Teises vgtu konspektas
5 (100%) 1 vote

Teises vgtu konspektas

1121

TEISĖS SAMPRATA. Valstybė-teritorija, gyventojai (tauta), reali valdžia. Kai yra valdžia, atsiranda teisė ir įstatymai. Teisė gali būti kildinama iš valdžios. Teisės samprata-teisinis santykių reguliavimas. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Teisinis reguliavimas-žmonių santykių reguliavimas (civilinis kodeksas). Individo santykis su valstybe. Teisinis principas-protingumo principas. Apsauginis reguliavimas-prie baudžiamosios atsakomybės. Čia buvo teisinio reguliavimo principai. Teisės kildinimas-jei kažkas reikalauja laisvės sau nepripažindamas kitiems laisvės, jis reikalauja viešpatavimo. Įstatymų leidžiamoji teisė kildinama iš valdžios (totalitarinis rėžimas). Demokratinėj santvarkoj teisė kildinama iš individo teisių. Prevencinė teisė-įstatymai vaikų, paauglių ugdymui. Teisės socialinė paskirtis pirmiausia įgyvendinama teisiniu reguliavimu, t.y. darant poveikį žmonių elgesiui teisės priemonėmis. Teisinis reguliavimas-tai praktiškai funkcionuojanti, veikianti teisės samprata. Teisinio reguliavimo priežastys klasinėje ir demokratinėje valstybėje skiriasi: 1. Klasinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis imamasi reguliuoti žmonių elgesį siekiant legalizuoti, sunorminti vienų socialinių grupių agresiją kitų soc grupių atžvilgiu; organizuotu būdu slopinti vienų soc grupių agresiją. 2. Demokratinėje valstybėje derinti priešingų grupių interesus ir tokiu būdu palaikyti visuomenės socialinę santvarką bei ją rimtį. Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis žmonių elgesys, kurį reikia norminti teisės priemonėmis. Teisė reguliuoja tik reikšmingiausius santykius. Pagal objektą galima suskirstyti: 1. Turtinius žmonių santykius 2. Žmonių santykiai atsirandantys valdant valstybę 3. Teisėsaugos santykiai, atsirandantys užkertant kelią visuomenės tvarkos pažeidimams, patraukiant teisės pažeidėjus teisinėn atsakomybėn ir įgyvendinant jiems paskirtas teisines atsakomybes ir įgyvendinant teisinio poveikio priemones. Teisinio reguliavimo metodai: 1. Imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas-jo esmę sudaro draudžiamieji ir pozityviniai įpareigojantys paliepimai. Kas nurodyta teisės normoje tą reikia daryti, kas daugiau, tas yra už įstatymo ribų ir draudžiama. Tokiu naudojasi administracinė ir baudžiamoji teisė (materialioji ir proceso teisė). 2. Dispozityvinis teisės galiojimo metodas; jo turinį sudaro draudžiamieji ir leidžiamieji paliepimai su sąveika. Principas toks: viskas kas neuždrausta yra pozityvios teisės, tas leidžiama. 2 teisinio reguliavimo metodai rodo, kad teisinis reguiavimas nėra vien valstybės monopolis, o vyksta sąveikaujant valstybės ir jų pačių asmenų valiai. Teisės normos: gyvenimo taisyklė, kuri yra tinkamai užrašyta. Tai teisinio reguliavimo priemonės, norminis visuomeninio santykio modelis dažniausiai nustatytas ir garantuojamas valstybės.Pozityviosios teisės norma-tai teisėkūros subjektų suformuota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, garantuojama visuomeninio santykio dalyvių abipuse nauda ar valstybės prievarta ir pajėgi veikti tik kartu su kitomis teisės normomis. Valstybės kompetetingų organų priimta ar sankcionuota visiems privaloma bendra elgesio taisyklė. Formalieji teisės normų pobūdžiai 1. norminis-reiškia, kad t.n. nustato konkretaus visuomeninio elgesio dalyviams taisyklę. 2. teisės norma yra teisinio reguliavimo priemonė. Subjektui nustatomos teisės ir pareigos (pareigos–ką privalo daryti;teisės–ką subjektas privalo daryti). Teisės normų pažeidimas. Pažeidimas yra padaromas veiksmu arba neveikimu. Pareigos neatlikimas laikomas pažeidimu. Formalusis apibrėžtumas-šis požmis teigia, kad t.n. turi būti formaliai apibrėžtos. Terminas formaliai reiškia, kad t.n. suformuotos ir išdėstytos oficialiuose valstybės išleistuose teisės aktuose (ministerijų instrukcijose, pareigūnų potvarkiuose bei įsakymuose ir t.t.). Terminas t.n. apibrėžtas, reiškia, kad aiškiai ir teisingai yra suformuluota teisės taisyklė. Visuotinis privalomumas – kad realiai veiktų žmogaus ir tarpusavio santykius, teisės normos visiems turi būti vienodos ir privalomos. Teisė yra neprievartinė, o tik privaloma tvarka. Visuotinio t.n. privalomumo motyvai: a) dėl laukiamos naudos; b) dėl galimos valstybės prievartos; c) dėl įsitikinimų. Teisės sistemingumas reiškia, kad t.n. egzistuoja ne kaip normų visuma, o kaip organiška jų sąsaja. Visos t.n. tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu, viena kitą papildo, parengia, garantuoja viena kitos funkcionavimą. T.n. skirstomos į materialiąsias ir procesų. Materialiosios t.n. nustato pirmines santykių dalyvių teises ir pareigas. Proceso normos nustato teisines procedūras kaip pasinaudoti materialiosiomis t.n. arba kaip jas apginti pažeidimo atveju. T.n. struktūra: a) hipotezė-struktūrinė t.n. dalis, kuri nurodo faktines aplinkybes, kurioms atsiradus pradeda galioti visa teisės norma. Joje aprašyti realūs gyvenimo atvejai, nurodantys kada teisės subjektams atsiranda norma nuroanti teises ir pareigas; b) dispozicija-struktūrinė t.n. dalis, kuri nurodo kaip turi elgtis reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviai atsiradus hipotezės numatytoms aplinkybėms, tai pati elgesio taisyklė-teisių ir pareigų santykis; c) sankcija-padariniai atsirandantys teisės subjektui nepaklususiam teisės normos
reikalavimams. HIPOTEZĖ. Tai graikų kalbos žodis reiškiantis tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimo prielaidą. Teisinė hipotezė-tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje numatytas teises ir pareigas. Hipotezė-toks t.n. elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu. Teisės norma paprastai prasideda žodeliu „Jei“, o baigiasi „Ten“. Vidiniu struktūros požymiu hipotezės skirstomos: 1) paprastos-tokios, kurios sieja teisės normą su vienos aplinkybės buvimu; 2) sudėtinės-formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga; 3) alternatyvios-sieja su konkrečios teisės normų galiojimu su viena iš teisės normoje numatytų sąlygų. DISPOZICIJA. Iš lotynų k. išdėstymas. Joje aprašomas teisės subjektų leidžiamo ir privalomo elgesio (teisių ir pareigų) mastas atsiradus aprašytoms aplinkybėms. Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos: a) absoliučiai apibrėžtos-aiškiai ir tiksliai nurodo visuomeninio santykio subjektų, dalyvio teises ir pareigas, kurių jie savo nuožiūra negali pakeisti; b) santykinai apibrėžtos-kurios santykio dalyviams leidžia nustatyti kaikurias savo teises ir pareigas, konkretų jų turinį, tačiau jeigu dalyviai jų nenurodo, galioja dispozicijoje nurodytos teisės. Pagal raiškos būdus dispoz. gali būti: a) paprastosios-nurodo reguliuojamo santykio dalyvių teises ir pareigas, tačiau jų neaiškina; b) aprašomosios(aiškinamosios)-aprašo ne tik elgesio taisyklę, bet dar ir paaiškina ją. Nurodo esminius požiūrius ir jos vartojamos tais atvejais, kai viena elgesio taisyklės formuluotė tksliai nusako teisių ir pareigų turinį; c) nukreipiančiosios-sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosioms disp. Jos nurodo tik bendras teises ir pareigas, norint tiksliau žinoti teisių ir pareigų turinį nukreipia į kitą to paties normų ar aktų turinį; d) blanketinės-nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet konkrečiai jos neišdėsto šioje disp. Nurodo esant kitose to teisės akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, tokios taisyklės konkretinimo sūlo ieškoti kito teisės akto normos dispozicijoje. SANKCIJA. Tai valstybės reakcija į teisei priešingą asmens elgesį. Ji nėra sudedamasis kiekvienos normos loginis struktūros elementas, nes sankcija yra garantas, kad teisės ir pareigų santykis būtų visiems vienodas. Teisės šaltinis-teisinės minties šaltinis. Įstatymai, jų rinkiniai, kodeksai, teismų sprendimai, papročių užrašai, metraščiai-tekstai, iš kurių gauname info apie praeities visuomenių turėtas teisės normas ir jų materializuotas teisines idėjas, vad. teisės šaltiniais. Bet tai nėra teisės normų šaltinis, o informacijos apie jas šaltinis. Tikslinga vartoti 2 teisės šaltinį konkretinančius terminus: teisės normų šaltinis ir teisinės minties šaltinis. Teisinės minties šaltiniai-kodeksų, konkrečių įstatymų, papročių tekstai, teisinės doktrinos, iš kurių gauname info apie juose suformuluotas tam tikros epochos ar šalies teisės normas ir jomis įkūnytas teisinio reguliavimo idėjas. Teisės normų šaltinis-žmonių interesai ir tuos interesus teisės normomis paverčiančios teisėkūros procedūros. Žmonių interesai yra materialusis teisės normų šaltinis. Teisės normų formų šaltinis yra teisėkūros subjekto kompetencija. Jis sukuria teisės akto juridinę galią ir ir tą galią išreiškiantį aktą-dokumentą. Išorinė teisės normų forma yra teisės aktai, dokumentai, kur ta norma yra suformuluota ir iš jos pobūdžio sprendžiama apie teisės normos juridinės galios tipą. Teisės normų šaltinis gali būti skirstomas į materialųjį ir realųjį. Materialus-tai išoriškai besikeičiantys žmonių interesai, religiniai įsitikinimai, kurie kuriant teisę transformuojasi į visuotinai privalomas elgesio taisykles. Formalusis teisėkūros subjekto kompetencija ir procedūros, kuriomis žmonių interesai paverčiami konkrečiomis elgesio taisyklėmis. Teisės šaltinis socialogine prasme turi tikslą ir padeda taskleisti teisės atsiradimo priežastis. Teisine prasme tai yra teisės normos išraiškos forma. Socialogine prasme-tai kaip dėl ko atsiranda poreikis sukurti teisės normas. Šaltinių rūšys: a) norminiai aktai b) norminio turinio sutartys c) papročiai d) precedentai. Norminis teisės aktas-tai kompetetingas valstybės institucijos nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame išdėstytos teisės normos ar nuostatos dės teisės normos pakeitimo ar panaikinimo. 1) įstatymas-norminis aktas, turi aukščiausią teisinę galią ir reguliuoja svarbiausius visuomenės santykius; 2) poįstatyminiai aktai-įstatymo normų taikymo aktai, jei realizuojamos įstatymo normos. Teisės norminiai aktai skirstomi pagal rūšį: konstituciniai, baudžiamieji, darbo, civiliniai, administraciniai ir kt. Norminiai aktai pagal juos leidžiančius subjektus skirstomi: valstybės institucijų, valstybės institucijų sankcionuoti visuomeninių ir kt. organizacijų aktai, vietos savivaldos institucijų aktai, tautos valios aktai (piliečių). Pagal galiojimo trukmę skirstomi: nuolatiniai ir laikini. Pagal norminio apibendrinimo laipsnį: kodifikuoti (statutai: ATBU, CK…), paprastieji arba einamieji.

NORMINIAI TEISĖS AKTAI. Teisės
valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra surašytos teisės normos. Bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktų pagrindinės rūšys: 1) bendrųjų t.n.a.-tai kompetetingų teisės institucijų spec. tvarka išleistas oficialus rašytinis teisės dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam t.n. subjektų skaičiui; 2) individualiųjų t.n.a.-formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu tęstinę elgesio taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms;, nors laiko atžvilgiu tęstinę elgesio taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms; 3) interpretuoti teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normų aiškinanti institucija. Bendrųjų t.n. aktų paskirtis-centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius soc. plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisės normų išdėstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro šią t.n. raiškos formą plačiai naudojamą.t.n. formulavimas rašytine forma leidžia operatyviai susipažinti su ja. Individualių t.n. aktai gali būti ir ir savarankiška elgesio normos taisykle. Pagrindinis jų skirtumas yra, kad pirmieji formuluoja savarankišką palyginus su bendrosiomis t.n. taisyklę, antrieji tokios taisyklės neformuluoja, o tik paverčia bendrosios normos nustatytas taisykles ir nustatytomis subjekto teisėmis ir pareigomis. Bendrųjų ir individualiųjų teisės aktų skirtumai: a) bendrųjų teisės normų aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes formuluoja bendro elgesio taisyklę; b) bendrųjų t.n.aktų suformuluoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualių gali reikšti ir pavienių piliečių subjektyvią valią; c) individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams: asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai; d) bendrųjų teisės normų aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymai, nutarimai, potvarkiai, instrukcijos ir t.t.); e) individualių t.n.aktų formos-sprendimas, nuosprendis, testamentas, protokolas ir t.t. f) bendrieji t.n. aktai skirti reguliuoti tipiškiausiems visuomeniniams atvejams, o individualūs-konkretiems gyvenimo atvejams; g) bendrųjų t.n. aktas dažniausiai yra nuolatinis paliepimas ir jis galioja kol kitu aktu nėra panaikinamas ar pakeičiamas, o individualus t.n. aktas yra vienkartinis paliepimas, kurį įvykdžius jo galiojimas pasibaigia; h) bendrojo t.n. akto išleidimas yra sudėtingas, tuo tarpu individualių t.n. aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka yra paprastesnė. BENDROJI TEISĖS AKTŲ STRUKTŪRA. 1). Įvadinė dalis: a) subjekto išleidusio bendrųjų teisės normų aktą pavadinimas b) teisės normų akto rūšis (įstatymas, nutarimas, instrukcija) c) akto turinio pavadinimas d) teisės akto priėmimo data, numeris, priėmimo vieta; e) rembulė, kurioje nurodomi teisės akto išleidimo tikslai.

2. Norminė dalis – joje išdėstomos pačios teisės normos.

3. Teisinės atsakomybės rūšį ir tvarką nustatanti akto dalis.

4. Baigiamoji dalis, joje formuluojami tokie teisės akto požymiai:

• Nuoroda į teisės normas, panaikinamas įsigaliojus naujomis.

• Akto įsigaliojimo laikas;

• Teisės aktų pasirašiusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė.

ĮSTATYMAI IR ĮSTATYMO GALIĄ TURINTYS TEISES AKTAI. Įstatymai-tai spec. tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią teisinė galią, formuluoja bendrąsias teisės normas skirtas svarbiausiems žmonių santykiams reguliuoti. Požymiai:a)yra priimami aukščiausios valdžios arba referendumo;b)pasižymi aukščiausiąją juridine galia;c)reguliuoja svarbiausius žm. Santykius;d)formuluoja pradines pamatines teisės normas;e)priimami pagal spec. procedūras.

Pagal juridinę galią skirstomi į: pagrindinius ir paprastuosius. Pagrind.įstatymai nustato pradinius pamatinius valstybės ir visuomenės gyvenimo principus; Konstitucija, konstituciniai įstatymai, rafitikuotos tarptautinės sutartys.

Konstitucija-pagr. Šalies įstatytmas; jame reformuluotos pirminės, pamatinės teisės normos, kurios saugo pagr. Žmogaus teises, nustato visuomenės santvarką, valstybės valdžios ir visuomenės santykius, politinės valdžios nustatymo principus, nuosavybės formas ir kt.

Konstituciniai įstatymai-tai siauresnės nei konstitucija kompetencijos įstatymai, jie reguliuoja tik vieną kurią nors valstybės sritį; nuo paprastų įstatymų ji skiriasi priėmimo tvarka, kuri susijusi su ypatinga konstitucinių įstatymų vieta teisės sistemoje ir specifiniais konstitucinių įstatymų normų santykiais su paprastų įstatymų normomis.

Seimo ratifikuotas LR tarptautinės sutartys.

Kodifikuoti įstatymai-tai juridiškai vientisi ir vidaus bendra koncepcija suderinti įstatymai, pasižymintys aukštu norminio apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors soc. Santykių sričiai kompleksiškai reguliuoti.

Paprastieji LR tarptautiniai įstatymai-priimami remiantis konstitucija, konstituciniais įstatymais, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis siekiant išplėtoti, įgyvendinti minėtuose teisės aktuose suformuluotus teisinius nurodymus, atsiliepti į einamojo momento žmogaus teisių poreikius.

Įstatymo galią turintys teisės aktas-tai konstitucijos, konstitucinių įstatymų, ratifikuotų tarptautinių
kt. Įstatymų taikymo aktas, taip pat piliečių civiliniai santykiai atitinkantys civilinio kodekso reikalavimus.

Pagal taikymo įstatymo galią skirstomi į:1.konstitucinio teismo sprendimai; 2.bendros kompetencijos teismų sprendimai, nuosprendžiai,-administracinių teismų nuosprendžiai;3.atskirą įstatymo galią turintis teisės aktų rūšis yra piliečių teisėkųros aktai.

Įstatymų lyginamieji aktai-teisės aktai priimami remiantis įstatymais, jiems neprieįtaraujantys, juos konkretinantys ir užtikrinantys jų įgyvendinimą.Skirstomi:1.seimo nutarimai;2.prezidento dekretai; Prezidentas priima 2 rūšių teisės aktus: dekretai ir potvarkiai. Dekretais prezidentas įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus. Potvarkiais sprendžia savo rezidencijos jo aptarnaujančio personalo padalinių, struktūros, etatų ir vidaus darbo struktūros, etatų ir vidaus darbo struktūros organizavimo klausimais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2435 žodžiai iš 4825 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.