Turinys
|2 |
|3 |
|3 |
|3 |
|3 |
|5 |
|6 |
|7 |
|8 |
|8 |
|11|
|12|
1. Įvadas
………………………………………………………………….
…………………………………….
2. Bendrieji nuosavybės teisės
nuostatai………………………………………………………….
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė
kategorija……………………………………………
2.2. Nuosavybės formos ir
rūšys…………………………………………………………..
2.3. Privačios nuosavybės
teisė……………………………………………………………
2.4. Teisinės nuosavybės santykių
reglamentavimas………………………………….
2.5. Savininko teisės jų turinys ir
įgyvendinimas…………………………………….
2.6. Nuosavybės teisės
objektai…………………………………………………………..
.
2.7. Žemės nuosavybės
teisė……………………………………………………………..
…
2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir
pasibaigimas……………………………………..
3.
Išvados……………………………………………………………
………………………………………
4.
Literatūra…………………………………………………………
……………………………………..
1. Įvadas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir
kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą
ir juo disponuoti.
Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.
Nuosavybės teisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai ir
juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.
Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudoti
daiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo ir
disponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo
veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdo
jam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamas
kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijant
visas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,
kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gauti
daikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,
teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisė
naudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiems
asmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad bus
užtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas.
Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leisti
ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.
Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės
pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės
subjektų sudarytos sutartys.
2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija
Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,
disponavimo.
Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.
2.2. Nuosavybės formos ir rūšys
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas
ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs
ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai
sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims
ir formoms.
Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijais
turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas.
Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiama
mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.
2.3. Privačios nuosavybės teisė
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos
ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,
įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačion
nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip
pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais
gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtą
turėti privačios nuosavybės teise.
Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo
nuosavybės teisę į turtą.
Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai
privatus juridinis asmuo
yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –
steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų
savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą
turtą.
Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės
teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai
veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas
turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.
Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytos
kiekvieno savininko dalys.
Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:
santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės
teisei atsirasti.
Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių
nuosavybė.
Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemės
gelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidaus
vandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūros
objektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinas
gyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimas
kuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimas
pašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobilių
kelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybos
šakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo
grįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominės
infrastruktūros vystymas ir t.t.
Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kad
savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybės
nuosavybė – tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas ,kurio
savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba.
Mišri nuosavybė.Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos
Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar
fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių
nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei
tarpvalstybinės sutartys.
Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų
be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių
organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato
Lietuvos Respublikos įstatymai.
2.4. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas
Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp ne
mažiau kaip dviejų subjektų,negali būti išimtimi ir nuosavybės teisinis
santykis.Todėl kiekviename konkrečiame nuosavybės santykyje iš vienos pusės
dalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daiktą bei juo disponuojantys, o iš
kitos pusės asmenys,kurie privalo elgtis su šiuo daiktu kaip su
svetimu.Vadinasi ,nuosavybės teisiniam santykiui būdingas tik pasyvus
įpareigotų asmenų elgesys.Toks santykis susiklosto būtent tarp asmenų dėl
daiktų,ir tai jokiu būdu nėra asmens santykis su daiktu.
Nuosavybės teisinių santykių būdingas bruožas, kad jie tęstinio
pobūdžio. Kol savininkas yra nuosavybės teisiniuose santykiuose ,jis negali
iš kitų asmenų reikalauti nieko kito, kaip tik susilaikyti nuo jo turto
valdymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teisę iš kitų asmenų reikalauti
teigiamų veiksmų savo turto atžvilgiu jis įgauna tik tuo atveju,jei
nuosavybės teisinių santykių pagrindu kiti teisinai santykiai,kurių
subjektu savininkas tapo.
Teisiniams santykiams atsirasti būtini mažiausiai du subjektai.Vienas
subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas,kuris
nuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.
Kadangi nuosavybės teisė absoliuti, tai paprastai laikoma,kad kita
nuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų
visuma.Kadangi ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui
priklausantį turtą,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo tokių
veiksmų,todėl teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose
yra turto savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas.
Nuosavybės teisė objektyviąja prasme – nuosavybės teisė apibūdina kaip
visuma teisės normų,reguliuojančių ekonominius santykis dėl daiktų
valdymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybės teisės objektyviąja
prasme kaip teisės instituto uždavinys ir yra reguliuoti visuomenėje
egzistuojančius nuosavybės santykius.
Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – nuosavybės teisė suprantama
kaip savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų
asmenų teisų ir interesų,valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti.
Savininko teises turtą valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka visų
kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų,kliudančių
pareigas įgyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausantį
turtą,naudojasi juo pagal LR įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar
teisėtų interesų.
2.5. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas
Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausantį turtą,
naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,
nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymų nustatytais
atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo
leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar