Rašome kartu Rašome atskirai
•
•
• Žodžių junginiu, kurių vienas žodis sutrumpėjęs: kuomet, šįmet, galbūt anapus, kaipmat.
• Dviskaitos formas: mudu, jiedu, abidvi.
• Prielinksnius su sutrumpėjusiais
linksnių formomis: išties, iškart,
perdien, suvis, perpus.
o Išimtys yra šie žodžiai: poryt,
užporyt, užvakar, užpernai ( šie
žodžiai yra įgiję vieno žodžio
reikšmę).
• Žodžius tiktai , tuojau, pernelyg.
• Dėlto ( kai reiškia tačiau), vis dėlto.
• Užtai, užtat (kai galima pakeisti todėl).
• Neigiamąją dalelytę ne (nebe) su
daiktavardžiais, būdvardžiais, iš jų
padarytomis formomis ir
būdvardiniais prieveiksminis, kai
suteikiama priešinga reikšmė:
nelaimė (nebelaimė), nesąmonė,
neskaito, negeras, nemylimas,
neilgam, nebetoli.
• Neigiamą dalelytę ne su įvardžiais ir
įvardiniais prieveiksminis , kai
suteikiama priešinga reikšmė: nekoks(prastas), nesavas (keistas), nekaip (prastai).
• Žodžius, kurie neturi porų be neigiamos dalelytės: nenaudėlis, neklaužada, netrukus.
o Išimtys yra šie žodžiai: kadangi,
nejaugi.
• Dalelytę gi su nekaitomais
vienskiemeniais žodžiais: argi, kurgi, irgi, ogi, tuojgi, vėlgi, netgi, tengi, nagi.
• Nesutrumpėjusius žodžių junginius: kaip matai, gali būti, aną kartą.
• Prielinksnius su nesutrumpėjusiomis
linksnių formomis: be abejo, be galo, be to, iš karto, po visam, iš tiesų.
• Nuo prieveiksmių, pvz.: iki šiol, iš
kitur, per kur, už kiek.
• Žodžių samplaikas, sudarytas iš
netrumpėjančių įvardžių, prieveiksmių, dalelyčių: bet koks, kas nors, per daug, šen ten, vis vien, kur kas, kada nors, kai kur, toks pat, taip pat.
• Dėl to (kai reiškia priežastį ir galima