Teisės sistema
5 (100%) 1 vote

Teisės sistema

ĮVADASNorint nagrinėti teisės mokslą, kaip ir kiekvieną mokslą, pirmiausia

reikia išsiaiškinti, ką mes nagrinėsime, kadangi pastangos perprasti

objektą, kurio reikšmė nežinoma, yra bevaisės ir betikslės.

Taigi, kaip atsirado teisė? P.Leonas “Teisės enciklopedijos

paskaitose” mini seną graikų padavimą, kuriame Dzeusas pasiuntęs itin

protingą asmenį Epimetėją, kuris turėjo žemės būtybes apdalinti įrankiais

kovai dėl būvio. Vienai būtybei Epimetėjas davęs aštrius nagus, kitai –

didelius sparnus, dar kitai – stiprius dantis. Tačiau žmogui jam pritrūkę

dovanų ir jis apdovanojęs žmogų visuomenės instinktu. Dėl šios priežasties

žmogus – tai nėra kažkokia atskira būtybė, galinti gyventi savarankiškai.

Jis turi stiprų prigimtinį polinkį būti visuomenės dalimi ir dažniausiai

suprantamas bei nagrinėjamas kaip visuomenės dalis. Žmogus be visuomenės

negali gyventi, kadangi būdamas atsiskyręs jis netenka savo prasmės.

Norint suvokti teisę reikia atsakyti į tris klausimus: kuo teisė

skiriasi nuo grasinimais paremtų įsakymų ir kuo su jais susijusi? Kuo

teisinė pareiga skiriasi nuo moralinės prievolės ir kuo su ja susijusi? Kas

yra normos ir kokiu mastu teisę sudaro normos? Daugelio mokslininkų darbų

pagrindinis tikslas buvo aiškiai ir neabejotinai atsakyti į šiuos

klausimus. Buvo stengiamasi suformuluoti teisės apibrėžimą, kadangi nors

nemažai žmonių suprato teisę, niekas nemokėjo jos apibrėžti – apibrėžti

ribą, kas yra teisė, o kas ne. Tokią situaciją puikiai iliustruoja posakis

“Kai matau dramblį, aš galiu jį atpažinti, bet negaliu apibrėžti”. Taigi,

nors teisininkai ir puikiai išmano teisę, tačiau ir joje yra dalykų, ryšių,

kurių jie iki galo nesupranta.

Kartais galima naudoti grynai verbalinį apibrėžimą, kuris paaiškina

žodžius, išreikšdamas juos plačiai paplitusiomis ir visiems suprantamomis

sąvokomis. Neaiškūs žodžiai apibrėžiami nusakant jų priklausymą kokiai nors

grupei bei taip pat parodant objekto išskirtines savybes, kurios jį

atskiria nuo grupės. Pavyzdžiui, “dramblys yra keturkojis gyvūnas, turintis

dideles iltis, straublį ir uodegą”. Šis apibrėžimo būdas yra pats

paprasčiausias, tačiau jis tinka ne bet kokiems žodžiams paaiškinti. Ar

apibrėžimas bus tikslus priklauso nuo tam tikrų sąlygų: apibrėžiamas

daiktas turi priklausyti didesnei grupei, kurios pobūdis būtų aiškus.

Teisės sąvokos atžvilgiu šis apibrėžimo būdas visiškai netinka, kadangi

nėra tokios gerai žinomos ir bendros kategorijos, kuri apimtų teisę. Šia

kategorija galėtų būti bendroji elgesio normų šeima, tačiau normos samprata

taip pat reikalauja atskiro paaiškinimo. Be šio apibrėžimo būdo dar yra ir

nemažai kitų, tačiau trys pagrindinės problemos, slypinčios klausime “kas

yra teisė?” reikalauja platesnio apibūdinimo, kadangi jos yra labai

skirtingos.

Teisės, kaip valstybės nustatytų ar sankcionuotų, visiems privalomų,

formaliai apibrėžtų, prireikus valstybės prievarta garantuojamų,

visuomeninių santykių dalyvių elgesio taisyklių sistemos, samprata ilgą

laiką nekėlė didesnių diskusijų. Susiformavo požiūris į teisę, kaip į

sustabarėjusią uždarą visuomenės sistemos dalį. Būdama socialinis

reiškinys, teisė dėl tokio požiūrio prarado tiesioginį ryšį su žmogumi, jo

emocijomis, poreikiais. Žaidžiantys smėlio dėžėje vaikai, dar

nesuprantantys žodžių valstybė, įstatymas, teisė, suvokia, kas yra teisinga

ir kas ne, kad egzistuoja bendri didžiajai pasaulio tautų daugumai

draudimai. Dėl panašių samprotavimų, teisės tradicijų, įvairių teisės

mokslo raidos krypčių pasaulio teisės moksle susiformavo nemažai teisės

sampratų, gerokai besiskiriančių nuo mums įprastos.

1. Teisė

Sudėtinga suprasti teisę kaip reiškinį. Kai teisę apibrėžiame kaip

taisyklių, normų visumą, tai kyla klausimas, kas apibrėžia tas taisykles.

Svarbus skirtumas tarp taisyklės ir normos. Vyraujančioje

normatyvistinėje mokykloje teisę apibrėžiame kaip normų visumą. Bet normos

ir taisyklės sutapatinti negalime. Kas yra plačiau? Jei norma yra taisyklių

visuma, tai norma yra plačiau, bet taip iš tiesų nėra. Taisyklės yra

abstrakčiausia sąvoka, kuri įneša neaiškumų. Jei taisyklė yra plačiau nei

norma, tai kur yra kita taisyklių dalis? Vadinasi šalia taisyklės yra ir

kitu reguliatoriai, kurie yra neformali teisė, abstrakčioji teisė.

Kodėl svarbu išaiškinti šį skirtumą? Teisės paskirtis – reguliuoti

žmonių elgesį. Tai pats bendriausias tikslas.

Fuleris ir Blekas teigia, kad teisė – institutas, kuris priverčia

žmones paklusti nustatytom normom ir taisyklėm.

Štai S.A. Komorovas rašo: “Teisė neegzistuoja be valstybės, ji [teisė]

yra tiesioginis jos [valstybės] produktas,…[teisė] gimsta iš ypatingos

valstybinės veiklos – teisėkūros procese… teisė yra politikos

instrumentas…”[1]. Anot jo:

TEISĖ

kyla iš valstybės

išreiškia valdžioje esančių politinių jėgų valstybinę valią

valstybės saugoma

yra visuomeninių santykių reguliatorius

charakterizuojama: a) formaliu apibrėžtumu,

b) normativiškumu,

c) sistemiškumu,

tai yra teisės normų

d) dinamiškumu,

bruožai

e) nepersonifikuotumu.

yra visuotinai reišminga ir visuotinai privaloma.Teisė kaip reguliatorius apima svarbiausius visuomenės reguliatorius.

Žodis svarbiausias – sunkiai pritaikomas. Kas yra svarbu ar nesvarbu sunku

nustatyti. Dėl to svarbu įvertinti kiekvieną reguliatorių, kuris daro

poveikį žmogaus elgesiui.

Realiame gyvenime. Teisė, kurią mes suprantame, yra paremta valstybės

galia. Bet šalia mes vadovaujamės ir kitais reguliatoriais. Pvz., Žirmūnų

greičio matuoklis nustatytas 66 km/h, bet ne 60 km/h, kuris yra leidžiamas.

Pati teisė, jos įgyvendinimas yra labai sunkus. Teisė, kuri kyla iš vieno

žmogaus sąmonės, tampa ,,Law in book”. ,,Law in action” – gyvoji teisė. Ji

labai vystoma šiuo metu. Anot Fulerio, Grifito, Makormiko, tai svarbesnis

reguliatorius Susiduriame su abstrakčiomis taisyklėmis, vadinamomis gyvąja

teise.

Abstrakčioji teisė prasidėjo labai senai. Pvz., sausasis įstatymas

JAV. Policija, matydama, kad pati yra bejėgė, leisdavo vartoti alkoholį,

bet tik tam tikrose vietose. Arba prostitucija – galima tik tam tikruose

rajonuose. Olandijoje nors buvo draudžiama, bet buvo neformaliai leista

verstis raudonųjų žibintų kvartaluose.

Pastaruoju metu nevalstybinės teisės reikšmė labai išaugo. Tai

paskatino:

1. Internetas. Nėra jokių teisės aktų, reguliuojančių Internetą (ES yra

projektas).

2. Santykiai tarp valstybių. Kai valstybės bendrauja kaip lygios su

lygiomis, kyla klausimas dėl vienos valstybės teisės galiojimo kitos

teritorijoje. Kitos valstybės teisė galioja kaip neformali.

3. Įmonės veikiančios daugelyje valstybių nustato taisykles, galiojančias

viso pasaulio padaliniuose.

Valstybė nesinaudoja savo teise privatizacijos procesuose (Mažeikių

naftos privatizacija).

4. Nevyriausybinės organizacijos nustato savo elgesio modelius ir savo

etikos lygį.

Teisė keičiasi ir vystosi, o anksčiau minėti atvejai tai iliustruoja.

Todėl turime konstatuoti, kad šalia valstybinės egzistuoja ir nevalstybinė,

neformali teisė. Iš kur atsiranda ta galia, kuri nustato teises?

Socialinės normos – tai, kas padeda išreikšti pačias normas.

Normos yra dviejų rūšių:

1. Etikos – padeda derinti žmonių interesus ir tikslus.

2. Techninės – padeda siekti konkrečių veiksmų.

Norma (lot.)

– taisyklė, nurodymas, matas;

– tokia žmonių santykius reguliuojanti nuostata, kurią lemia žmogaus

psichologinė veikla. Ji funkcionuoja, kai yra tikslingai priimta.

Norma:

1. Nurodymas, komanda, įsakymas.

2. Leidžia ir riboja.

1) ir (2) yra Kelzeno 5 požymiai. Hartas į normą sutalpina ir normatyvumą

ir normalumą. Normalumas – law in action, kas suteikia normai normalų

gyvenimą.

Dworkino pozicijoje akcentas – normos santykis su principais. Jis

yra Harto įpėdinis, dirbo Oxforde profesoriumi. Kritikavo Hartą.Vienareikšmiško atsakymo nėra. Normą reikia suprasti kaip elgesio

reguliatorių.

Ir Hayekas, Hartas, Kelzenas, Dworkinas sutinka, kad žmogaus elgesį

reguliuoja socialinės normos. Jos įtakoja pasirinkimą, motyvaciją. Svarbu

tirti žmonių tarpusavio santykius. Toks tyrimas sunkus. Norma deda

pagrindus visuomenės vystymuisi. Jei mes atsakome į klausimą, kas lemia

žmonių elgesį, tai galime atsakyti į daug kitų klausimų. Žmogaus elgesys

reguliuojamas visur. Koks elgesio reguliavimo mechanizmas? Kas yra normų

išeities taškas?Hayekas – normų atsiradimo išeities taškas yra žinojimas. Kaip visos

visuomenės žinojimas, kuris pasiskirstė tarp visuomenės ir reikalavimo, kad

kiekvienas žmogus įneštų savo indėlį į visuomenės žinojimą. Negali būti

taip, kad žmogus ar visuomenė viską žino. Toks žinojimo ribotumas lemia

tai, kad dalijamasi žinojimu. Pvz., žmogus nežino visų fizikos dėsnių, bet

vairuoja mašiną.

Froidas yra pasakęs, kad abstrakčias taisyklės formuojasi

instinktyviai. Žmogus yra instinktyvus padaras ir žinojimas jam nesvarbus.

Kam reikalingos taisyklės, jei mes nežinome, bet elgiamės pagal

instinktus. Tikslas – riboti netikėtumus.

Taisyklių esmė – informacija apie tai, ko nereikia daryti. Kada

egzistuoja taisyklės, kiekvienas žmogus pats nusprendžia – jų laikysis, ar

ne.

Froidas, Hiumas, Hayekas teigia, kad taisyklės – artikuliuotas žmogaus

elgesio apibendrinimas apie nepageidaujamą elgesį.

Hiumas (už abstrakčias taisykles) – artikuliuotos taisyklės egzistuoja

tik todėl, kad žmogaus protas pernelyg menkas visuomenėje sukurti ir

išlaikyti sudėtingą tvarką visuomenėje.

Taisyklių atsiradimo pagrindas – visuomenės
vystymasis. Visuomenė

darydama klaidas, sukuria taisykles.

Svarbu išsiaiškinti, kurias taisykles žmogus pasirenka ir kaip.

Hayekas teigia, kad žmogus protingas tiek, kad jis pasirenka ne dėl

to, ar jam tai naudinga ar na, bet dėl to, ar jam tai nesukels problemų.

Draudimų laikymasis padeda reguliuoti ateitį. Jei elgesys nutolsta nuo

taisyklių, tai daro ateitį baugią.

Faktas – kokios taisyklės ir kokia visuomenės išvada apie tas

taisykles bebūtų, ji vis tiek neatsako į visus klausimus. Kiek bebūtų

žmonių, kaip jie besielgtų, neįmanoma numatyti žmonių elgesio. Todėl bet

kokios taisyklės nepadeda išvengti netikėtumų, nebent padeda juos sumažinti

(atsako į klausimą – kas bus, jei aš pasielgsiu taip).

Kyla klausimas, ar visos taisyklės vienodos visiems žmonėms? Pagal

Hayeką, taisyklės visuomenėje turi būti universalios – taikomos visiems

lygiai ir vienodai. Visuomenėje yra bandymai kurti taisykles ir jas taikyti

nevienodai. Tai reikalauja subjektyvių sprendimų. Tačiau subjektyvūs

sprendimai mažina netikėtumų išvengiamumą – mažinama galimybė, kad

taisyklės pasieks tikslą.

Kiekvienas žmogus turi požiūrį į taisykles. Kiekvienas žmogus darantis

savo veiksmą, turi būti nuoseklus. Jis turi turėti gaires, kurios nurodytų,

kaip elgsis kiti. Besikeičiančios aplinkybės čia taip pat turi savo

vaidmenį. Taisyklių artikuliavimas ir bandymas nuspėti ateitį reikalauja

elgesį derinti su kitais žmonėmis. Taisyklių apibendrinimas lemia tai, kad

žmogus siekdamas įgauti daugiau žinojimo, stengiasi koordinuoti savo

veiksmus. Kiekvienas žmogus yra besikeičiančioje aplinkoje, elgiasi

instinktyviai, koordinuodamas savo elgesį su aplinkiniais. Atsiranda norma

– pirminė taisyklė.

Taisyklių atsiradimas yra sąlygotas to, kad žmogaus žinojimas yra

ribotas (dėl to reikia artikuliuoti jau turimas žinias). Žmogus gyvena

visuomenėje ir dėl besikeičiančių aplinkybių, dėl jų sudėtingumo jam sunku

nuspėti, kurie veiksmai yra geriausi. Kiekvienas žmogus stengiasi atlikti

veiksmus nuosekliai, idant galima būtų nuspėti, kaip elgsis kiti.

Nuspėjamumas kaip elgsis kiti ir sukuria tą sąrangą, kuri leidžia gyventi

kartu. Visuomenės sandara leidžia atsirinkti aplinkybes, kurios svarbios

žmogui, leidžia nuspėti, kaip elgsis kiti.

Ribotas fakto žinojimas lemia, kad žmogus privalo koordinuoti savo

veiksmus. Jis paklūsta taisyklėms, vietoj to, kad jis bandytų kiekvieną

atskirą atvejį, apie kurį žino kiekvienas atskiras žmogus, įvertinti,

remdamasis ribotais faktais. Dėl to kalbame apie apibendrinimus. Žmogus

remiasi arba savo faktais, t.y. daro taip, kaip jam atrodo, kad reikia

daryti, arba artikuliuota (apibendrinta) patirtimi. Artikuliuota patirtis –

tai normos pagrindas. Remiamasi ir kitų patirtimi.

Teisės normos pagal apibendrinimą yra nuo pačių abstrakčiausių iki

labai bendrų, išdėstytų, formalizuotų (pvz., žmogus, eidamas į bažnyčią,

nusiima kepurę – tokia taisyklė neįtvirtinta niekur).

Kalbos institutas egzistuoja socialinėje plotmėje. Kaip ji atsirado? Gyvoji

kalba vystosi daug greičiau nei profesoriai rašo knygas. Kalbos vystymuisi

nėra prižiūrėtojų.

2. Teisės šakos

2.1 Civilinė teisėCivilinės teisės sąvoka

Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių –

visuomeniniai santykiai.

Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis –

teisiniai santykiai.

Išskiriamos dvi teisės rūšys: pozityvioji teisė, prigimtinė teisė.

Pozityvioji teisė – tai taisyklės, kurių laikymasis yra

sankcionuotas valstybės prievarta.

Prigimtinė teisė – tai amžinų ir nekintančių normų visuma. Jų

pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogų, žmogaus giminės tapatumą

laike ir erdvėje, žmogaus reikmių nekintamą pobūdį.

Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas

skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę.

Viešoji teisė: – nustato viešosios valdžios organizaciją ir

reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais,

bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais;

– gina valstybės interesus;

– jos reguliuojamiems santykiams

būdinga valdžia ir pavaldumas.Paprastai viešajai teisei priskiriamos konstitucinės, administracinės,

finansinės, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė

teisė.Privatinė teisė: – reglamentuoja privačių asmenų santykius;

– jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios

autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.

Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2116 žodžiai iš 7030 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.