Adminisracines teises prievarta
5 (100%) 1 vote

Adminisracines teises prievarta

11213141

Įvadas

1. Administracinė teisė kaip teisės šaka

Administratio (lot.) – valdymas, vadovavimas.

Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Administracinė teisė viena iš reikšmingiausių teisės šakų, nes ji reguliuoja labai platų ir svarbų visuomeninių santykių spektrą, iš esmės ji liečia visą vykdomosios valdžios mechanizmą, jo organizaciją ir veiklą realizuojant valstybinį valdymą, kuriuo būtina užtikrinti piliečių ir kitų asmenų teises ir laisves, valstybinę ir viešąją tvarką, kontrolę ir priežiūrą bei viešojo administravimo subjektų jurisdikcinę veiklą. Taip pat administracinė teisė aprėpia ne tik viešąjį administravimą, bet ir pačių viešojo administravimo subjektų vidinę veiklos administraciją, nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą, aprėpia administracines nuobaudas, įvairius valdymo aktus ir jų hierarchiją ir t.t.

Taigi, trumpai galima pasakyti: administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius susiklosčiusius viešojo valdymo sferoje.

1.1 Administracinės teisės principai

Teisės literatūroje tradiciškai nurodomi principai: demokratiškumas, humanizmas, lygiateisiškumas.

A.Vaišvila nurodo, kad tai universalūs žmogiško sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie yra ir teisės principai šalia kitų, jau grynai teisės principų: įstatymui ir teisei visi lygūs; visu asmens subjektinių teisiu santykinumas; privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas; socialinio kompromiso, arba saiko, principas; padarytą žalą būtina atlyginti. Jo nuomone, iš šių penkių principų galėtume toliau išvesti visus teisės teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpšakinius, šakinius ir teisės institutų principus

Administracinės teisės teorijoje nurodomi šie principai:

1) demokratiškumas;

2) teisėtumas;

3) asmenų lygybė prieš įstatymą;

4) humanizmas;

5) asmenų teisių ir laisvių apsauga;

6) valstybės ir asmens tarpusavio atsakomybė.

Administracinės teisės principų paskirtis:

1) nustato administracinės teisės teisinę prigimtį;

2) yra vykdomosios valdžios sistemos veiklos teisinis pagrindas;

3) įtvirtina administracinių – teisinių visuomeninių santykių objektyvius dėsningumus;

4) tarnauja pagrindu teisingai taikant administracinės teisės normas, priimant pagrįstus ir teisėtus sprendimus;

5) sąlygoja administracinių – teisinių visuomeninių santykių pobūdį

2. Administracinė atsakomybė

Administracinė atsakomybė – savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

Lietuvos respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti LR visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teisės bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatyta valdymo tvarka, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.(LRATPK I Bendrieji nuostatai 1 str.) Administracinės teisės normas įgyvendina pareigūnai (organai) įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimus.

Vienas iš svarbiausių administracinės atsakomybės ypatumų yra tai, kad, pagal galiojančius įstatymus, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja gana daug įvairių organų (pareigūnų). Tai paaiškinti galima pirmiausia tuo, kad administraciniai teisės pažeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse ir sferose, jie yra specifinio pobūdžio ir labai skirtingi. Antra, valdymo organai, vadovaudami tam tikroms ūkinės socialinės-kultūrinės ir administracinės-politinės veiklos šakoms, turi užtikrinti nustatytą tvarką, sėkmingą uždavinių į konkrečių funkcijų įgyvendinimą. Kontroliuodami ir prižiūrėdami pavaldžių objektų veiklą, valdymo organai, jų pareigūnai operatyviausiai gali pastebėti padarytus administracinius teisės, pažeidimus ir nedelsdami imtis veiksmingų kovos su jais priemonių. Trečia, sėkmingai, efektyviai kovoti su minėtais teisės pažeidimais ir kvalifikuotai nagrinėti tokių pažeidimų, bylas gal paprastai tie atitinkamų organų pareigūnai, kurie turi specialių, žinių ir yra kompetentingi. Tokiais subjektais dažniausiai yra įvairios valstybinės inspekcijos, administracinės priežiūros ir kiti organai (pareigūnai).

3. Pagrindiniai administracinės atsakomybės

principai

1. Atsakomybės tik už elgesį , o ne už mintis, kurios nerealizuojamos. Žmogaus poelgis gali reikštis tik aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Mintys, įsitikinimai, nors jei būtų ir neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jeigu jie konkrečiai neįgyvendinami.

2. Atsakomybės tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą, ir tik esant kaltei, principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus ( neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Šio principo laikymasis turi principinę reikšmę : jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei (teisės nedraudžiamas) arba jo elgesyje nėra kaltės, tai negali būti jo teisinės atsakomybės.

3. Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas. Materialinės teisės srityje šis reikalavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už įstatymo ar kito norminio akto numatytą teisei priešingą veiką (veikimą arba neveikimą). Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokį pažeidimą, o tik už administracinį nusižengimą. (pats svarbiausias principas).

4. Atsakomybės teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi būti teisėta, t.y. paskirta kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigūno neperžengiant sankcijos ribų, tačiau ji gali būti neteisinga. Todėl atsakomybės teisingumo principo esmė yra ta, kad administracinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, priemonės turi būti teisingos.Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad už vieną teisės pažeidimą galima skirti tik vieną pagrindinę administracinę nuobaudą arba pagrindinę ir papildomą nuobaudą, kai tai numato įstatymas. Tačiau tai netrukdo taikyti pažeidėjui kitų rūšių teisinės atsakomybės (drausminės, civilinės) poveikio priemonių.

5. Atsakomybės tikslingumo principas.

6. Atsakomybės neišvengiamumo principas. Kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, o skirta nuobauda iš tikrųjų įvykdyta. Įspėjamoji administracinės atsakomybės nuobaudos reikšmė priklauso ne tik nuo to, kad ji nustatyta įstatymo, yra griežta, o svarbiausia, kad ji neišvengiama.

7. Atsakomybės viešumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žinant visuomenei. Administracinės atsakomybės viešumo principo reikalavimai gali būti įgyvendinami įvairiais būdais. Pirmiausiai viešai, atvirai svarstant teismuose.

4. Administracinės teisės pažeidimas – administracinės atsakomybės pagrindas.

4.1 Administracinės teisės pažeidimo samprata

ATP sąvoka (pagal Petkevičių)

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviai veiksmais ir neveikimu LRK 25 str: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.”, bei 28 str. ”Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis privalo…nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”, todėl mintys ir idėjos negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir jo žalingus padarinius. Veikos – teisės pažeidimo negali būti ir kai poelgis neišreiškia valios: nesugebančio suvokti savo elgesio esmės. Teisės nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administracinės teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, girto pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę yra ne šiaip antivisuomeninis poelgis, o teisei priešinga veikla, nes ji, pagal ATPK 178 straipsnį laikoma administracinės teisės pažeidimu.

Teisės pažeidimai skirstomi į: nusikaltimus, Administracinės teisės pažeidimus, drausmines pražangas ir Civilinės teisės deliktus, ir už juos kaltiems taikoma atitinkamos rūšies teisminė atsakomybė – baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė, drausminė atsakomybė, civilinė atsakomybė.

Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kurie padaro administracinės teisės pažeidimus. Spec. literatūroje nurodomi administracinės teisės pažeidimų požymiai: a) pavojingumas, žalingumas visuomenei; b) priešingumas teisei; c) kaltumas; d) baudžiamumas.

ATPK 9 straipsnyje įtvirtintas administracinės teisės pažeidimo apibrėžimas:

• Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

• Administracinė atsakomybė už šiuos kodekse numatytus pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios
atsakomybės.

Administracinės teisės pažeidimas – pavojingas ir žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius bei jiems padaroma moralinio ar fizinio, ar materialaus, ar kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos kaip administracinės teisės pažeidimo pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Administracinės teisės pažeidimo pavojingumą ir žalingumą apibūdinant nepakanka nurodyti vien kėsinimosi objekto, o būtina nurodyti ir kitus objektyvinius ir subjektyvinius požymius: padarytos žalos pobūdį ir dydį, jo padarymo aplinkybes vietą, laiką, veiksmų vienkartiškumą ar pakartotinumą ir kt. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinės teisės pažeidimo požymis. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administracinės teisės pažeidimu. Administracinės tesės pažeidimas – tai teisės reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas.

Be kaltės administracinės tesės pažeidimas negalimas, o tai reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisės draudžiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y., tyčia arba dėl neatsargumo. Negali būti administracinės tesės pažeidimu asmens poelgis, kuris buvo nepakaltinamumo būsenoje (nebegalėjo suprasti savo veiksmų iš esmės arba jų valdyti dėl chroniškos ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kt. patologinės būsenos (ATPK 19 str.).

Administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Kaltė išreiškia neigiamą vidinį pažeidėjo požiūrį į teisės reguliuojamus ir saugomus visuomenės santykius, valstybės, visuomenės atskirų piliečių interesus. Veikos baudžiamumas reiškia, kad už administracinės teisės pažeidimą kaltam asmeniui taikomos įstatymų numatytos administracinės atsakomybės priemonės (nuobaudos).

Pagal ATPK, administracinės teisės pažeidimus bylas nagrinėja šie organai (pareigūnai): administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų; savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai; rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai); policija. Valstybinės inspekcijos; kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai) geležinkelio transporto, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto, oro transporto, keleivinio automobiliu ir elektros transporto organai, valstybinių automobilių kelių priežiūros organai, Geologijos tarnyba, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos muitinė, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros, Valstybinės veterinarijos priežiūros, Aplinkos apsaugos, Miškų ūkio ministerijos, Nacionalinių parkų, Valstybinės augalų apsaugos priežiūras, Statybos valstybinės priežiūros organai, Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo įstaigos ir kiti organai (pareigūnai).

5.Administracinės prievartos sąvoka

Administracinė prievarta – valstybinio valdymo metodas

Prievarta valstybės valdymo srityje yra daugiau pagalbinė priemonė, nors taikoma pakankamai dažnai. Kuo aukštesnis visuomenės teisinis, kultūrinis išprusimas, tuo mažiau vietos tenka prievartos priemonėms. Prievarta taikoma tik tada ir tik tiek, kiek įtikinėjimo, skatinimo priemonės nebuvo veiksmingos.

ATP ( administracinė teisinė prievarta) – pagalbinė priemonė , naudojama, kai

nepakanka įtikinimo metodo. .

Taikant administracinę teisinę prievartą , subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. Administracinė teisinė prievarta užtikrina valstybės saugumą, piliečių interesus, priemonė kovoti su nusikalstamumu.

Pradedant kalbėti apie administracinę prievartą, reiktų apibrėžti, ką apskritai reiškia žodis „prievarta“. Pasak dabartinio lietuvių kalbos žodyno, prievarta – tai jėgos vartojimas, vertimas ką nors daryti.

Bet kaip žinia, asmens teises saugo Konstitucija ir nustato, jog tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir procedūromis gali būti suvaržytos asmens teisės ir laisvės.

Labai sudėtinga yra apibrėžti, kas yra administracinė prievarta kaip tokia. Manau, kad tiksliausią šio instituto sąvoką pateiktas administracinės teisės vadovėlyje rusų kalba:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2180 žodžiai iš 4358 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.