Veiklos organizaciniai dokumentai dokumentas
5 (100%) 1 vote

Veiklos organizaciniai dokumentai dokumentas

VEIKLOS DOKUMENTAI

ORGANIZACINIAI DOKUMENTAI

Organizacinius dokumentus galima skirstyti pagal funkcinį požymį: (11 pav.).

Funkcinis požymis Dokumento rūšis Veikimo sritis Pavyzdys

Funkcijų, pareigų, teisių, atsakomybės pasidalijimas tarp padalinių ir darbuotojų ĮSTATAI, STATUTAI Konkrečios institucijos, savanoriško susivienijimo, visuomeninės organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos organizavimo principai; įstojimo į narius ir išstojimo iš jų tvarka; narių teisės ir pareigos; organizacijos struktūra, lėšų šaltiniai, steigimo ir veiklos nutraukimo tvarka AKCINĖS BENDROVĖS „MĖTA“

ĮSTATAI,

VILNIAUS KOLEGIJOS STATUTAS

Įvairių struktūrų, jų dalių sudarymas NUOSTATAI Struktūros dalies pagrindinės veiklos kryptys, uždaviniai, funkcijos, teisės, darbo organizavimo tvarka, finansavimo šaltiniai; reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. FAKULTETO TARYBOS NUOSTATAI

Veikimo būdas, konkretūs reikalavimai keliami tvarkai, vykdytojams, atliekant vienokį ar kitokį darbą, jo tikslingumas INSTRUKCIJA Nustatoma ir reguliuojama įstaigų, jų padalinių bei pareigūnų organizacinė, mokslinė, technologinė, finansinė ar kita specialioji veikla Dokumentų formų pildymo instrukcijos

Tvarkos nustatymas TAISYKLĖS Išdėstomos darbuotojų AR KITŲ ASMENŲ GRUPIŲ privalomos vykdyti darbo normos, sąlygos, veiksmai ir pan. ELEKTRONINIŲ DOKUMENTŲ RENGIMO TAISYKLĖS (žr. 3 priedą)

11 pav. Organizacinių dokumentų skirstymas pagal funkcinius požymius

Organizacinių dokumentų rekvizitai yra: dokumento pavadinimas, tvirtinimo žyma, dokumento tekstas. Papildomi rekvizitai: specialioji žyma, suderinimo žyma, vizos, supažindinimo žyma, dokumento paieškos nuoroda.

Organizaciniai dokumentai įforminami ne blanke, juose nerašomas parašo rekvizitas. Jie nėra tvarkomųjų dokumentų priedai, todėl priedo žyma nerašoma.

Tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės ir turi pavadinimus. Pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis, išilginiu centruotu būdu ir atskiriami nuo teksto ne mažesniu kaip vienos eilutės intervalu (žr. įstatus, 1 priedą).

Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir visame tekste numeruojami iš eilės, po skaitmens dedamas taškas ir pradedama rašyti didžiąja raide. Punkto pastraipos nenumeruojamos. Punkto papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Papunkčius sudaro punkto ir papunkčio eilės numeriai. Tarp punkto ir papunkčio ir po papunkčio skaitmenų dedami taškai. Kai papunkčius sudaro sakinio dalys, jie pradedami rašyti mažąja raide ir atskiriami vienas nuo kito kabliataškiu. Papunkčiai, kuriuos sudaro sakinys ar keli sakiniai, pradedami rašyti didžiąja raide.

Tekste negali būti lentelių, kitų informacinio pobūdžio intarpų.

Taisyklės, reglamentai, kiti organizaciniai dokumentai gali turėti priedų (dokumentų formų, lentelių, paaiškinimų), kurie nurodomi organizacinių dokumentų tekste. Apie priedų įforminimo tvarką skaitykite skyrelyje „Dokumentų priedai“.

Organizacinių dokumentų teksto pabaiga žymima horizontaliu brūkšniu, kuris brėžiamas po tekstu, ties jo viduriu.

PAREIGYBĖS NUOSTATAI

Tarp organizacinių dokumentų ypatingą vietą užima PAREIGYBĖS NUOSTATAI, kuriuose apibrėžiamos darbuotojo funkcijos, teisės ir pareigos (žr. 2 priedą).

Remiantis pareigybės nuostatais, rengiama darbo sutartis su darbuotoju. Abu šie dokumentai svarbūs nagrinėjant konfliktines situacijas tarp darbdavio ir darbuotojo.

Šį dokumentą rengia personalo vadybininkas ir derina su juristu. Po to vadovas tvirtina įsakymu. Visi esminiai pakeitimai įteisinami vadovo įsakymu.

Pareigybės nuostatų dalys:

I. Bendrosios nuostatos

II. Funkcijos

III. Tarnybinės pareigos

IV. Teisės

V. Atsakomybė

Pirmojoje dalyje apibūdinama specialisto veiklos sritis, jo skyrimo ir laikino atleidimo nuo pareigų (pavyzdžiui, dėl išvykimo) tvarka; kvalifikaciniai reikalavimai; specialisto pavaldumas; pareigūnai, kurie jam pavaldūs. Surašomi teisės aktai, kuriais specialistas turi vadovautis darbe.

Antrojoje dalyje vardijamos pagrindinės specialisto veiklos kryptys.

Trečiojoje – nustatomi konkretūs darbai, kuriuos turi dirbti specialistas.

Ketvirtojoje – nustatomos teisės, kurios būtinos, kad specialistas galėtų atlikti jam patikėtas pareigas.

Penktojoje dalyje nurodoma už ką konkrečiai specialistas yra atsakingas.

Pareigybės nuostatai gali būti papildomi skyriumi, reguliuojančiu tarnybinius pareigūnų santykius. Čia nurodomi tarnybiniai ryšiai, ataskaitų, planų ir kitų dokumentų teikimo tvarka, ataskaitinės informacijos teikimo periodiškumas.

TVARKOMIEJI DOKUMENTAI

Tvarkomųjų dokumentų rūšys: nutarimai, sprendimai, potvarkiai, įsakymai ir nurodymai. Vieni tvarkomieji dokumentai leidžiami kolegialiai, kiti – vienvaldiškai (12 pav.).

Tvarkomieji dokumentai įforminami blanke (žr. 4 priedą). Blankas spausdinamas A4 ar A5 formato popieriaus lape ir turi šiuos rekvizitus: herbą arba prekių ženklą ir dokumento sudarytojo pavadinimą. Tvarkomųjų dokumentų sudarytojas gali būti kolegiali institucija, įstaigos vadovas, kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus leisti tvarkomuosius dokumentus turintis tarnautojas (toliau –
įstaigos vadovas). Blanko rekvizitai spausdinami taisyklėse nustatyta tvarka.

Šių dokumentų įforminamų blanke, rekvizitai yra: dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, dokumento sudarymo vieta, tekstas, parašas. Jie gali būti papildyti rekvizitais: specialiąja žyma, suderinimo žyma, vizomis, supažindinimo žyma, dokumento paieškos nuoroda, dokumento gavimo registracijos žyma, rezoliucija.

Kai dokumento sudarytojai yra kelių įstaigų vadovai, dokumentas įforminamas ne blanke, o dokumento sudarytojų pavadinimai dėstomi taisyklėse nustatyta tvarka.

Tvarkomuosiuose dokumentuose atsispindi pagrindinis valdymo proceso rezultatas. Tai gali buti konkrečios valdymo institucijos nutarimas, sprendimas ir potvarkis; įstaigos vadovo įsakymas bei nurodymas.

Nutarimus leidžia aukščiausios kolegialaus valdymo institucijos svarbiausiais principiniais jų kompetencijai priklausančiais klausimais (Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, komisijos, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos komisija ir kt.).

Sprendimus leidžia kolegialios institucijos (savivaldybių tarybos, visuomeninės organizacijos, o taip pat kelios įstaigos) svarbiausiais veiklos klausimais.

Sprendimo, nutarimo, kurį leidžia kolegiali institucija, tekstą sudaro įvadinė ir dėstomoji dalis. Įvadinėje dalyje nurodoma, dėl ko nutarimas ar sprendimas priimamas. Įvadinė dalis paprastai pradedama žodžiais „Vadovaudamasi (-s)“, „Įgyvendindama (-s)“. Įvadinės dalies gali ir nebūti, jei veiksmų tikslai neaiškinami.

Dėstomojoje dalyje sprendimo veiksmą reiškiantys žodžiai „nutaria“ (nutarime), „nusprendžia“ (sprendime) rašomi mažosiomis išretintomis raidėmis veiksmažodžio esamojo laiko trečiojo asmens forma, po jų dedamas dvitaškis, jei dėstomoji dalis skirstoma punktais. Punktai pradedami rašyti veiksmažodžio bendratimi, pvz.:

Vilniaus miesto taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti __________________ .

2. Nustatyti _______________________ .

3. Įpareigoti __________________________ .

Potvarkius leidžia kolegialios institucijos vadovas, vykdydamas aukštesniųjų institucijų dokumentų užduotis, kontroliuodamas užduočių vykdymą arba neatidėliotinais, operatyviais klausimais, kuriems tvarkyti nereikia kolegialaus sprendimo. Dažniausiai potvarkis apima neilgą laiko tarpą ir taikomas ribotam skaičiui organizacijų, darbuotojų ar asmenų.

Potvarkio tekstas paprastai turi tik dėstomąją dalį ir rašomas kaip įsakymas. Veiksmas dažniausiai reiškiamas žodžiais „įpareigoju“, „pavedu“, „skiriu“ ir kt.

Kai tvarkomuoju dokumentu tvirtinamas kitas dokumentas, tvarkomojo dokumento tekste rašomas pridedamo tvirtinamo dokumento pavadinimas, pvz.:

Tvirtinu Raštvedybos taisykles (pridedama).

arba

Tvirtinu pridedamus:

1. Technikos bibliotekos ekspertų komisijos nuostatus.

2. Technikos bibliotekos vidaus darbo reglamentą.



Įsakymai leidžiami veiklos, personalo, atostogų ir kitais klausimais.

Įsakymo tekstą sudaro įvadinė ir dėstomoji dalys:

Įvadinė dalis rašoma taip pat, kaip atitinkama nutarimų ar sprendimų dalis, tik ji pradedama pusdalyviais „Vadovaudamasis (-si)“, „Vykdydamas (-a)“, „Atsižvelgdamas (-a)“, „Siekdamas (-a)“, „Įgyvendindamas (-a)“. Įvadinės dalies gali ir nebūti, jei veiksmų tikslai neaiškinami.

Dėstomoji dalis pradedama rašyti iš naujos eilutės tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma, rašoma mažosiomis išretintomis raidėmis, pvz.:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ___ straipsniu,

sudarau komisiją ________________ .

Jei įsakymo dėstomoji dalis skirstoma punktais, po įvadinės dalies dedamas dvitaškis ir kiekvienas punktas pradedamas atitinkamu tvarkomąjį veiksmą reiškiančiu žodžiu, rašomu mažosiomis išretintomis raidėmis, pvz.:

1. Pakeičiu ___________________ .

2. Laikau netekusiu galios _________________ .

3. Įsakau _____________________ .

4. Pavedu __________________________ .

Tvarkomieji dokumentai bei jais patvirtinti organizaciniai dokumentai keičiami ir papildomi pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104, ir šių taisyklių reikalavimus.

VEIKLOS ĮSAKYMAI

ĮSAKYMAS – tvarkomasis dokumentas, kurį organizacijos vardu vienvaldiškumo teise pagal savo kompetenciją leidžia jos vadovas vidaus veiklos ar tvarkos klausimais.

Įsakymai veiklos klausimais (žr. 5 priedą) gali būti susiję su finansavimu, darbo organizavimu, tvarkos nustatymu, planavimu, atskaitomybe, tiekimu, produkcijos realizavimu ir kt.

Įsakymo rengimo eiga pavaizduota 13 paveiksle.

Įsakymo projektą rengia struktūrinis padalinys arba pareigūnas, kurio kompetencijai rengiamas klausimas priklauso.

Įsakymai rengiami remiantis aukštesniosios institucijos dokumentu, įstaigos vadovo arba struktūrinių padalinių iniciatyva. Įsakymo įvadinėje dalyje nurodomas įsakymo sudarymo pagrindas, kuriuo gali būti:

• teisės aktai (Vyriausybės, kitų kontroliuojančių institucijų nutarimai ir kt.);

• Direktorių tarybos nutarimai, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai;

• gamybinis būtinumas;

• įsakymo paskelbimo priežastys, faktai ir
motyvai bei veiksmų tikslas.

Jeigu įsakymas rengiamas remiantis aukštesniosios institucijos dokumentu, įvadinėje dalyje nurodoma šio dokumento data, pavadinimas, numeris ir teksto antraštė.

Veiklos įsakymo dėstomojoje dalyje vienas punktas skiriamas vykdytojo nurodymui, jo atliekamo veiksmo pobūdžiui ir įvykdymo terminui. Vykdytojai gali būti įstaigos, struktūriniai padaliniai ar pareigūnai. Tuo atveju, kai numatytas konkretus vykdytojas, atitinkamas įsakymo punktas turi prasidėti vykdytojo pareigomis ir pavarde, pavyzdžiui:

Pavedu buhalteriui Kaziui Jonaičiui pateikti sąmatą iki 2004 m. balandžio 3 d.

Įsakyme turi būti anksčiau išleistų įsakymų tuo pačiu klausimu patikslinimo ar anuliavimo duomenys. Paskutiniajame dokumento punkte, kai to reikia, nurodomi asmenys ar įstaigos, kuriems pavedama įsakymo vykdymo kontrolė.

Įsakymų projektai derinami su struktūriniais padaliniais, kurių veikla susijusi su šiuo dokumentu, taip pat su juristu, vyriausiuoju buhalteriu ar kitais įstaigos specialistais. Derinimas yra įforminamas vizomis. Projektą turi vizuoti jo rengėjas ir struktūrinio padalinio, kurio iniciatyva pateiktas dokumento projektas, vadovas. Vizos rašomos projekto pirmajame egzemplioriuje. Į parengtą projektą pataisas gali įrašyti tik įstaigos vadovas, jo pavaduotojai, kurie juridiškai turi tokią teisę. Vadovas pasirašo projektą. Įsakymas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento, jei tekste nenurodytas konkretus terminas.

Darbuotojas, rengiantis įsakymo projektą, numato struktūrinius padalinius, pareigūnus, kuriems įsakymą reikės pateikti. Adresatų sąrašą galima parengti atskirame lape, kuris pridedamas prie dokumento.

Sekretorius privalo supažindinti darbuotojus su įsakymo turiniu. Vienas egzempliorius kabinamas skelbimų lentoje, kitame, kuris segamas į bylą, surašomos asmenų pavardės, vykdančių šio dokumento užduotį. Jeigu reikia, įsakymas dauginamas ir išdalijamas vykdytojams.

Įsakymai pradedami numeruoti raštvedybinių metų 1-ąją ir baigiami paskutiniąją dieną. Jie registruojami, numeruojami ir komplektuojami atskirai nuo personalo įsakymų.

Įsakymai veiklos klausimais yra neterminuoto saugojimo dokumentai.

Panašiai dirbama su kitais tvarkomaisiais dokumentais.

PERSONALO DOKUMENTAI

Darbo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

Personalo dokumentai yra:

• darbo sutartys;

• personalo įsakymai (dėl priėmimo, atleidimo, perkėlimo į kitas pareigas);

• socialinio draudimo pažymėjimai;

• asmens bylos;

• asmens kortelės;

• darbo užmokesčio kortelės.

Tai vieni iš svarbiausių dokumentų, todėl juos rengti, tvarkyti ir saugoti reikia itin kruopščiai. Dirbant su personalo dokumentais, būtina žinoti, kad asmenų duomenys (žinios apie asmeninio gyvenimo ir darbo faktus, įvykius, aplinkybes) yra konfidencialūs, tokia informacija saugoma įstatymu.

Priėmimo į nuolatinį darbą dokumentai sudaromi šia tvarka:

• po susitarimo su darbdaviu, priimamas asmuo rašo prašymą, sudaroma darbo sutartis;

• įforminamas įsakymas dėl priėmimo į darbą;

• rengiama asmens byla (anketa, kortelė);

• rengiama darbo užmokesčio kortelė;

• informacija apie priėmimą į darbą įrašoma į socialinio draudimo pažymėjimą ir pranešimas tą pačią dieną siunčiamas paštu arba įteikiamas Socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamam padaliniui.

Vienas iš pagrindinių dokumentų, reguliuojančių santykius tarp įstaigos ir darbuotojo yra darbo sutartis (darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties pasirašymo). Po to leidžiamas įsakymas apie priėmimą į darbą. Vadovaujantis įsakymu pildoma anketa (kortelė) ir pradedama byla, daromas įrašas socialinio draudimo pažymėjime. Įsakymo kopijos apie priėmimą į darbą segamos į bylą ir perduodamos į buhalteriją, kur pradėjusiam dirbti asmeniui suteikiamas žiniaraščio numeris, parengiama darbo užmokesčio kortelė.

Atleidimas iš darbo vyksta šia tvarka:

• darbuotojas rašo prašymą dėl atleidimo iš darbo;

• įforminamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo;

• daromi įrašai asmens bylos dokumentuose;

• daromi įrašai buhalterijos dokumentuose;

• įrašomas įrašas socialinio draudimo pažymėjime, siunčiamas pranešimas Socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamam padaliniui per tris darbo dienas.

Prašymas dėl atleidimo iš darbo rašomas prieš 2 savaites ir derinamas su vadovu (jei nesusitariama kitaip). Vadovas leidžia įsakymą, pagal kurį daromi įrašai socialinio draudimo pažymėjime ir asmens byloje. Viena kopija perduodama į buhalteriją, kita segama į bylą. Buhalterija atsiskaito su darbuotoju.

Kai darbuotojas perkeliamas į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, dokumentai rengiami tokia tvarka:

• darbuotojas rašo prašymą dėl perkėlimo į kitas pareigas;

• įforminamas įsakymas apie perkėlimą į kitas pareigas;

• daromas įrašas socialinio draudimo pažymėjime;

• daromi įrašai asmens bylos dokumentuose;

• daromas įrašas darbo užmokesčio kortelėje.

Vadovas leidžia įsakymą apie perkėlimą į kitas pareigas; remiantis įsakymu daromas įrašas socialinio draudimo pažymėjime ir asmens byloje, kur nurodomos naujos pareigos. Viena įsakymo kopija segama į asmens bylą, kita perduodama į buhalteriją. Jei keičiasi atlyginimas, atitinkamas įrašas
daromas darbo užmokesčio kortelėje.

PERSONALO IR ATOSTOGŲ ĮSAKYMAI

Šios rūšies įsakymais įforminamas:

• darbuotojų priėmimas į darbą;

• atleidimas iš darbo;

• perkėlimas į kitas pareigas;

• leidimas atostogų;

• skatinimas;

• nuobaudų skyrimas;

• padarytos žalos išieškojimas ir kt.

Personalo ir atostogų įsakymai rašomi, remiantis darbuotojų (ar asmenų) prašymais, struktūrinių padalinių vadovų tarnybiniais pranešimais.

Sudarius darbo sutartį, galima leisti personalo įsakymą dėl darbuotojo priėmimo į darbą.

Įsakymai personalo klausimais segami į atskirą bylą, atskirai numeruojami, prie registracijos numerio prirašoma raidė: „P“ (personalo), „A“ (atostogų) ir kt. (žr. 6-9 priedus).

Personalo įsakymų tekstas dėstomas taip pat, kaip ir veiklos įsakymų. Darbuotojo vardas prie pavardės netrumpinamas, rašomos pareigos, atleidimo, priėmimo ar perkėlimo terminas; jei atleidžiama iš darbo, reikia nurodyti pagal kokį straipsnį. Priimant į darbą, nurodomas darbuotojo atlyginimas, priėmimo pobūdis (nuolatiniam ar laikinam darbui), su bandomuoju laikotarpiu ar be jo.

Įsakymai personalo klausimais gali būti surašomi keliems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie priimami ar atleidžiami iš darbo. Tokie įsakymai surašomi keliais punktais – vienas punktas skiriamas atskiram asmeniui.

Ypatingai svarbu, kad būtų raštiškas darbuotojo liudijimas – supažindinimo žyma – kai įsakymas rengiamas dėl atleidimo iš darbo. Kilus darbo ginčams, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą per nustatytą laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti pagal atleidžiamo darbuotojo įformintos supažindinimo žymos datą.

Įsakymai personalo klausimais yra saugomi 75-erius metus. Atostogų įsakymų saugojimo laikas – 10 metų. Tokių įsakymų registracijos numeris papildomai žymimas raide „A“. Atostogų įsakymai formuojami į atskirą bylą.

INFORMACINIAI DOKUMENTAI

Informaciniai dokumentai skirstomi į siunčiamuosius ir vidaus. Ir vieni, ir kiti turi būdingų bruožų (14 pav.).

Informaciniai siunčiamieji įstaigos dokumentai, kuriuose rašomas adresatas, įforminami blanke (žr. 10 priedą). Blankas spausdinamas A4 ar A5 formato popieriaus lape ir turi šiuos rekvizitus: herbą arba prekių ženklą, dokumento sudarytojo pavadinimą, įstaigos duomenis. Rekvizitai rašomi taisyklėse nustatyta tvarka.

Blanke, kuriame įforminami siunčiamieji dokumentai užsienio korespondentams, dokumento sudarytojo pavadinimas gali būti rašomas ne tik lietuvių, bet ir pasirinkta užsienio kalba, kiti rekvizitai – pasirinkta užsienio kalba.

Dokumento sudarytojo pavadinimas pasirinkta užsienio kalba rašomas po pavadinimo lietuvių kalba. Pavadinimo ir kitų blanko rekvizitų rašymui plotas neribojamas.

Šių dokumentų, įforminamų blanke, rekvizitai yra: adresatas, dokumento pavadinimas (raštuose – antraštė, išskyrus lydraščius), dokumento data, registracijos numeris, gauto dokumento nuoroda (atsakomuosiuose dokumentuose), dokumento tekstas, parašas, rengėjo nuoroda (išskyrus atvejus, kai dokumento rengėjas yra įstaigos vadovas).

Informaciniai siunčiamieji dokumentai gali būti papildomi specialiąja žyma, dokumento gavimo registracijos žyma, rezoliucija, vizomis, dokumento paieškos nuoroda.

Kai sudarytojai yra dvi ar kelios įstaigos, dokumentas įforminamas ne blanke, o sudarytojų pavadinimai kartu su duomenimis dėstomi, pradedant nuo įstaigos, kuri inicijavo šį dokumentą.

Informaciniai vidaus dokumentai (ataskaitos, patikrinimo pažymos, aktai, protokolai, sąrašai ir kt.) gali būti įforminami blanke arba ne blanke (žr. 19 priedą). Blankas turi šiuos rekvizitus: herbą arba prekių ženklą ir dokumento sudarytojo pavadinimą.

Šių dokumentų rekvizitai yra: dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, dokumento sudarymo vieta, dokumento tekstas, parašas.

Informaciniai vidaus dokumentai gali būti papildomi specialiąja žyma, rezoliucija, adresatu, vizomis, dokumento paieškos nuoroda, o aktai, sąrašai ir panašūs dokumentai – tvirtinimo žyma (įstaigos vadovo parašu).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2646 žodžiai iš 8809 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.