VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
LIETUVIŲ FILOLOGIJOS KATEDRA
ŽODŽIŲ DARYBA IR DAUGIAREIKŠMIŠKUMAS
REFERATAS
KAUNAS 2002
7
ŽODŽIŲ DARYBA
Susidūrus su leksika ir semantika, savaime aišku kyla mintis, kaip padaromi nauji žodžiai,, ir, aišku, kokia yra jų reikšmė.
Į daugelį šios srities klausimų atsako palyginti naujas mokslas, vadinams žodžių daryba. Žodžių daryba yra: pirma, naujų žodžių ir turimų žodžių darymo taisyklės ir būdai, antra, mokslas apie naujų žodžių susidarymą.
Įsižiūrėkime, koks santykis yra kalboje tarp giminiškų žodžių, padarytų vienas iš kito. Pavyzdžiui, palyginkime žodžius skaityti ir skaitytojas, dainuoti ir dainavimas, mokyti ir mokytis. Kiekvienoje šių pavyzdžių poroje pirmojo žodžio kamienas sudaro antrojo žodžio pamatą. O kiekvieno antrojo žodžio kamienas yra darinys (išvestas), gautas iš kaip nors pakeisto pamatinio kamieno.
Suprasti šių žodžių darybos raidą – reiškia suprasti, koks yra tarpusavio santykis tarp pamatinių kamienų (t.y. tų, iš kurių padaromi nauji žodžiai) ir darinių (t.y. tų naujų žodžių). Bet ką gi reiškia ,,suprasti’’ tuos santykius? Tai reiškia pamatyti, kuo darinys skiriasi nuo pamatinio77 kamieno ir reikšme, ir materialiąja sandara.
Paprastai būna taip, kad keli dariniai turi reikšmias ir materialiosios sandaros panašumų: a) karv-id-ė, verš-id-ė, žąs-id-ė, paukšt-id-ė; b) kalv-ot-as, migl-ot-as, kudl-ot-as; c) į-bėgti, į-plaukti, į-eiti; d) už-dainuoti, už- kaukti, už-mauroti; e) pri-si-kalbėti, pri-si-valgyti, pri-sis-skaityti. Šios 5 grupės darinių daug ką gali pasakyti tyrinėjančiajam žodžių darybą. Pirmosios grupės žodžius jungia tas pats sufiksas –id- ir bendra reikšmė ,,naminių gyvulių ar paukščių patalpa’’. Antrosios grupės žodžius jungia sufiksas –ot- ir bendra reikšmė ,,turintis daug paviršiaus ypatybių, kurias nurodo pamatinis kamienas’’ (daug kalvų, daug šakų ir t.t.). Trečiosios grupės žodžiai turi tą patį priešdėlį į- ir bendrą reikšmę ,,judėti į ko nors vidų pamatinio kamieno išreikštu veiksmu’’. Ketvirtosios grupės žodžiai turi bendrą priešdėlį už- ir reikšmę ,,pradėti pamatinio kamieno veiksmą’’. Pagaliau penktos grupės žodžiai tuo panašūs, kad visi jie turi priešdėlį pri- ir sangrąžos morfemą -si- bei bendrą reikšmę ,,pasitenkinti, prisisotinti, atliekant pamatinio kamieno žymimą veiksmą’’. Kiekvieną iš šių grupių galėtume praplėsti , t.y. kalboje yra daugiau žodžių, kurie turi tą pačią materialiąją sandarą ir tą pačią bendrą reikšmę, kaip ir išvardytos grupės.
1
ŽODŽIŲ DARYBOS TIPAI
Bendroji darinių reikšmė, kurią rodo tie patys sandaros vienetai (priešdėliai, sufiksi ar jų junginiai irt.t.), vadinama žodžių darybos reikšme; tą reikšmę rodančios materialiosios sandaros ypatybės yra vadinamos žodžių darybos tipais. Tai darinių grupės, kurios turi tą pačią žodžių darybos reikšmę ir vienodus, pasikartojančius žodžių darybos rodiklius. Žodžių darybos tipai turi įvairias reikšmes ir skirtingus formų rodiklius. Tas pats rodiklis (pvz., ta pati priesaga ar tas pats priešdėlis) gali tarnauti kitiems žodžių darybos tipams.
Žodžių darybos tipų visuma – tai toks sudėtingas mechanizmas, kuris veikia kalboje ir nuo kurio priklauso naujų žodžių daryba: atsiradęs naujas žodis priklauso kuriam nors žodžių darybos tipui. Žinoma, aiškių ar tikslių ribų tipų nėra. Kalboje visuomet rasime žodžių, kurie neturi darybos tipų ir iškrinta iš jų. Kalboje yra ir tokių žodžių, kurie iš karto galėtų priklausyti dviem ar net ir keliems tipams. Žodžių darybos mechanizmas – labai sudėtingas. Jį veikia ir kalbos dalys, ir pamatinių kamienų bei darinių leksinės reikšmės, ir daug kitokių veiksnių.
2
ŽODŽIŲ DARYBOS BŪDAI
Žodžių darybos būdai – tai ,,veiksmai’’, kuriuos atlieka kalba, sudarydama naujus žodžius. Kokie gi tie pagrindiniai ,,veiksmai’’?
1. Prie žodžio kamieno prijungiamoas sufiksa, priešdėlis ar drauge ir sufiksa, ir priešdėlis (lak-ūn-as, prie-miest-in-is ir t.t.). Šis būdas vadinamas afiksacija ir turi kelias rūšis: a) priesaginę žodžių darybą, b) priešdėlinę, c) priešdalinę ir priesaginę. (Lietuvių kalba turi ir galūninę žodžių darybą.)
2. Dviejų ar kelių (rečiau) kamienų sujungimas į vieną. Šis būdas vadinamas kamienų susidūrimu ir turi kelias rūšis: a) žodžiai sudaromi suduriant pilnus kamienus; b) žodžiai sudaromi sujungiant nukirstus kamienus.
3. Žodžio perėjimas iš vienos kalbos dalies į kitą (Plg. stiklinė taurė ir stiklinė vandens, elektrinė mašinėlė ir didžiulė elektrinė). Šis būdas vadinamas konversija.
4. Vienos iš žodžių reikšmių atotrūkis, dėl kurio vietoje vieno žodžio atsiranda du homonimai. Toks žodžių darybos būdas vadinamas semantiniu.
5. Galūnės numetimas ir kartu kamieno suminkštinimas. Šis žodžių darybos būdas vadinamas fonetiniu – morfologiniu, nes, iš vieno žodžio sudarant kitą, kinta ir fonetika (kietą kamieną pakeičia minkštas), ir morfologija (numetama galūnė).
Žodžių darybos būdų santykis įvairiose kalbose yra nevienodas, ir patys
būdai yra specifiški, priklauso nuo kalbos istorijos ir jos bendrųjų ypatybių. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje labai produktuvus kamienų sudūrimo būdas: emporblicken ,,žiūrėti į viršų’’, emporfliegen ,,pakilti’, emporheben ,,pakelti’’, emporhelfen ,,pastatyti ant kojų’’, emporklimmen ,,kopti’’, emportauchen ,,išplaukti’’, emporyreiben ,,varyti į viršų’’ ir pan.
Anglų kalboje produktyvus žodžių darybos būdas ya žodžių perėjimas iš vienos kalbos dalies į kitą (vadinamoji konversija). Tai vienas iš anglų kalbos būdingų požymių: answer ,,atsakymas’’ ir ,,atsakyti’’, drink ,,gėrimas’’ ir ,,gerti’’, love ,,meilė’’ ir ,,mylėti’’, sleep ,,miegas’’ ir ,,miegoti’’ ir t.t. Konversijos istorija yra sudėtinga, ir jos jokiu būdu negalima suprasti kaip paprasto žodžių ,,persekėlimo’’ iš vienos dalies į kitą.
3
ŽODŽIŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMAS
LEKSINIŲ REIKŠMIŲ TIPAI
Yra žodžių, kurie visada turi viena reikšmią, t.y. vienas žodis pavadintų vieną denotatą ar denotatų klasę, atiktų tik vieną signifikatą. Tačiau pakanka atsiversti bet koki žodyną, ir bus nesunku įstikinti, kad vienareikšmių žodžių kalboje yra palyginti nedaug. Natūralus kalbos funkcionavimas lemia tą faktą, kad dauguma žodžių turi ryšį su dviem, trim ir daugiau denotatų, išreiškia ne vieną, o kelias sąvokas. Tokie žodžiai yra daugiareikšmiai. Pavyzdžiui, ,,Dabartinės kalbos žodynas’’ nurodo, kad daiktavardis galva gali turėti 5 reikšmias: 1. ,,viršutinė (žmogaus) ir priekinė (gyvulio) kūno dalis; 2. ,,atskiras žmogaus’’: šeimynos septynios galvos; 3. Protas, išmanymas, išmintis: vyras su galva; 4. ,,vyresnysis’’: šeimosgalva; 5. ,,apvalus koks daiktas, apvali, storesnė daikti dalis, viršūnė, viršus’’: šaukšto galva ir t.t.