Teisės sociologija
5 (100%) 1 vote

Teisės sociologija

TEISĖS SOCIOLOGIJA

I tema

Bendrosios sociologijos tikslai: 1)nustatyti visuomenės raidos klaidas; 2)surasti suderinamumo bei organizuotumo visuomenėje pagrindus; 3)nustatyti visuomenės struktūrines dalis. Bendras visiems sociologams tikslas – suprasti ir nustatyti santykius tarp individų grupių, tautų ir kt.

Bendrosios sociologijos ištakos: Europos feodalinės santvarkos irimas. Feodalinėje santvarkoje žmonės paveldėdavo savo statusą visuomenėje, kurį sudarė šeima, bendruomenė, religija, giminė. Atsiradus ankstyvajam kapitalizmui, susvyravo asmens statusas visuomenėje. Visuomenėje atsirado nauji ryšiai ir atitinkami pokyčiai naujai gimstančiuose moksluose. Sociologija atsirado kaip mokslas, turintis ištirti tuos naujus pokyčius visuomenėje. Pirmasis žodį sociologija paminėjo Ogiustas Kontas, kuris norėjo sukurti mokslą, tiriantį visuomeninius dėsnius, kuriantį teoriją ir panaudojantį rezultatus praktikoje.

TS mokslo susiformavimo priežastys: 1)poreikis nustatyti visuomenės stabilumą, jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių – socialinės normos, tarp kurių teisės normos – vienos svarbiausių, ypatinga socialinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas – TS susiformavimo pirmoji priežastis. 2)siekimas nugalėti teisinį pozityvizmą, kuris reiškia norminį požiūrį, kad teisė – normų visuma, išimtinai susijusi su įstatymų leidėjo valia. Pozityvistinė teorija teisę atitraukia nuo visuomeninių šaknų. TS yra priešprieša, siekianti sugrąžinti teisei jos tikrąją esmę. Pozityvizmas nebegalėjo patenkinti politinių ir teisinių poreikių, nes teisė – ne įstatymų leidėjo valia, o visuomeninių poreikių sąlygotas reiškinys. TS pasiekė: 1)kad būtų praplėsta įstatymo samprata; 2)turi didelę reikšmę tarptautinės teisės moksle, 3)padarė įtaką teisinei technikai. 3)TS paskleidė idėją, kad teisė t. b. kuo arčiau priartinta prie gyvenimo – empyriškumas. Teisės mokslo grindimas empyriškais metodais yra siekimas kuo labiau priartinti teisę prie praktinio gyvenimo. Susieti teisėkūrą ir tn su realiai egzistuojančiais procesais. Teisė yra vienas iš valdymo būdų. Jei norime ko nors pasiekti ekonominiame gyvenime, galime tai padaryti nustatant tauisykles.

TS mokslo pradžia laikoma XX a., kai susidūrė visos šios kryptys. Lietuvoje teoretinė kryptis jau pasireiškė XIX a. pab. (Leonas, Riomeris).

TS iš bendrosios sociologijos perėmė tyrimo metodus, analizės lygius, sociologinį požiūrį ir kt. dalykus.

Sociologinis požiūris. W. Mills apibūdino sociologinį požiūrį. Soc. pož. padeda įvertinti istorinius įvykius, kaip individo išorinės veiklos ir vidinių pergyvenimų santykis, t. y. kokią įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimas turi visuomenei, istorijai, politiniams įvykiams ir atvirkščiai. Šio požiūrio reikšmė susideda iš 2 dalių: 1)individas gali įvertinti savo likimą ir savo galimybes tik tuomet, kai jis įsivaizduoja save t. t. jam tekusiame istoriniame laikotarpyje ir gali žinoti arba supranta savo bendraamžių galimybes. Sociologiniai ar ts tyrimai yra pasmerkti žlugimui, jeigu jų nesiesime su asmenybėmis – žmonėmis. 2)ryšys tarp visuomeninės sistemos ir asmeninių sunkumų. Ši dalis ragina spręsti ir nustatyti momentą, kada asmeniniai sunkumai tampa visuomenės problema, reikalaujančia teisinio sureguliavimo.

Analizės lygiai. 1)mikroanalizė; apima asmenis ir mažas grupes. 2)makroanalizė; apima stambias grupes, visą visuomenę, ryšius tarp tautų, korporacijų. Į kiekvieną problemą galima pažvelgti abiem lygiais. Iš bendrosios sociologijos perimtas ir šių 4 lygių išskyrimas: 1.Tarpasmeninis lygis; socialiniai ryšiai tarp 2 ar daugiau asmenų nepriklauso nuo jų santykių tamprumo ir kokybės. Pagrindinis tikslas – nustatyti tokių santykių tipus, kurių nustatymas būtinas teisinio reguliavimo metodo ir būdo (administracinio ar civilinio) parinkimui. 2.Grupės lygis; tai aukštesnio, labiau apibendrinto lygio analizė. Grupė – tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai juos skiria nuo kitų grupių. Įvairių grupių klasifikacijų: tvirtos ir trumpalaikės, organizuotos ir nestabilios. Panašių interesų žmonės gali sudaryti socialines kategorijas arba statistines visumas. Socialinė kategorija gali peraugti į socialinę grupę (pensijinio amžiaus žmonės – soc. kategorija, pensininkų draugija – soc. grupė). Grupės ir kategorijos reikalauja skirtingo reguliavimo mechanizmo. Kategorijai – bendrasis, grupei – specialusis reguliavimas. 3.Visuomeninis lygis. Gali būti analizuojama kaip didelė grupė – išplėsta grupės samprata. Šio lygio analize stengiamasi nustatyti visaapimančius dėsningumus. T. y. jei pastebime visuomenės konfliktus, tai šiuo analizės būdu bandome nustatyti, kas už jų slypi. Visuomenės lygiui priklauso religija, tradicijos. Visuomenės klasifikuojamos įvairiai, gali būti skirstomos į: 1)šeimynines – visuomenės, kur šeima yra pagrindinė grupė, gaminanti prekes, atliekanti religines apeigas ir atsakanti už savo narių elgesį. Šeimos nario ir šeimos interesai neatskirti; 2)individualistines – asmens interesai svarbesni už šeimyninius, tradicinius. 4.Pasaulinis lygis. Šiame lygyje tiriami santykiai tarp pasaulinės sistemos elementų: tautų, korporacijų ir pan. Teisės
sistemoje šis lygis lėmė tarptautinės teisės atsiradimą, viešąją, privatinę tarptautinę teisę.

TS – plačiąja ir siaurąja prasme. TS (siaurąja prasme) – tai tarpšakinis mokslas, kurio objektas – teisė, teisės normos, teisiniai santykiai ir teisės institutai. Plačiąja prasme – TS – tarpšakinis mokslas, kurio objektas ne tik tn, ti, ts, bet ir visi kiti teisiniai reiškiniai, susiję su teise.

Bendrosios sociologijos objektas – visuomenė, jos grupės ir elgsena, t. y. visuomeniniai reiškiniai.

TS objektas – reiškiniai, visaip susiję su teise. TS neskiriamas socialinis faktas ir socialinis reiškinys. Uždavinys – pažinti socialinį reiškinį, kurį pirmiausiai apibūdina išoriškumo požymiai – t. y. tą reiškinį, kurį galima išoriškai (be vidinių pergyvenimų) pastebėti.

Socialinio reiškinio sampratos: Sorokin: vieno arba vienų psichinė nuotaika arba išorinis poelgis gali būti laikomi kito arba kitų buvimo ar nuotaikos funkcija, kai vieno arba vienų nuotaika arba išoriniai poelgiai yra keičiami kitų asmenų nuotaikų arba išorinių poelgių, kai tarp jų yra funkcionalinis ryšys, jie vienas kitą veikia, tai ir yra socialinis reiškinys. Poveikis t. b. išoriškai pastebimas. Durkheim : socialinis reiškinys – toks, kuris nulemtas iš anksto, visuomenės mums taikomos prievartos. Tai, kaip mes elgiamės yra t. t. prievartos pasekmė. Soc. reiškinio požymiai: 1)prievarta, nuo kurios niekas negali išsisukti; 2)susiję su žmogaus psichika, t. y. socialiniai psichiniai; 3)visuotini reiškiniai. Soc. reišk. gali būti pastovūs ir spontaniški, trumpalaikiai ir ilgalaikiai.

Teisiniai socialiniai reiškiniai turi visus socialinių reiškinių požymius ir turi specifinių požymių: 1)pirminiai, antriniai. Pirminių soc. teis. reišk. išskyrimas priklauso nuo teisės doktrinos – teisės ir valdžios problema: 1. Pirminis s.t. reiškinys – santykis, kurį reikia sureguliuoti, o įstatymas, teisės norma – antrinis reiškinys. 2. Pats įstatymas, teisės norma – pirminis reiškinys, o teisės institutas, subjektinės teisės – antrinis. 2)Valdingumo (pirminis r.), pavaldumo (antrinis) reiškiniai. Valdingumo reiškinys – teismo sprendimas, pavaldumo – jo vykdymas. Pavaldumo reiškiniams priskiriama teisinė sąmonė, teisės žinojimas, supratimas ir aiškinimas. 3)Reiškiniai – institutai, reiškiniai įvykiai. R. – institutai susiję su teisės institutais, su viskuo, kas užfiksuota pozityviojoje ir objektyviojoje teisėje. Čia instituto sąvoka žymiai platesnė negu teisės teorijoje – kaip viso teisės mokslo bet kuri struktūrinė dalis. 4) reiškiniai susiję su procesu ir nesusiję. Susiję – tai reiškiniai, vykstantys proceso eigoje arba dėl to, kad vyksta pats procesas, įeina ne tik teismo procesas, bet ir visuomenės nuomonės poveikis, sąmonės lygis, aprašymas žiniasklaidoje; nesusiję – visi kiti reiškiniai.

Teisinių – socialinių reiškinių atskyrimas nuo kt. socialinių reiškinių. Atskyrimo kriterijai: 1)žalos kr. – jei žala nedidelė, tai dar nėra teisinis reiškinys, nepriklauso nuo to, ar materialinė, ar moralinė žala; 2)prievartos kriterijus. Teisinę prievartą atlieka specialiai apibrėžtos institucijos, veikiančios pagal specialiai nustatytas taisykles. Kai kuriose teorijose prievartos institucija tapatinama su valstybe. Pati prievarta ir jos rezultatas yra aiškiai apibrėžti, tai nėra būdinga moralei. 3)nagrinėjimo proceso kriterijus. Teisei būdinga ne tik ginčyti, bet ir t. t. griežtai apibrėžtu būdu organizuoti visą ginčytinumo procesą. Jis turi procesinę formą, kuri paprastai baigiasi sprendimu.

TS mokslo vidinė sistemos problema – siūlomos 2 sistemos: 1)atitinkanti bendrosios sociologijos mokslo sistemą – teisėje sunku atskirti TS struktūrines dalis. TS remiasi individualia sistema, kuri dažniausiai yra mišri, 2) atitinkanti teisės mokslo sistemą. Galima atskirti atskirų teisės šakų sociologiją, tačiau kiekvienam tokiam moksle kartotųsi daug dalykų. Vėberio pasiūlyta TS mokslo sistema. “Nė viena organizacija neišgyventų be biurokratijos”. Jam svarbus teisininko statusas, įvedė sąvoką “teisinis štabas”. Jo sistema remiasi vaidmenų pasiskirstymu teisėje. Pagal jį TS mokslas skirstomas į 2 dalių sistemą: 1)įstatymų leidybos sociologiją – praktinė taikomoji sociologija, kurios tikslas suteikti kuo daugiau žinių įst. leidėjui, apima visus įst. leidėjų veiklos aspektus: įst. leidybos procesą, interesų grupes, teisės efektyvumą, įst. leidėjo teisinę kultūrą ir kt. 2)teisminę sociologiją – atskira mokslo sritis, labiausiai paplitusi valstybėse, kur pagr. tš yra precedentas. Apima visus teismų veiklos aspektus ir galimą įtaką, priimant teismo sprendimą.

TS pošakiai. Pošakiai yra mokslo dalis, tai nėra savarankiškas atskiras mokslas.

1)Teisės etnologija. Pagal objektą TS ir TE sutampa, pagrindinis skirtumas – tyrinėjimų sfera. TE objektas – archaiškoji teisė, tačiau kriterijus yra ne etnologinis, o kultūrinis. Archaiškosios teisės kriterijai: 1)teisės primityvumas, pasireiškiantis procesinių normų stoka; 2)teisės psichologinėje struktūroje šiuolaikinė teisė remiasi racionalumu, o arch. teisė visada remiasi mistika. Visas teisės mokslas iš etnologijos perėmė kai kuriuos principus, kaip teisingumo principą. Pagrindinis teisės
etnologijos tikslas – užrašyti archaišką teisę, nustatyti teisės kilmę, teisės šaknis.

2)Teisės antropologija – mokslas apie žmogų, kaip apie ypatingą rūšį tarp gyvų organizmų, kaip apie teisinį reiškinį. TA susijusi su visu teisiniu reguliavimu, kuris susijęs su žmogaus fiziologija: darbo dienos, atostogų trukmės nustatymu ir t.t.

3)Teisinė psichologija. Jei teisė – visuomeniniai santykiai, tai t. b. priskirta tik socialinė psichologija – sakė Petražickis. Jis teigė, kad teisė yra tai, ką jaučia žmogus. Tai pagrindinis skirtumas nuo moralės. Jei žmogus jaučia, kad jis turi teisę reikalauti ir atlikti pareigą, tai teisė yra atributinė.

TS ryšys su kt. mokslais. Su teisės filosofija. TS, kad sėkmingai ištirtų objektus, turi pasinaudoti šakinių mokslų žiniomis. Senovėje filosofijos mokslas apėmė viską. Vėliau nuo jos atsiskyrė sociologija, logika, psichologija. Nuo teisės filosofijos atsiskyrė teisinė logika, teisės psichologija, teisės sociologija. TS išliko kryptis, kurios objektas – bendriausios teisės problemos. Lyginamajai teisei, teisės istorijai ir TS būdingas požiūris iš išorės, istorinis lyginamasis metodas. Šiuos mokslus siūloma sujungti ir vadinti juristika. Su politologija. Politika ir teisė yra valdžios pasireiškimo būdai, todėl politika ir teisė persipina. Teisėje valdžia nustato ilgo galiojimo normas ir stebi jų veikimą. Politikoje valdžia pasireiškia periodiškais, besiremiančiais t. t. veiksmų programa, sprendimais. Su politine ekonomika. Teisėje egzistuoja ekonominis teisinių reiškinių vertinimas.II tema.

Sociologinio tyrimo procesas. Sociologinio tyrimo procesas bendrąja prasme susideda iš: 1)aprašymo, 2)paaiškinimo. Aprašymas – reiškinio charakteristikų visuma. Kartais užtenka aprašymo be paaiškinimo. Idealaus proceso stadijos (visos stadijos dažniausiai nebūna): 1)problemos parinkimas, šiame etape tai, kuo remiamasi, vadinama teorine prielaida. Teorinė prielaida – teiginys, kuriame siejamos 2 ar daugiau sąvokų, o surinkti duomenys gali jas patvirtinti arba paneigti; 2)hipotezės formulavimas – aukštesnis mokslinis lygis, sąvokas vadiname kintamaisiais. vienas g. b. priklausomas, kitas nepriklausomas, jei turime tik 2 kintamuosius. Teiginys apie ryšį tarp 2 ar daugiau kintamųjų, kurį reikia patvirtinti, vadinamas hipoteze. 3)tyrimo planavimas ir duomenų kaupimas – tyrimo plano sudarymas, suskirstymas į etapus ir metodų parinkimas. Metodų parinkimas priklauso nuo analizės lygio, nuo tyrimo apimties, tiriamos grupės dydžio. 4)duomenų analizė – tyrimo metu surinktos informacijos detalus patikrinimas. Šioje stadijoje įvedami kontroliniai kintamieji, 5)rezultatų interpretavimas, 6)išvados. 5 ir 6 stadijos labiausiai gali nukentėti nuo subjektyvumo.

Tyrimo etika. Etika – moralės leistinumo ir pareigos jausmas, sprendžiant,kas yra gerai, kas yra blogai. Etika būtina visose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant ir mokslinius tyrimus. Tyrėjui turi rūpėti, kaip apsaugoti tiriamųjų konfidencialumą. Tiriant mažas grupes anonimiškumą sunku išsaugoti.

TS metodai. TS metodus perėmė iš bendrosios sociologijos. Visi metodai – BS gali būti grupuojami į stebėjimą ir eksperimentą. Stebėjimas: 1)ekstensyvus – statistika, apklausa; 2)tam tikros situacijos stebėjimas. TS siūlomas kitoks metodų skirstymas: 1)dokumentų tyrimo metodai (teisinių ir neteisinių): kokybiniai ir kiekybiniai; 2)faktų tyrimo metodai: anketavimas, statistika, eksperimentas.

Metodologiniai principai: I.Objektyvumo pr. – reikalaujama atsiriboti nuo asmeninės patirties. Jį sunku įgyvendinti, teisininkas kartu yra ir sociologas, ir remiasi savo patirtimi. Šis pr. skirstomas į: 1)materialumo pr. – reikalavimas atmesti iš tyrimų tai, kas turi asmeninį ir grynai jausminį pobūdį. 2)abejingumo pr. (moralinis) – tai reikalavimas būti vienodai abejingu teisėtiems ir neteisėtiems reiškiniams; II.Istorinis lyginamasis pr. yra seniausias. Jį naudojo Monteskjė. Jo taikymas – tai tiesiog apmąstymai, pakreipti istoriniu ar lyginamuoju kampu ir vykstantis sociologinėje dvasioje. Tai sudėtinis principas, patogus tuo, kad galima naudoti šalia kt. metodo.

Dokumento sąvoka TS. Dokumento sąvoka TS daug platesnė negu teisės doktrinoje. Dokumentas ts – tai, kas nupiešta, parašyta, kitaip atvaizduota ir gali turėti žinių, reikšmingų teisės sociologijai. Bet kokio teisinio teksto skaitymas jau yra dokumento tyrimas – kokybinis dokumento turinio tyrimas.

Dokumentų kokybinis tyrimas: 1.Teisinių dokumentų kokybinis tyrimas – teisinio dokumento sąvoka sutampa su teisės doktrinoje vartojama dokumento sąvoka. Ši analizė teikia informaciją apie įvykį, dėl kurio buvo surašytas atitinkamas dokumentas, kokiu būdu ir kaip tas įvykis buvo interpretuotas, koks buvo priimtas teisinis sprendimas, laiko tarpas tarp fakto ir sprendimo ir kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Didžiausia reikšmė – teismo sprendimų nagrinėjimui. Teismo sprendimai reikšmingiausi tuo, kad juose atsispindi konfliktinė situacija ir jos eiga. Praktiškai visos bylos atspindi vienokį ar kitokį konfliktinį santykį, išskyrus bylas dėl juridinio fakto nustatymo. Tiriant bylą, kreipiamas dėmesys į šalių reikalavimus, jeigu tai baudžiamoji byla, tai gali būti pusių reikalavimai. Šalies pateikiami įrodymai, tai yra: kaip
suvokia teisę, teisės spragos, teisės žinojimas, teisinė sąmonė bei teisinė kultūra. Teisinių dokumentų kokybinės analizės silpnumas: 1)teisiniai dokumentai tiesiogiai neatspindi realybės. Šis neatspindėjimas pirmiausia iš to, kad tiriami dokumentai, o ne patys teisiniai santykiai; 2)ne visi teisiniai santykiai perauga į konfliktą. Net ir peraugus į konfliktą dalyviai ne visuomet kreipiasi į teismą; 3)Teisiniuose dokumentuose įvykiai pakreipiami t.t. kampu, todėl sunku spręsti, kaip viskas iš tiesų buvo. Stiprios pusės: 1)iš teisinio dokumento analizės gaunama informacija, kurios negautume kitais būdais, pvz. anketavimo būdu. 2)galimybė išsiaiškinti konfliktuojančių šalių nuostatas; 3)suminė informacija – iš teisinių dok. galima išsiaiškinti patį faktą, kaip jis pateiktas, net gi tyrimo laiką, sprendimą ir jo pobūdį.

2. Neteisinių dokumentų kokybinis tyrimas – tai ypatingi dokumentai tuo, kad neturi įprastinės teisinių dokumentų formos. Svarbiausi – istoriniai-etnografiniai dokumentai. Juose svarbu: 1)atskirti teisinius reiškinius nuo neteisinių; 2)surasti dėsningumus, kurie būna būdingi teisei vienu metu. Pagrindinė reikšmė ta, kad šiuose dokumentuose galime surasti teisinius reiškinius, analogiškus tai pačiai erdvei ir tam pačiam laikmečiui. Reikšmingi net. dok. – spauda. Svarbiausia – spaudos erdvė – tam tikro reiškinio aprašymo paplitimas ir laiko tarpas – kiek laiko truko tam tikro reiškinio aprašymas. Analizuojant spaudą, tam tikras faktas yra teisinis, tačiau jo pateikimo būdas neteisinis. Prie kitų dokumentų priskiriami – literatūros, vaizduojamojo meno kūrinių analizė ir pan.

Dokumentų kiekybinė analizė. Ši analizė nesusijusi su turinio analize ir yra matematinis paskaičiavimas, turint tam tikrą konkretų tikslą. Toks kiekybinės analizės metodas yra vadinamas išorine suma. Toks apskaičiavimas dažniausiai atliekamas su įstatymų leidybos dokumentais. Dažniausiai nustatomas įstatymų leidybos dokumentų skaičiaus kitimas nuo vieno laiko tarpo iki kito. Pagal išorinę sumą galima nustatyti ir teisinių dokumentų formos kitimo reikšmingumą. Vidinis sumavimas – naudingesnis metodas, kuriuo remiantis galima pereiti nuo pavienio atvejo iki tokių atvejų visumos. Atvejai yra atrenkami statistikos ir atrankos būdu. Be tos parenkamos dokumentų masės nusistatome objektą, kurį tirsime. Pagal objektų visumą yra paprasčiausia nustatyti faktinių duomenų ir teisinių rezultatų santykį. Vidinio sumavimo specifika – norint gauti pilnesnę informaciją, galima nusistatyti papildomus objektus, kuriuos galima ištirti. Objektu gali būti: 1)žodis, žodžių grupė; 2)tema; 3)objektų visuma.

Faktų tyrimas: 1)Stebėjimas ir 2)Eksperimentavimas..

1.1. Kokybinis stebėjimas. Vadinamas monografiniu tyrimu. Tai pavienių atvejų tyrimas, stebėjimas. Tai žvilgsnis į žmones, ne į dokumentus. Pradininkas – XIX a. pab. Frederikas Liple, kuris tyrė šeimą. Šiuo metu monografiniu tyrimu suprantama >nei 1 šeimos stebėjimas. Neigiama – toks tyrimas nėra pagrįstas tikimybių teorija. Teigiama – 1)analizės gylis – t. y. stebint nedidelį skaičių tiriamų objektų galima pastebėti daugiau įvairių niuansų, 2)metodas pigesnis, prieinamas individualiam analitikui. Metodas grindžiamas subjektyvumu. Modeliavimas – bandymas vaizduotė būdu atkurti t.t. reiškinį ar situaciją. Mod. būdu sukuriama daugiausiai tn aktų. Labiausiai kaltinamas subjektyvumu. Dėl to monografinis tyrimas yra kritikuojamas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2794 žodžiai iš 9288 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.