POTEMĖ: Pasigirsta nuomonių, kas būti laimingam tapo sunkia šiuolaikinio žmogaus prievole. „Dabas mes turime visas teises, išskyrus teisę – nebūti laimingi“-Bruchneris. Ką apie tai manote?
Monologinė kalba
Savo kalbą pradėsiu Edgaro Alano Po žodiais :“ Žmogaus gyvenimas kupinas laimės daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas.“Laimė – releatyvi sąvoka. Ji laikina, kaip beribė smėlio audra dykumoje, kaip vėjas – jūros platybėse – blaškomas į visas pasaulio šalis. Žmogaus laimė priklauso ne tik nuo aplinkos, teisių, atsakomybės, pareigų, tarpusavio santykių, tačiau ir nuo pasitikėjimo savimi, vilties, jog laukia šviesesnė ateitis ir nuostabesnis rytojus.
Šakira teigė, jog:“ Laimė nėra tik dovana – tai atsakomybė, ir mes visi turime už ją kovoti“. Kiekvienas žmogus savo atsiminimų knygoje užrašo įvykius, kurie sukelia slogias emocijas ir skaudžius prisiminimus, laimė lieka kažkur nuošalyje – atskirta nuo beribės dvasinės jungties. Verta prisiminti įvykį, kurio džiugias akimirkas užgniaužė skaudus pasitraukimas iš šio pasaulio. Turistinis šaulių žygis, persmelktas vaikų juoko, krykštavimų, susidūrus su kliūtimi – nuvirtusiu medžiu į vandenį, pasiglemžė dvi mergaites, kurios, pagautos pagalbos šauksmo, išgelbėjo kitų vaikų gyvybes, paaukodamos už tai – savąsias. Euforijos jausmas virto pragarišku skausmu, ne tik artimiesiems, bet ir aplink buvusiems vaikams. Šiuo atveju, atsakomybė tapo viršesne už Laimę.
Šiuolaikinis žmogus linkęs gyventi savo teisėmis, prieš tai pamiršdamas, kad egzistuoja ir pareigos. Būti laimingam – tai savotiška prievolė, jug mus supa aplinkiniai, kuriuos įtakoja tiek mūsų išgyvenami jausmai, tiek sukuriama aplinka būnant drauge. Nei vienas iš artimų draugų, ar net nepažįstamų – nenori sukurti liūdnos atmosferos, ar tiesiog priversti aplinkinius sunerimti dėl jų dvasinės būsenos. Nenoras parodyti tikruosius jausmus, sukuria prievolę :“ VISADA atrodyti laimingam, kad ir kas bebūtų – šviestų saulė, ar dangus griūtų…“ Teisės – pagrindinis aspektas, kuriam esant veikia valstybės „organas“. Teisėsauga, teisių visuma sudaro pagrindinę mūsų gyvenimo dalį. Kaip sako Bruchneris, žmogus neturi teisės nebūti laimingu.. Nuo kiekvienos kortos, jų nameje, priklauso visumos ateitis. Taip pat ir asmenybė gyvenime, kartu su aplinka sudaro nedalomą visumą. Mes esame kaip vienas, nedalomas pirštas…