atsakomybė.

Teisės pažeidimas turi griežtai apibrėžtus požymius, skiriančius jį nuo moralės, papročių, tradicijų normų pažeidimų.

1. Teisės pažeidimas – tai veika, kurią apibūdina veikimas ar neveikimas. Veikimas – aktyvus pažeidėjo elgesys, tam tikri jo veiksmai (vagystė, plėšimas, sukčiavimas ir kt.). Neveikimas – pasyvi pažeidėjo elgesio forma, kai kaltininkas nedaro to, ką jis privalėjo padaryti esant konkrečioms sąlygoms (mokesčių mokėjimo vengimas, žmogaus palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje, neatvykimas į privalomąją karo tarnybą). Žmogaus mintys, norai, įsitikinimai nėra teisės pažeidimas, jeigu tai nepasireiškė jo elgesyje.

2. Teisės pažeidimas – tai priešinga teisės normoms veikla, už kurią numatyta teisinė atsakomybė. Priešinga teisei veika gali pasireikšti įvairiomis formomis: nevykdant pavestų pareigų; tiesiogiai pažeidžiant teisės draudimą; viršijant tarnybos įgaliojimus ir t.t Neturi reikšmės tas faktas, kad teisės pažeidėjas nežinojo tam tikros teisės normos, nes įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

3. Pavojinga yra veika, kuri padaro žalą asmenims, valstybei, visuomenei arba yra grėsmė, kad tokia žala atsiras. Žala gali būti fizinė ir dvasinė, materiali ir moralinė, išmatuojama ir neišmatuojama ir kt. Ne bet koks žalos padarymas kitiems asmenims yra laikomas teisės pažeidimu. Įstatymas leidžia padaryti žalą kitiems asmenims būtinosios ginties, nusikaltėlio sulaikymo, būtinojo reikalingumo atvejais.

4. Teisės pažeidimas yra ne tik socialiai žalinga, bet ir visais atvejais turi būti kalta veika. Kaltės esmė nepriklausomai nuo jos formos (tyčios ar neatsargumo) reiškiasi subjekto neigiamu požiūriu teisės saugomų visuomenės interesų atžvilgiu, pažeidžiant valstybės nustatytą teisės normą.

5. Teisės pažeidimo požymis yra ir veikos baudžiamumas. Už kiekvieną padarytą teisės pažeidimą yra taikomos valstybės poveikio priemonės, numatytos teisės normų sankcijose, sukeliančios teisės pažeidėjui tam tikras neigiamas pasekmes.

TEISĖS PAŽEIDIMO RŪŠYS

Teisės pažeidimai skirstomi į nusikaltimus ir nusižengimus. Pagrindinis tokio skirstymo kriterijus yra žalingumas visuomenei pobūdis ir laipsnis, kurie apibūdinami pasikėsinimo objekto vertingumu, neteisėtos veikos turiniu, aplinkybėmis, laiku, padarymo būdu, padarytos žalos dydžiu, teisės pažeidėjo kaltės forma ir laipsniu, neteisėtų veiksmų intensyvumu, jų motyvais, pažeidėjo asmenybės charakteristika ir panašiai. Kitas kriterijus yra objektyvus veiksnys, kuris turi lemiamą įtaką pripažįstant veiką neteisėta. Veikos pripažinimas nusikalstama neturi priklausyti nuo įstatymų leidėjų ar jų vykdytojų, o turi būti įkūnytas teisės sistemoje.

Nusikaltimai

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nusikaltimas – tai baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veikla, kuria kėsinamasi į visuomeninę santvarką, valstybės politiką ir ekonominę sistemą, nuosavybę, į piliečių nuosavybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises ir laisves, nustatytą teisėtvarką. Visi nusikalstami teisės pažeidimai klasifikuojami pagal teisės šakas.

Administracinis teisės pažeidimas – priešingas teisei kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybės arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teise ir laisves, nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administraciniai teisės pažeidimai turi visuomenei pavojingų požymių, tačiau iš esmės skiriasi nuo nusikaltimų
pavojingumo laipsniu.

Civilinės teisės pažeidimai

Pagal pobūdį skiriami sutartiniai ir nesutartiniai pažeidimai. Sutartiniai yra susiję su įsipareigojusios šalies savo pareigų nevykdymu, nesutartiniai – su civilinės teisės normų reikalavimų nesilaikymu arba nevykdymu.

Nuo civilinės teisės pažeidimų reikia skirti nekaltą žalos padarymą, atsitiktinį subjekto elgesį, objektyviai atsitiktinai veikiančią nenugalimą jėgą, turtinių teisių pažeidimą atliekant teisėtus veiksmus, turto gelbėjimo atvejus.

Darbo teisės pažeidimai

Tai kalta neteisėta darbo teisės subjektų veikla, pasireiškianti savo pareigų nevykdymu, jų pažeidimu, kurį draudžia darbo teisės normų sankcijos. Reikia skirti teisėtą žalos padarymą, susijusį su ūkine rizika.

Procesiniai teisės pažeidimai

Jie yra susiję su piliečių ar valstybės įstaigų teisėtumo ar šalių procesinių teisių pažeidimais, kai teisės pažeidėjas yra teisinių santykių dalyvis. Tokie pažeidimai nėra teismo atsisakymas tenkinti prašymą, priimti ieškinio pareiškimą, kuris neatitinka nustatytos formos, ir panašiai.

Tarptautinės teisės pažeidimai

Tai prieštaraujantys tarptautinėms teisės normoms ar savo įsipareigojimams tarptautinės teisės subjekto veikimas ar neveikimas, padarantys žalą kitam subjektui, subjektų grupei ar visai bendrijai. Skiriami nusikaltimai ir deliktai. Nusikaltimai – tarptautinis terorizmas, piratavimas ir panašiai, o deliktai – tai, pvz., kelio neužkirtimas neteisėtiems veiksmams prieš diplomatus, prekybos įsipareigojimų pažeidimas ir kita.

TEISĖS PAŽEIDIMO SUDĖTIS

Tai tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn.

Nors ši teisės kategorija plačiau tyrinėjama baudžiamosios teisės, ji turi ir bendrąją teorinę reikšmę, nes yra vartojama įvairiose teisės šakose atsižvelgiant į jų specifiką.

Į teisės pažeidimo sudėtį įeina: teisės pažeidimo subjektas, teisės pažeidimo objektas, teisės pažeidimo subjektyvioji pusė ir teisės pažeidimo objektyvioji pusė.

Teisės pažeidimo subjektas

Teisės pažeidimo subjektu gali būti pakaltinamas ir sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus asmuo, kuris darydamas visuomenei pavojingą veiką suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

Asmuo, kuris darydamas teisės pažeidimą buvo nepakaltinamas, teisinėn atsakomybėn netraukiamas. Nepakaltinamu pripažįstamas toks asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

Asmens pripažinimo teisės pažeidimo subjektu būtina sąlyga yra jo amžius. Įstatymuose numatyta skirtina minimali amžiaus, nuo kurio asmuo, padaręs teisės pažeidimą, traukiamas teisinėn atsakomybėn, riba. Už administracinius teisės pažeidimus drausminės nuobaudos, kaip ir už nusikaltimus, atsako asmenys, sulaukę 16 metų, o už itin pavojingus nusikaltimus – nuo 14 metų. Už darbo drausmė pažeidimus drausminės nuobaudos gali būti skiriamos darbuotojams, sulaukusiems 14 metų, visiška materialinė atsakomybė pagal darbo įstatymus numatyta asmenims, ne jaunesniems kaip 18 metų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1354 žodžiai iš 2546 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.