Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
5 (100%) 1 vote

Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai

Turinys

|2 |

|3 |

|3 |

|3 |

|3 |

|5 |

|6 |

|7 |

|8 |

|8 |

|11|

|12|

1. Įvadas

………………………………………………………………….

…………………………………….

2. Bendrieji nuosavybės teisės

nuostatai………………………………………………………….

2.1. Nuosavybė kaip ekonominė

kategorija……………………………………………

2.2. Nuosavybės formos ir

rūšys…………………………………………………………..

2.3. Privačios nuosavybės

teisė……………………………………………………………

2.4. Teisinės nuosavybės santykių

reglamentavimas………………………………….

2.5. Savininko teisės jų turinys ir

įgyvendinimas…………………………………….

2.6. Nuosavybės teisės

objektai…………………………………………………………..

.

2.7. Žemės nuosavybės

teisė……………………………………………………………..

2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir

pasibaigimas……………………………………..

3.

Išvados……………………………………………………………

………………………………………

4.

Literatūra…………………………………………………………

……………………………………..

1. Įvadas

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir

kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą

ir juo disponuoti.

Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.

Nuosavybės teisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai ir

juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.

Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet

nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti

daiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir

disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo

veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdo

jam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamas

kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant

visas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,

kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti

daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,

teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė

naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems

asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus

užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.

Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leisti

ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.

Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės

pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės

subjektų sudarytos sutartys.

2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai

2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija

Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,

disponavimo.

Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.

2.2. Nuosavybės formos ir rūšys

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas

ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs

ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai

sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims

ir formoms.

Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijais

turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas.

Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiama

mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.

2.3. Privačios nuosavybės teisė

LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos

ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,

įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion

nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip

pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais

gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą

turėti privačios nuosavybės teise.

Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo

nuosavybės teisę į turtą.

Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai
privatus juridinis asmuo

yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –

steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų

savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą

turtą.

Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės

teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai

veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas

turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.

Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos

kiekvieno savininko dalys.

Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:

santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės

teisei atsirasti.

Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių

nuosavybė.

Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemės

gelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidaus

vandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūros

objektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinas

gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimas

kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimas

pašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobilių

kelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybos

šakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo

grįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominės

infrastruktūros vystymas ir t.t.

Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad

savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybės

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2648 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.