Valstybės kontrolė
5 (100%) 1 vote

Valstybės kontrolė

ĮŽANGA

Ekonominė ir finansinė kontrolė yra objektyviai būtina kiekvienai valstybei. Ji egzistuoja tiek, kiek egzistuoja valstybė ir teisė.

Valstybės kontrolė pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu nustatytą teisinį statusą yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija.

Pagrindinis Valstybės kontrolės konstitucinis uždavinys – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.

Valstybės kontrolė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybės kontrolės įstatymu ir kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Valstybinio audito reikalavimais, Valstybės kontrolės pareigūnų tarnybinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Jos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo ir profesionalumo principais.

Valstybės kontrolės vadovas yra valstybės kontrolierius Jonas Liaučius.

Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, būtinos valstybinio audito funkcijoms atlikti.

Valstybės kontrolė yra INTOSAI ir jos padalinio EUROSAI narė, dalyvauja Centrinės ir Rytų Europos bei Europos Sąjungos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ir darbo grupių susitikimuose, skirtuose valstybių, siekiančių narystės Europos Sąjungoje, aukščiausiųjų audito institucijų pertvarkai pagal ES reikalavimus. (J. Liaučius, www.vkontrole.lt)

Šiame darbe aptariama Valstybės kontrolės istorija, jos teisinė bazė, bei trumpai apžvelgiami kai kurie 2003 m. atlikti auditai.

BENDROJI DALIS

ISTORIJA

Kontrolinių žinybų užuomazgos Europoje atsirado XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Lietuva XIV – XV a. būdama patriarchaline monarchine valstybe neturėjo specializuotų ekonominės kontrolės organų. XVI – XVIII a. kaip kontrolės organas veikė Vyriausiasis Tribunolas. 1942 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje nurodyta, kad kontrolės funkcijas vykdė Lietuvos didysis kunigaikštis, Kunigaikščio rūmų iždininkai bei paiždininkiai, juos kontroliuojanti Lietuvos Ponų Taryba, specialūs pareigūnai – instigatoriai.

Po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. Lietuva (iki Nemuno) pateko į Rusijos Imperijos sudėtį ir nuo 1840 m. iki nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos įstatymai, tarp jų ir reglamentuojantys valstybės kontrolės veiklą.

Lietuvai 1918m. vasario 16 d. atgavus nepriklausomybę, 1919 m. sausio 16 d. buvo įsteigta Lietuvos valstybės aukščiausioji kontrolės institucija (Valstybės kontrolė). Jos vadovu buvo paskirtas Kostas Daugirdas. Tų pačių metų vasario 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aukščiausios kontrolės institucijos veiklą reglamentuojantis “Įstatymas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei tvarkyti”, kuris valstybės kontrolę apibrėžė kaip “atskirą valstybės valdymo dalį” ir nustatė kontrolės objektus, kontrolės teises bei atsakomybę. Taip pat minėtų metų balandžio 4 d. “Lietuvos Valstybės laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose dėsniuose” buvo apibrėžta Valstybės kontrolės vieta valstybėje. 1926 m. kovo 16 d. buvo priimtas antrasis Lietuvos Respublikos aukščiausios kontrolės institucijos veiklą reglamentuojantis “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas”.

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos valstybės kontrolė užėmė deramą vietą valstybėje ir jai suteiktomis funkcijomis, teisėmis ir pareigomis atitiko to meto išsivysčiusių valstybių atitinkamoms institucijoms keliamus reikalavimus.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai ir vėliau ją inkorporavus į savo sudėtį, Lietuvoje 1944 – 1990 m. funkcionavo sovietinei sistemai būdingi kontrolės organai. Jų veikla buvo griežtai centralizuota, dominavo partinė kontrolė.

Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinės reikšmės dokumentą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” prasidėjo naujas Lietuvos valstybingumo raidos etapas. Tą pačią dieną priimtas Lietuvos Respublikos laikinasis pagrindinis įstatymas padėjo pamatus atkurtos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. 1990m. balandžio 5 d. įstatymu “Dėl Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų įsteigimo” Lietuvos Respublikos aukščiausioji kontrolės institucija – Valstybės kontrolės departamentas, buvo atkurta. Valstybės kontrolės departamentas buvo pavaldus ir atskaitingas savo steigėjui – Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai. Tų pačių metų gegužės 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aukščiausios kontrolės institucijos veiklą reglamentuojantis “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento” įstatymas, kuriuo Valstybės kontrolei pavesta prižiūrėti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, o birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskyrė devintąjį, o atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę – pirmąjį valstybės kontrolierių Kazimierą Uoką.

1990 m. gruodžio 28 d. priimtas Valstybės kontrolės departamento statutas detaliai reglamentavo departamento struktūrą bei veiklą. Vėliau šio teisės akto, kaip dubliuojančio pagrindinį Valstybės kontrolės veiklą reglamentuojantį
įstatymą, atsisakyta.

1992 m. spalyje Valstybės kontrolės departamentas buvo priimtas pilnateisiu Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI nariu. Tų pačių metų spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliečių referendume buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios XII skirsnyje yra apibrėžtas Valstybės kontrolės statusas. 1993 m. birželio 14 d. Valstybės kontrolės departamentas buvo priimtas pilnateisiu Tarptautinės Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos EUROSAI nariu, o 1995 m. gegužės 30 d. buvo priimtas ketvirtasis Lietuvos Respublikos aukščiausios kontrolės institucijos veiklą reglamentuojantis “Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės” įstatymas, kuriame buvo nustatyta, jog Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės institucija.. 1996 m. liepos 12 d. buvo patvirtintas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnų profesinės etikos kodeksas. 1995 m. priėmus valstybės kontrolės įstatymą, o 1998 m. jo pataisas, buvo tęsiamas Valstybės kontrolės organizacinės struktūros tobulinimas, buvo pereinama prie naujų būdų, pagrįstų geriausiąja tarptautine praktika.

1999 m. rugsėjo 23 d. Seimo nutarimu Lietuvos Respublikos kontrolieriumi 5 metų laikotarpiui buvo paskirtas Jonas Liaučius.

2001 m. liepos 12 d. Seimas pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui įsteigti Valstybinio audito ataskaitų pakomitetį, o rugpjūčio 21 d. buvo patvirtintas Valstybės kontrolės strateginis veiklos planas 2001 – 2006 metų laikotarpiui. Tų pačių metų gruodžio 13 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Valstybės kontrolės įstatymą, kuris įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d., kuriame buvo nustatyta, kad Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija. T.y. Valstybės kontrolė atsisakė revizoriaus ir baudėjo vaidmens ir tapo patarėju ir vertintoju. “Valstybės kontrolė buvo išbraukta iš kvotos subjektų sąrašo ir nebevykdo revizijos, kvotos ir baudžiamojo persekiojimo funkcijų, neskiria audituojamiems subjektams baudų.” (J. Liaučius, www.vkontrolė.lt). Dabar valstybės kontrolė atlieka ne tik finansinį auditą, bet ir veiklos auditą – vertina audituojamos institucijos viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.

2002 m. gegužės 30 d. Maskvoje vykusiame V EUROSAI kongrese Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius Jonas Liaučius išrinktas EUROSAI Vykdomosios tarybos nariu, o 2002 m. liepos 12 d. Valstybės kontrolė ir Didžiosios Britanijos nacionalinė audito įstaiga oficialiai pradėjo vykdyti PHARE fondo remiamą porinio bendradarbiavimo projektą, kurio tikslas – padėti Valstybės kontrolei įsisavinti Europos Sąjungos šalių aukščiausiųjų audito institucijų patirtį.

TEISINĖ BAZĖ

Pagrindiniai principai, kuriais remiasi ES šalys išorės kontrolės srityje dėl viešųjų finansų kontrolės pagrindinių direktyvų, suformuluoti INTOSAI Limos deklaracijoje (1997 m.). Prie šios deklaracijos prisijungė visų ES šalių aukščiausiosios audito institucijos (AAI) ir savo nacionalinėje teisėje bei praktikoje įtvirtino pagrindinius deklaracijoje suformuluotus principus, kurių svarbiausias – audito institucijų ir auditorių nepriklausomumas nuo audituojamųjų ir įtakos iš šalies. AAI veiklos juridinis pagrindas ir jos nepriklausomumas pasiekiamas sukuriant organizaciją, nepriklausomą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios ir turinčią savo įgaliojimus, teises ir pareigas bei konkrečias audito apimtis, įteisintas Konstitucijos ir išsamiai reglamentuotas atitinkamų įstatymų.

Pagrindinės Valstybės kontrolės funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, kaip vykdomas valstybės biudžetas, kaip valstybės įstaigos laikosi finansinės drausmės. Įstatyme taip pat reglamentuota institucijos paskirtis, veiklos teisiniai pagrindai, nustatytos funkcijos, struktūra, kontrolės vykdymo tvarka, finansavimas, darbuotojų socialinės garantijos bei veiklos kontrolės būdai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1324 žodžiai iš 4386 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.