Turinys
|2 |
|3 |
|3 |
|3 |
|3 |
|5 |
|6 |
|7 |
|8 |
|8 |
|11|
|12|
1. Įvadas
………………………………………………………………….
…………………………………….
2. Bendrieji nuosavybės teisės
nuostatai………………………………………………………….
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė
kategorija……………………………………………
2.2. Nuosavybės formos ir
rūšys…………………………………………………………..
2.3. Privačios nuosavybės
teisė……………………………………………………………
2.4. Teisinės nuosavybės santykių
reglamentavimas………………………………….
2.5. Savininko teisės jų turinys ir
įgyvendinimas…………………………………….
2.6. Nuosavybės teisės
objektai…………………………………………………………..
.
2.7. Žemės nuosavybės
teisė……………………………………………………………..
…
2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir
pasibaigimas……………………………………..
3.
Išvados……………………………………………………………
………………………………………
4.
Literatūra…………………………………………………………
……………………………………..
1. Įvadas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir
kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą
ir juo disponuoti.
Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Nuosavybės teisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai ir
juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.
Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti
daiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir
disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo
veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdo
jam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamas
kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant
visas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,
kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti
daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,
teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė
naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems
asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus
užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.
Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leisti
ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.
Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės
pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės
subjektų sudarytos sutartys.
2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija
Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,
disponavimo.
Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.
2.2. Nuosavybės formos ir rūšys
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas
ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs
ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai
sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims
ir formoms.
Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijais
turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas.
Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiama
mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.
2.3. Privačios nuosavybės teisė
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos
ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,
įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion
nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip
pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais
gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą
turėti privačios nuosavybės teise.
Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo
nuosavybės teisę į turtą.
Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai
privatus juridinis asmuo
yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –
steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų
savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą
turtą.
Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės
teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai
veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas
turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.
Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos
kiekvieno savininko dalys.
Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:
santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės
teisei atsirasti.
Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių
nuosavybė.
Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemės
gelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidaus
vandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūros
objektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinas
gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimas
kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimas
pašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobilių
kelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybos
šakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo
grįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominės
infrastruktūros vystymas ir t.t.
Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad
savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybės