Adminisracines teises prievarta
5 (100%) 1 vote

Adminisracines teises prievarta

Įvadas

1. Administracinė teisė kaip teisės šaka

Administratio (lot.) – valdymas, vadovavimas.

Pagrindinė teisės paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius. Todėl teisės reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsižvelgiant į šių santykių ypatumus bei jų reguliavimo metodą, teisė skaidoma į savarankiškas šakas. Administracinė teisė viena iš reikšmingiausių teisės šakų, nes ji reguliuoja labai platų ir svarbų visuomeninių santykių spektrą, iš esmės ji liečia visą vykdomosios valdžios mechanizmą, jo organizaciją ir veiklą realizuojant valstybinį valdymą, kuriuo būtina užtikrinti piliečių ir kitų asmenų teises ir laisves, valstybinę ir viešąją tvarką, kontrolę ir priežiūrą bei viešojo administravimo subjektų jurisdikcinę veiklą. Taip pat administracinė teisė aprėpia ne tik viešąjį administravimą, bet ir pačių viešojo administravimo subjektų vidinę veiklos administraciją, nustato ministerijų, departamentų, savivaldybių valdybų struktūrą ir kompetenciją, jų santykius su piliečiais tvarkant ir prižiūrint ūkinę ar kitokią piliečių, jų susivienijimų veiklą, aprėpia administracines nuobaudas, įvairius valdymo aktus ir jų hierarchiją ir t.t.

Taigi, trumpai galima pasakyti: administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius susiklosčiusius viešojo valdymo sferoje.

1.1 Administracinės teisės principai

Teisės literatūroje tradiciškai nurodomi principai: demokratiškumas, humanizmas, lygiateisiškumas.

A.Vaišvila nurodo, kad tai universalūs žmogiško sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei. Bet jie yra ir teisės principai šalia kitų, jau grynai teisės principų: įstatymui ir teisei visi lygūs; visu asmens subjektinių teisiu santykinumas; privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas; socialinio kompromiso, arba saiko, principas; padarytą žalą būtina atlyginti. Jo nuomone, iš šių penkių principų galėtume toliau išvesti visus teisės teorijoje ir praktikoje sutinkamus labiau specializuotus tarpšakinius, šakinius ir teisės institutų principus

Administracinės teisės teorijoje nurodomi šie principai:

1) demokratiškumas;

2) teisėtumas;

3) asmenų lygybė prieš įstatymą;

4) humanizmas;

5) asmenų teisių ir laisvių apsauga;

6) valstybės ir asmens tarpusavio atsakomybė.

Administracinės teisės principų paskirtis:

1) nustato administracinės teisės teisinę prigimtį;

2) yra vykdomosios valdžios sistemos veiklos teisinis pagrindas;

3) įtvirtina administracinių – teisinių visuomeninių santykių objektyvius dėsningumus;

4) tarnauja pagrindu teisingai taikant administracinės teisės normas, priimant pagrįstus ir teisėtus sprendimus;

5) sąlygoja administracinių – teisinių visuomeninių santykių pobūdį

2. Administracinė atsakomybė

Administracinė atsakomybė – savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems ir realizuojant įstatymų nustatytas administracines nuobaudas, turint tikslą kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką.

Lietuvos respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti LR visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teisės bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatyta valdymo tvarka, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei.(LRATPK I Bendrieji nuostatai 1 str.) Administracinės teisės normas įgyvendina pareigūnai (organai) įgalioti nagrinėti administracinės teisės pažeidimus.

Vienas iš svarbiausių administracinės atsakomybės ypatumų yra tai, kad, pagal galiojančius įstatymus, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja gana daug įvairių organų (pareigūnų). Tai paaiškinti galima pirmiausia tuo, kad administraciniai teisės pažeidimai padaromi įvairiose valstybinio valdymo srityse ir sferose, jie yra specifinio pobūdžio ir labai skirtingi. Antra, valdymo organai, vadovaudami tam tikroms ūkinės socialinės-kultūrinės ir administracinės-politinės veiklos šakoms, turi užtikrinti nustatytą tvarką, sėkmingą uždavinių į konkrečių funkcijų įgyvendinimą. Kontroliuodami ir prižiūrėdami pavaldžių objektų veiklą, valdymo organai, jų pareigūnai operatyviausiai gali pastebėti padarytus administracinius teisės, pažeidimus ir nedelsdami imtis veiksmingų kovos su jais priemonių. Trečia, sėkmingai, efektyviai kovoti su minėtais teisės pažeidimais ir kvalifikuotai nagrinėti tokių pažeidimų, bylas gal paprastai tie atitinkamų organų pareigūnai, kurie turi specialių, žinių ir yra kompetentingi. Tokiais subjektais dažniausiai yra įvairios valstybinės inspekcijos, administracinės priežiūros ir kiti organai (pareigūnai).

3. Pagrindiniai administracinės atsakomybės

principai

1. Atsakomybės tik už elgesį , o ne už mintis, kurios nerealizuojamos. Žmogaus poelgis gali reikštis tik aktyviais veiksmais (veikimu) arba susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų (neveikimu). Mintys, įsitikinimai, nors jei būtų ir neigiamai vertinami, negali būti laikomi teisės pažeidimais, jeigu jie konkrečiai neįgyvendinami.

2. Atsakomybės tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą, ir tik esant kaltei, principas reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus ( neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Šio principo laikymasis turi principinę reikšmę : jeigu asmens elgesys nėra priešingas teisei (teisės nedraudžiamas) arba jo elgesyje nėra kaltės, tai negali būti jo teisinės atsakomybės.

3. Atsakomybės teisėtumas – tai nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis, tikslus jų reikalavimų vykdymas. Materialinės teisės srityje šis reikalavimas reiškia, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už įstatymo ar kito norminio akto numatytą teisei priešingą veiką (veikimą arba neveikimą). Administracinė atsakomybė gali būti taikoma ne už bet kokį pažeidimą, o tik už administracinį nusižengimą. (pats svarbiausias principas).

4. Atsakomybės teisingumo principas. Administracinė nuobauda turi būti teisėta, t.y. paskirta kaltam asmeniui kompetentingo organo ir pareigūno neperžengiant sankcijos ribų, tačiau ji gali būti neteisinga. Todėl atsakomybės teisingumo principo esmė yra ta, kad administracinės, kaip ir kitų teisinės atsakomybės rūšių, priemonės turi būti teisingos.Teisingumo principas reikalauja laikytis nuostatos, kad už vieną teisės pažeidimą galima skirti tik vieną pagrindinę administracinę nuobaudą arba pagrindinę ir papildomą nuobaudą, kai tai numato įstatymas. Tačiau tai netrukdo taikyti pažeidėjui kitų rūšių teisinės atsakomybės (drausminės, civilinės) poveikio priemonių.

5. Atsakomybės tikslingumo principas.

6. Atsakomybės neišvengiamumo principas. Kiekvienas administracinės teisės pažeidimas turi būti atskleistas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybėn, o skirta nuobauda iš tikrųjų įvykdyta. Įspėjamoji administracinės atsakomybės nuobaudos reikšmė priklauso ne tik nuo to, kad ji nustatyta įstatymo, yra griežta, o svarbiausia, kad ji neišvengiama.

7. Atsakomybės viešumo principas reikalauja, kad kalto asmens poelgis būtų pasmerktas viešai, atvirai, žinant visuomenei. Administracinės atsakomybės viešumo principo reikalavimai gali būti įgyvendinami įvairiais būdais. Pirmiausiai viešai, atvirai svarstant teismuose.

4. Administracinės teisės pažeidimas – administracinės atsakomybės pagrindas.

4.1 Administracinės teisės pažeidimo samprata

ATP sąvoka (pagal Petkevičių)

Teisės pažeidimas – tai veika, kuria pažeidžiami teisės reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai. Veika yra išorinis žmogaus poelgis, kuris pasireiškia tam tikrais aktyviai veiksmais ir neveikimu LRK 25 str: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.”, bei 28 str. ”Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis laisvėmis privalo…nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių”, todėl mintys ir idėjos negali būti laikomi teisės pažeidimais. Veikos sąvoka apima žmogaus elgesį ir jo žalingus padarinius. Veikos – teisės pažeidimo negali būti ir kai poelgis neišreiškia valios: nesugebančio suvokti savo elgesio esmės. Teisės nesilaikymu pažeidžiama valstybės, kartu ir visuomenės valia, jų interesai, teisėtvarka. Veikos priešingumas teisei reiškia, kad pavojingą, žalingą visuomenei veikimą ar neveikimą draudžia įstatymas ir toks elgesys laikomas administracinės teisės pažeidimu. Pavyzdžiui, girto pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę yra ne šiaip antivisuomeninis poelgis, o teisei priešinga veikla, nes ji, pagal ATPK 178 straipsnį laikoma administracinės teisės pažeidimu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1335 žodžiai iš 4358 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.