Darbo teisės konspektai
5 (100%) 1 vote

Darbo teisės konspektai

1121314151617181

DARBO GINČAI (dg)

2002 09 11

1. DARBO GINČAI KAIP SOCIALINIAI KONFLIKTAI

Konfliktologija nagrinėja soc konfliktus, skiria dėmesį jų prevencijai. Dg – 1 iš soc konfliktų grupių. Kodekse: individualūs konfliktai – indiv. Dg; kolektyviniai konfliktai – kolekt. Dg.

Dg apima tiek indiv tiek kolekt dg.

Teisė kaip tt taisyklių visuma (poztv prasme) turi tikslą ne supriešinti, o suvienyti žmones ir derinti jų skirtingus interesus. Konfliktologijos moksle išeities taškas yra JAV mokslininkas Bergeris: “bent minimali pažintis su sociologija būtina visiems, kurie siekia manipuliuoti žmonėmis, jų interesais.”

Vėberis (vok): “sociologijos tikslai – išnagrinėti bet korių konfliktų priežastis, prielaidas, kad būtų geriau pažintaskiekvienas reiškinys/konfliktas.”

Sociologija tuo svarbi, nes joje svarbus pats veiksmas, o ne pasekmė, o teisėje dažnai svarbios pasekmės.

Susidomėjimas soc-iais konfliktais siejamas su 20a pr, kada visuomenė ėmė skaldytis įtam tikras (toliau tt) soc klases. Tai yra spartaus pramonės vystymosi metas ir atsirasdavo dg, kas skatino sociologiją jais domėtis.

Soc-ja siekia sukurti tt universalų receptą, kuris padėtų apsaugoti visų visuom narių ir atskirų jų grupių interesus, neleidžiant ignoruoti nei vienos grupės interesų.

Darendorfas (vok): “laisvės politika – politika gyventi su konfliktu. Siekis išvengti konflikto negali būti vykdomas autoritarinės valdžios būdais. Visuomenė – laisvų individų visuma.”

Konfliktai dažnausiai kyla dėl t interesų, vetybių vertinimo susikirtimo arba dėl negalėjimo patenkinti individų interesų.

Konfliktai pagal soc reikšmę:

– lengvesni

– sunkesni

Šis skirstymas svarbus ir tuo, kad priklausomai nuo konkretaus konflikto priklausymo vienai ar kt grupei, yra skirtingi jų sprendimo būdai.

Indiv dg priklauso prie lengvesnių konfliktų. Dėl kolekt dg – juos sunkiau priskirti konkrečiai grupei, nes tai priklauso nuo jų pobūdžio – jei jie išauga iki visos valstybės (toliau V) masto – jie yra sunkesni.

TT įtaka tp padarė psichoanalizės šalininkai, kurie konfliktus vertina kaip tt pasekmes, kurios atsiranda kaip vidinių psichinių procesų išdava. Konfliktai – kaip įprastas ir pastovus žmonių gyvenimo elementas, jie neišvengiami.

Konfliktą psichoanal supranta plačiau: ne tik išorinių, bet ir vidinių emocijų susikirtimą. Konfliktų mastas gali būti (tolau gb) skirtingas priklausomai nuo žmonių. 1 iš svarbiuasių faktorių, apsprendžiančių konfliktų dažnumą – bendras visuom-je egzistuojantis įtampos lygis. Kuo daugiau reglamentavimo, tuo mažiau soc konfliktų.

Levinas:”pagr soc priežastys, sąlygojančios konfliktų atsiradimą, gb skirstomos į:

– žmonių poreikių patenkinimo / nepatenkinimo mastas

– laisvo judėjimo erdvės kiekis: kai lasvo judėjimo erdvė yra maksimaliai suvaržyta (autoritar V), darbo teis santykiai maksimaliai nustatyti; kai maksimaliai laisva forma (anarchinė V)- apskritai nėra judėjimo ribų;

– išorinis barjeras: tt galimybių visuma, eidžianti lengvai/sudėtingai išeti iš konfliktinių situacjų; barjero stiprumas tiesiogai susijęs su konflikto tikslu – kai procedūra nereglamentuota, išeiti iš konflikt situacijos sunkiau;

– konkrečių soc gr interesų sutapimo/nesutapimo laipsnis.

1.2. Darbo ginčų samprata

Dg sampratą reiktų sieti su istoriniais dalykais. DT gana jauna teisės šaka. Tik 20 a vid susiformavo kaip savarankiška ir atsiskyrė nuo CT.

Romos teisėje viskas buvo reguliuojama CT normų.

Tarpukariu nebuvo vieningo akto, kuris reglamentuotų DT, todėl nebuvo ir dg sureguliavimo akto. Galiojo carinės Rusijos aktai su pakeitimais.

LTSR tt įtaką dg-ų apibūdinimui turėjo tai, kad tarybinė teisė nepripažino soc grupių antagonizmo, buvo pripažįstama, kad gali nesutapti tik indiv-lus interesai ir dg buvo suprantami tik kaip indiv dg. Tesinėje literatūroje (ne teisės aktuose) buvo artojami 2 terminai: dg ir darbo konfliktai. Toks dualizmas baigėsi 1958, kai buvo priimti “dg-ų nagrinėjimo tvarkos nuostatai”, kurie buvo patvirtinti Aukšč Tarybos prezidiumo įsaku ir buvo poįstatym aktas. Nuostatai svarbūs tuo, kad jie nekalba apie konfliktus, o tik apie dg, kurie yra tik indiv-us.

1964m įst. kuris reguliavo šį institutą – DĮK, kurio 15 skirsnis buvo skirtas dg reguliavimui iki 1989m, kai buvo primtas TSRS įst dėl kolekt dg-ų sprendimo tvarkos – tik tada atsirado kolekt dg įvardinimas de jure, nes de facto buvo ir anksčiau. Taip atsirado tt dualizmas:

Nuo 1989m ir įsigaliojo ta sistema, kuri mažai pakitusi liko iki šiol. Indiv dg yra pripažinti teisėtais, jei jie kyla dėl iš anksto nustatytų sąlygų taikymo, o klekt dg siejami su nesutarimais, atsiranančais nustatant naujas sąlygas arba keičiant jau esamas.

Dg – tai darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT reglamentuojamų teis sant subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, naujų darbo sąlygų nustatymo, ketimo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst-ų nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti tiesioginėse šalių derybose.

2002 09 16

2002 09 18

1.3. Darbo ginčų klasifikavimo pagrindai

Literatūroje paplitęs DG klasifikavimas pgl ginčo šalis:

1) individualūs 2) kolektyviniai

Šis kriterijus nėra visuotinai pripažintas ir visiškai
teisingas. Pažeisto intereso ir jo užtikrinimo būdus apibūdinantis kriterijus. Jei pažeistas individualus interesas, nesvarbu, ar sutartis individuali ar kolektyvinė – ginčas vis tiek bus individualus.

Individualūs darbo ginčai gali kilti tik kai nevykdomos individualios/kolektyvinės sutarties sąlygos.

Kolektyviniai darbo ginčai turi platesnę jurisdikciją – ne tik vykdant kolektyvinės sutarties nuostatas, bet ir derantis, derinant pozicijas dėl sutarties.

Pgl priklausomybę nuo teisinių santykių pobūdžio DG rūšys:

1) organizacinio pob. DG (ginčai, kylantys dėl įdarbinimo);

2) procedūriniai DG (reikėtų laikyti ir kolektyvinius DG);

3) procesiniai DG (specif.procedūra, kuri neįmanoma be teismo ir pgl CPK);

Pgl subjektus:

1) ginčai, kurių 1 šalis yra darbuotojas;

2) ginčai, kuriuose dalyvauja kiti darbo teisinių santykių subjektai.

Kaip ginčijamo teisinio santykio subjektai įgyvendina savo teises ir pareigas ir kai pritaiko DT normą konkretiems visuomeniniams santykiams:

1) kylantys dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo ind./kol. DG;

2) kylantys dėl naujų darbo sąlygų nustatymo, nustatytų darbo sąlygų keitimo.

Čia siejama TIK su kolektyvin. DG.

Siejama su DG žinybingumu:

1) ieškininiai DG, kurie pgl įst. žinybingi ….. (dėl atleidimo, o d-o formulavimo pakeit…)

2) neieškininiai: kurie žinybingi DG komisijoms, kolekt. DG.

1.4. Darbo ginčų instituto ypatybės

1. Šio instituto dualizmas, kuris pasireiškė 2 formom:

a) DK-e yra 2 skirtingi savarankiški skirsniai: kol.DG ir indiv.DG. Nėra vientiso instituto DG, o yra dualizmas.

b) Nors formaliai žiūrint tai yra materialinės teisės (DT) institutas, bet yra akivaizdi įtaka ir reglamentavimo pobūdis: procesin. TN. Tiek senas, tiek naujas CPK: ginčai iš darbo teisinių santykių – 1 iš civ. bylų kategorijų, kuriai taikoma bendra civ.bylų tvarka su tam tikrom išimtim, kurios CPK ir nurodytos. Akivaizdi procesinių teisės normų įtaka.

1. DG instituto paskirtis kitų DT institutų atžvilgiu gb apibrėžta kaip tam tikro pagalbinio aptarnaujančio pobūdžio DG, jo reguliavimas, nėra tikslas (akivaizdus) sureguliuoti. Kaip pagalbinė f-ja, užkardomoji, t.y. padėti realizuoti kitus DT institutus (visų pirma DS institutą). Nuo to priklauso kitų DT institutų efektyvumas.

II tema. INDIVIDUALIŲ DARBO GINČŲ SAMPRATA IR POŽYMIAI

2.1. Individualių darbo ginčų sąvoka

Galioja Darbo ginčų nagrinėjimo įst., bet tuoj baigsis jo galioj.laikas, nuo 20030101 įsigalios DK. Labai skirtingų nuostatų minėtame įstatyme ir DK nebus. Nelabai gerai, nes l.daug šis įstat.kritikuotas.

Istorija

Senovės Roma. Samda buvo 1 iš civilinių sutarčių rūšių, visi ginčai, kylantys iš samdos buvo nagrinėjami kaip ir ginčai, kylantys iš civilinės sutarties. Jau Senovės Romoje įstatymu nustatyta, kad iš samdos sutarties gali atsirasti ginčai, kuriems nagrinėti buvo nustatyta ne visai įprastinė tvarka.

Viduramžiai. Esminių pakitimų neįvyko.

19 a.pb. CT rėmuose, bet jau pradeda formuotis nauja prekė: darbo jėga, kurios pirkimas/pardavimas pradeda neišsitekti tradicinių pirkimo/pardavimo sutarčių rėmuose. Besiformuojanti teisė būtinai turėjo numatyti procedūrą, kuri turėjo sureguliuoti kylančius nesutarimus. Nesutarimai, kylantys tarp darbdavių, darbuotojų, kurie tais laikais baigdavosi riaušėmis, sukeldavo politines krizes. Reikėjo sukurti procedūrą jiems spręsti. Pirmas žingsnis žengtas to linkme: spec. prisiekusiųjų teismai, kurie literatūroje vertinami kaip arbitražo pirmtakai. Pagrindinė ypatybė – prisiekusiųjų teismai nesiekė primesti 1 šalies valią kitai šaliai. Pagrindinis tikslas: rasti tokį kompromisą, kuris patenkintų abi konflikto šalis. Gana esminę duoklę reiktų atiduoti Napoleonui, kuris išlieka ne tik kaip žmogus, siejamas su CK, bet ir pirmas pradėjo realizuoti prisiekusiųjų teismų idėją, kuriuose DG nagrinėjami kolegialiai, o teisėjų korpusas buvo sietinas su skaičiumi 9: 5 atstovavo darbdavius, o 4 darbuotojus.

Lietuva. Tarpukario metais pagr.aktai DT srityje: 1920-21m. aktai daugiau sietini su tam tikromis išimtimis. Galiojo Rusijos įstatymų sąvadas. Lietuvos tarpukariu DG institutas nebuvo ypatingai išvystytas, nes LT šiame regione niekada nebuvo l.stiprus pramonės centras, kaip antai Rygoje. LT vyravo agrarinė šaka. Valdžia turėjo kitų planų, pvz. perteklinės darbo jėgos išvažiavimas už LT ribų, kad sumažinti bedarb., kofl., netgi buvo skatinama emigracija. Buvo DG, bet nebuvo sukurta specifinė procedūra, kuri būtų atsižvelgusi į specifinį šių santykių pobūdį. Todėl savarankiškos DG nagrinėjimo sistemos ikikarinėje LT-je nebuvo.

Po karo: situacija labai pasikeitė norminio reg.lygyje. 1928m. Rusijoje buvo priimtos DG nagrinėjimo taisyklės. Po karo šis aktas buvo taikomas ir LTSR teritorijoje. Pgl šias taisykles pirminė institucija DG nagrinėti: vertinimo-konfliktų komisija. Tokia komisija privalo egzistuoti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet kita vertus išnagr.jų formavimo principus, o svarbiausias: PS rekomen. ir vaidmuo jas kuriant, kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, o tokią komisiją sukurti buvo neįmanoma. Tokios komisijos veikė ten, kur buvo profsąjungos. Kita aplinkybė, kuri tų komis. patvarkymų, nurod. imperatyvumo laipsnis.
Šiandieninės DG komisijos sprendimai yra privalomi, netgi prilyginami teismo spr., o tais laikais tokios komisijos tokio imperatyvumo neturėjo. Svarbiausias jų tikslas: įvertinti patį konfliktą. Asmuo, kuris buvo nepatenkintas tuo aplinkybių traktavimų, kuris buvo pateiktas tos komisijos rezoliucijoje, turėjo teisę kreiptis į aukštesnį profsąjungos organą, kuris nebuvo vertinamas kaip atskira DG nagrinėjimo institucija, bet turėjo funkciją prižiūrėti, kontroliuoti vertinimo komisijos veiklą. Todėl aukštesnis profsąjungos organas turėjo teisę naikinti vertinimo-konfliktų komisijos sprendimus ir grąžinti ginčą nagrinėti de novo arba išaiškindavo galimybę darbuotojui kreiptis į teismą. Pagrindinis šių institucijų trūkumas – jos neišsprendė, neatribojo kompetencijos tarp DG nagrinėjimo inst. organų. Ta aplinkybė, kad galėjo aukštesnis organas naikinti sprendimą – akivaizdus kišimasis į tų komisijų darbo autonomiją. T.y. netgi kišimasis, kuris netarnauja operatyvumui, nei kt. … Buvo numatyta, kad jei ir antrą kartą apskundžiamas komisijos sprendimas – perduoti tokį ginčą teismui.

Tokia DG nagrinėjimo tvarka gyvavo gana ilgai iki… tai vadinasi pgl pavaldumą/DG profsąjunginė nagrinėjimo tvarka. Šios taisyklės užėmė poįstatyminio akto vietą. O pirmiausia jų netobulumas ir pasikeitusios valstybėje socialinės-ekonominės sąlygos buvo pagrindai, kurie reikalavo naujų įstatymų. 1957m. DG nagrinėjimo tvarkos nuostatai. Tai modernesnis teisės norminis aktas, bet jis teisės aktų hierarchijoje buvo poįstatyminis. Įtvirtinta taisyklė: DG komisija nagrinėja tuos DG, kurių darbuotojas nesureguliavo betarpiškai su įmonės administracija. Šią nuostatą reiktų vertinti dvejopai: prevenciniu, ekonominiu požiūriu užsitęsęs konfliktas susijęs su papildomomis išlaidomis. Iš tikro galima kreiptis į komisiją, kai DG nesureguliuoti tiesioginėmis derybomis. Taigi nuostatose buvo nesąmonių.

1975m. pasikeitė turinys: esminiai nuostatai pertvarkyti, ši redakcija gana aktuali, nes susijusi su mūsų dienomis, nes formaliai žiūrint galiojo, niex nežinojo db ar DK galioja? 15 skirsnis

LR įstat.dėl aktų, priimtų iki 1990m., numatė, kokie aktai galioja ir kokie ne. Šis aktas atitiko tą 1990m. įst.,taigi, galiojo, bet iki 2000m. DG nagrinėjimo tvarkos įst.

TIESIOGINĖS DERYBOS: (numatė 2000m. Dg nagrinėjimo tvarkos įst) buvo 2 pozicijos ir iš to atsirado 2 interpretacijos:

– kievienu atveju tiesiog derybos tarp d-jo ir d-vio yra būtinos

– derybos nėra privalomos, o kreipimąsi į dg komisiją siejo su nesutarimo nesureguliavimu

Diskusija siejama su betarpiško tarimosi su administracija vertinimu.

2000-jų įst-me nebuvo šspręstas tiesiog derybų klausimas iki galo, todėl kad pagal šį įstatymą 1-je vietoje kalba, kad d-jas turi teisę kreiptis į d-vį dėl tiesiog derybų, o kt vietoje – tos derybos privalomos kiekvienu atveju.

(paskaityti Bužinsko staripsnį jurisprudencijoje)

2002 09 24

Dg – darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti šalių tiesiog derybose.

Nesėkminga tiesiog derybų baigtis yra prielada kilti individ dg-ms, o ne juridinis faktas tokiems ginčams kilti.

Dg pradžia susijusi su jurid faktu, t.y. kreipimusi į spec instituciją.

2.2. Individualių darbo ginčų požymiai

Reikia atriboti:

– paprastas nesusipratimas (Pati švelniausia d-vio ir d-jo interesų nesusipratimo forma, nesukelianti teis pasekmių, nes kyla dėl neesminių DS punktų (pvz dėl papildomų sąlygų); jei jie kyla dėl tt principinių nuostatų, tai ir teis pasekmės atsirasti gali.)

– nesutarimas (2 Atriboja nuo dg pagal 1 kvalifikacinį požymį: arbitro dalyvavimas; jei jo nėra – turim nesutarimą, o jei jis yra – turime dg-ą.)

– administracinis skundas (Prof Moreinas :“teisė į skundą neribojama nei laike, nei erdvėje“ – t.y. skirtumas nuo dg-ų. Jei d-jas dėl tt aplinkybių, susijusių su sulygtų sąlygų taikymu, kreiptųsi į darbo inspektorių – skundas. Skundo inicijavimas neužkerta kelio dg-ui kilti.)

Indv dg požymiai:

– nesutarimo tarp d-vio ir d-jo pastovumas (paprastas nesutarimas)

– ginčo nagrinėjimas spec institucijoje/organe

– nesutarimas atsiranda iš DS-ies

Tik šių požymių visuma charakterizuoja dg. Maža išimtis: ginčai dėl įdarbinimo, nes įdarbinimo teis sant yra tt spec grupė teis santykių, kuriuos DT įtraukia į savo reguliavimo dalyką.

TT pasekmės, sietinos su dg-ais:

– dg-ų pradžia sutampa su juos nagrinėjančių institucijų sistemos eigos pradžia

– jei d-vys tiesiog derybų metu atsisako geranoriškai atkurti d-jo teises, tai ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra pagrindas atkurti pažeistą subjektinę teisę ir pagrindas d-viui priimti nelabai toleruotinus veiksmus (prievartos elementas)

– ši procedūra – priemonė apginti ne tik d-jo pažeistas teises, bet ir 3-iųjų asmenų interesus

– tt atvejais dg-o inicijavimas – priemonė ne tik įtvirtinti ginčijamus teis santykius, bet ir juos pakeisti

2.3. Individualių darbo ginčų šalys

Situacija palyginti su pernai metais truputį pasikeitė. Galima teigti, kad dg šalis yra ginčijantis mater teis santykį asmuo – d-jas ir d-vys. Ar galima teigti,
įst ir kt teisės šaltiniai (AT Senato išaišk) nesukuria kolizinės situacijos? DK tiksliau apibrėžia d-vį. D-vys turi turėti darbinį veiksnumą ir teisnumą. Dabar ne visai atskirtos 2 sąvokos – d-vys ir jo įgaliotas asmuo. Mes dg-o šalimi nelaikysime įgalioto asmens: FA, kuris atstovaus ginčo nagrinėjime.

2.4. Subjektiškumo problema

Kokiu laipsniu taikyti analogiją, kai kalbam apie d-vio subjektiškumą? DK formuluotė gimė iš dviprasmiškos situacijos.

D-vio požymiai:

• teisė priimti į darbą, paskirti darbo funkcijas, atleisti iš darbo

• galimybė organizuoti ir valdyti darbo procesą, duodant d-jams privalomus nurodymus

• galimybė satsakyti pagal prievoles, kylančias iš darbo teis santykių – šis požymis daugiausiai aktualus , siekiant atriboti d-vį ir jo įgaliotąasmenį.

• Savarankiškumo statusas ir galėjimas būti šalimi teis santykiuose nepriklausomai nuo kt subjektų valios.

TT atvejais d-viu gb ir FA: 301str. iš DK: ne jaunesnis nei 18m veiksnus FA (neaiškumas, nes pg CK kitaip: iki 18 m vedęs turi pilną civilinį subjektiškumą ir gali užsiimti komerc veikla)

• galimybė turėti materialų turtą, lėšas ir atlyginti d-jams už darbą. Dėl gamybos priemonių nuosavybės – d-vys nebūtinai tb jų savininkas.

D-JAS: D-vio ir d-jo veiksnumas ne vienodai traktuojamas DK ir darbo įstatymuose. Pagal DK pilnas d-jo subjektiškumas siejamas su 16m;“Atskiras išimtis nustato šis kodeksas ir kt įst“.

– D-jų saugos ir sveikatos įst – galios. Pvz įvesta sąvoka: vaikas, kurio min amžiaus riba nenustatyta, jo pageidavimu DS sudarys jo tėvai, įstatym globėjai. Tai jei toks ginčys, ar tai bus dg? Taikom CT normas pagal analogiją – įstatym vaikų atstovavimas.

2.5. Bendroji individualių darbo ginčų nagrinėjimo charakteristika

Būtina prisiminti tuos šaltiniu, kurie reglamentuoja bendrąją dg-ų nagrinėjimo tvarką, tp CPK, nes reglamentuoja bylų dėl darbo teis santykių nagrinėjimo tvarką ir tt šios bylų kategorijos ypatybes.

„DG įst“ įsigaliojo 2000-2003 ir suvaidino ir pozityvų vaidmenį. 2-pakopė dg nagrinėjimo sistema nuo spec instancijų iki teismo – teigiama aplinkybė (profsąjungų komiteto nebeliko, o liko tik dg-ų komisija ir teismas). TAČIAU kaip tt atsvara tai panaikintai profsąj komitetų pakopai atsirado tiesioginės derybos, bet jos nesuvaidino lemiamo vaidmens. 3str DG Įst-mo neapibūdino tiesioginių derybų. Tai klaus, kaip surasti tiesiog derybų vietą visoje sistemoje. Galima teigti, kad pasikeis jų traktavimas DK, nes jos DK nebus būtinos, o DG ist-me dabar jos yra būtina pakopa. Bet kaip jos gb būtina pakopa, kai tarkime d-jas jau yra atleistas iš darbo ir darbo santykiai jau nutrūkę? Todėl teisingas AT Senato išaiškinimas, kad tiesiog derybos būtinos tik, kai darbo santykiai nenutrūkę.

Tiesiog derybos: tai institucija ar procedūra? Kalbant apie tiesiog derybas kaip apie instituciją dg-ų nagrinėjime, surandame tt prieštaravimų. Taip teigti negalima, nes DG Įst dg-ų pradžią sieja su I į dg-ų komisiją. Tiesiog derybose nagrinėjamas tik nesutarimas, o ne ginčas, todėl negalima laikyti institucija. Ar galima laikyti procedūra? Yra numatyti tt reikalavimai, susiję su turiniu, rekvizitais, bet to neužtenka šiam požymiui pagrįsti, nes trūksta institucijos – arbitro dalyvavimo. Be to nėra pakankamai aukšto vidinio reguliavimo ir eiliškumo – nustatytos tik ribos, bet ne vidinė tvarka. Turime nepamiršt, kad tiesiog derybose realizuojami tokie svarbūs principai. D-vys d-jo atžvilgiu išlieka kaip tt privilegijuota šalis.

Tai kaip pavadinti tiesiog derybas? TIESIOG DERYBOS – tai tt nesutarimo tarp d-jo ir d-vio raidos etapas, kurio nesėkminga baigtis sukuria prielaidas dg-ui kilti. DG – savarankiškas veiksnys – kreipimasis į tt institucijas.

DK tiesiog derybas lakoniškai mini – pozytivu, nes dauguma ES šalių jas turi. Jos vaidina profilaktinį prevencinį vaidmenį. Tačiau skiriasi tt elementai:

– imperatyvumo: negali būti privalomos, nes tada turės būti numatyta

– jos savrbios ekonominiu bei organizaciniu atžvilgiais; pas mus per daug menkas reglamentavimo lygis; užsienyje skatinamas 3-iojo asmens dalyvavimas tiesiog derybose.

1-ji (žemiausia) dg nagrinėjimo institucija – dg komisija, o jei d-jas su ja nesutinka

2-ji pakopa: teismas, taip pat jam yra tiesiogiai žynibigi tt kategorijų ginčai.

3 TEMA: DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO PRINCIPAI

Principai – pagrindiniai, esminiai pradai, apsprendžiantys tt teis institutą/ teisės šaką.

Reikia pradėti nuo socialinio fenomeno DT-je – dg-ų.

Darbo teis santykiai atsiranda DS pagrindu.

Dg-ų sprendimo tvarką reglamentuoja ne tik mater, procesinės teisės normos.

PRINCIPAI:

1. Bendrieji:

– teisėtumas

– šalių lygiateisiškumas

– rungtyniškumas

– ginčo nagrinėjimo institucijos bešališkumas

– viešumas

– žodiškumas

2. specifiniai, tik šiam institutui būdingi požymiai:

– dg-ų nagrinėjimo koncentruotumas ir greitumas

– dg-ų nagrinėjimo daugiapakopiškumas

– dg-ų nagrinėjimo prieinamumas (šalys atleistos nuo bet kokių valstybinių rinkliavų dg komisijoje ir teisme).

Įst d-vį įpareigoja užtikrinti tt organizacinę tvarką, skirti asmenis, atsakingus už dokumentų tvarkymą, nedaryti kliūčių posėdžiams vykti.

2002 10 02

3.1. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ES
šalyse apžvalga

ES žinomas dg-ų klasifikavimas į indv dg-us ir kolekt dg-us, bet reikšmė tam mažsnė. Ten labiau klasifkuojama pagal dg-o pobūdį:

– ekonominio pobūdžio nesutarimai

– teisinio pobūdžio nesutarimai (ginčai, kylantys dėl teisės taikymo)

Pripažįstama, kad ekon pobūdžio ginčai gali būti tik kolektyviniai. Teisinio pobūdžio ginčai gali būti tiek kolekt, tiek individualūs.

Išankstinės neteisminės dg-ų nagrinėjimo tvarkos ES nėra, jei neskaitysim tiesiog derybų.

Tiesiog derybos yra žinomos daugelyje ES šalių, bet jų traktavimas kitoks nei mūsų dg-ų nagrinėjimo įstatyme ir yra artimesnis DK (mažesnis imperatyvumas).

ES šalyse žinomi specializuoti arbo teismai. Tokia doktrina Lietuvai tp aktuali.

Pagal specializacijos požymį institucijas, nagrinėjančias dg-us, galima skirstyti:

• bendros kompetencijos teismai (teisėjai)

• mišrios kompetencijos darbo teismai

• specializuoti darbo (darbo teisenos) teismai

• administraciniai dg-ų nagrinėjimo organai

Šios institucijos yra sėkmingo 3-šalio bendradarbiavimo (socialinės partnerystės) vaisius. Šioje srityje turim konstatuoti, kad 3-šalė partnerystė Lietuvoje nėra pasiekusi ES lygio.

ES: KOLEGIALUS bylų nagrinėjimas. Paprastai dalyvauja profesionalai teisėjai + neprofesionalai teisėjai (po vieną, kurie atstovauja d-jui ir d-viui). Tokių neprofesionalių teisėjų pavadinimai gali skirtis priklausomai nuo teisėjų specifikos: visuomeniniai, neprofesionalūs, tarėjai

Prancūzijoje ginčai gb nagrinėjami ir apskritai nedalyvaujant profesionaliems teisėjams.

Danijoje kitaip akcentuojama visuomeninių įtaka – neprofesionalūs teisėjai iš pasiūlytų kandidatų renka profesionalius teisėjus.

Dauguma sprendimų dg-ų bylose priimama vienbalsiai. Tai liudija apie aukštą profesionalizmo lygį + kruopščiai parinktas nagrinėti bylas.

Prancūzijoje mišrios kompetencijos teismai, kurių skaičius svyruoja iki 300, bet tai nereiškia, kad jų darbas tlygus bendros kompetencijos teismų darbui. Jie suskirstyti ne pagal regionus, todėl kartais dg-ai gali būti nagrinėjami ir bendros komp-jos teismuose – todėl mišrios komp teismai.

Prancūzijoje šiek tiek platesnės dg-ų ribos (ne tik ginčai iš DS, bet ir kylantys dėl nelaimingų atsitikimų gamyboje, dėl žalos padarymo, kai šalys yra darbo teis santykiuose).

Pranc-je reikalavimai tesėjams:

– Pranc piliečai

– 21 m

– turi turėti rinkimų teisę

Tt pagalbinio pobūdžio funkcijas atlieka teismo sekretorius, kurio procesinė padėtis gana skirtinga nuo mūsiškių teismo sekretorių. Juos skiria vietos savivaldos organai. Į jo funkcijas įeina ne tik techninės funkcijos, bet ir turi patariamojo balso teisę priimant konkečius spendimus dėl dg-ų.

Prancūzijoje dg-ų nagrinėjimo efektyvumas siejamas su 2 aplinkybėmis:

1. teigiamai vertinamas specializacijos egzistavimas

2. kiekvieną specializuotą skyrių sudaro 2 padaliniai:

– susitaikymo padalinys (būtina dg-ų stadija. T.y. procedūra, apie kurią liudija aplinkybė, kad ne tik šalys, bet ir visuomeniniai teisėjai dalyvauja: ne mažiau 2, o maksimalaus skaičiaus įst nenurodo, bet teismų praktikoje dažniausiai būna maksimaliai 5. Jų pareiga – padėti šalims rasti kompromisą + susitaikyti. Jei ši misija sėkminga: rašytinis susitarimas ir prilyginamas teismo sprendimo galiai ir statusui – užkerta kelią kreiptis dėl tp dalyko, esant tp šalims ir pagrindui. Jei nepavyksta susitaikyti einama į kitą padalinį );

– teisminio nagrinėjimo padalinys (ginčas nagrinėjamas –kaip ir LT- pagal CP nustatytas taisykles su tt išimtimis, kurios turi būti siejamos su šiais principais: atvirumo, reitumo, žodiškumo, teisėjo aktyvaus dalyvavimo. Ginčo šalys/jų atstovai gali ir nedalvauti nagrinėjant ginčą. Praktikoje yra situacija: aktyviai dalyvauja PS, kurios teikia ne tik visokeriopą teis pagalbą, bet turi teisę d-jų vardu pareikšti ieškinius. Jei PS mano, kad yra pažeisti ne tik indiv-ūs, bet ir kolektyviniai interesai, savo vardu inicijuoja ieškinį ir dalyvauja kaip savarankiška dg-o šalis – jokio atskiro pavedimo atstovauti kaip procesinio dokumento PS pateikti nereikalaujama.

Teismo sprendimas priimamas balsų dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai – pakartotinai bus nagrinėjama skiriant pirmininkauti profesionalų teisėją ir jam suteikiant sprendžiamojo balso teisę.)

Yra numatyta APELIACIJA kaip savarnkiškas etapas: dėl sprendimų dg-ų bylose. Čia nereikalaujamas šalių dalyvavimas. Nagrinėja 3 teisėjai + būtinas prokuroro dalyvavimas.

Prancūzijoje pripažįstama apeliacija tik reikšmingose bylose (tai siejama su ieškinio kaina – 20 000 frankų), kad kitos bylos nebūtų vilkinamos.

Apeliacinis teismas turi teisę priimti sprendimą:

– patvirtinti 1-mos instancijos teismo sprendimą

– pats išnagrinėti bylą iš esmės

– panaikinti 1-os inst teismo sprendimą ir grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo

KASACIJA: senaties terminas 2 mėnesiai. Byla nenagrinėjama iš esmės, o tik revizuojamas žemesnių teismų sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Jei nustatoma, kad buvo pažeistos neesminės procesinės normos – žiūrima “pro pirštus”, bet jei pažeeista mater teisės norma – byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

DIDŽIOJI BRITANIJA: specializuotos institucijos – gamybiniai tribunolai pagal 1964m įst įkurti

apmokėjimo) – jie skirti nesutarimams dėl atlyginimo už darbą mokėjimo. Tai nėra senas dalykas palyginus su DB sistema. Gamyb tribunolų kompetencija buvo plečiama – jie dabar nagrinėja įvairaus pobūdžio dg-us.

Škotija turi t specifjkos, bet iš principo sistema yra vienoda.

Šiuose tribunoluose bylas nagrinėja profesionalūs teisėjai. Palyginus su kt teismas, jiems taikomas griežtesnis darbo stažo reikalavimas – reikia praktinio darbo stažo; sudaromas spec tokių teisėjų sąrašas. Yra numatytas ir neprofesionalių teisėjų dalyvavimas: jų sąrašas tp yra ir jį sudaro darbo ministras. Į neprofesionalių eisėjų sąrašą paprastai įtraukiami garbaus amžiaus žmonės buvę teisininkai ar d-jų/d-vių organizacijų funkcionieriai. Kolegialumą užtikrina 1 profesionalaus ir 2 neprofesionalių teisėjų sudėtis. Siekiama, kad neprofesionalūs teisėjai būtų nepriklausomi nuo juos delegavusių organizacijų ir klausytų tik įstatymų.

<…> Pasiekimai. Čia neblogi (?): dauguma sprendimų priimami vienbalsiai.

Darbuotojams nustatytos tam tikros garantijos, kurios padeda realizuoti teisę kreiptis į tribunolą:

• Tipinių F (?) egzistavimas kaip vados iškelti bylą pagrindas..

• Š. (šalys?) atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo (Lietuvoj irgi);

• Dėl papildomų įrodymų prie kreipimosi – jei jų nėra, tai ne kliūtys, nes dažniausiai tai gali būti piktavališkas darbdavio kliudymas. Tada savo iniciatyva gali išreikalauti trūkstamus įrodymus.

Bylos nagrinėjimas iš esmės nepradedamas tol, kol nepasiūloma šalims geranoriškai susitaikyti. Šalys neformaliai žiūri į susitarimo aplinkybes, į efektyviai išnaudoja, pasikviesdami profesijos atstovus > nepereinant iki nagrinėjimo iš esmės.

Nors ribunolai JK laikomi neatsiejama teismų sistemos dalimi, bet t.t. specifika yra: tribunolai neturi jokios spec. vykdymo grandies. Jų sprendimai vykdomi per bendros kompetencijos vykdymo institucijas.

Tribunole bylų nagrinėjimas pigesnis (bet mokamas), greitesnis, paprastesnis. Bylą pralaimėjusi šalis turi sumokėti teismo išlaidas.

Apeliacija tribunolų veiklos pradžioje buvo ribota ir buvo siejama su t.t profesijomis (pvz.: dėl darbo ginčų (toliau – DG), kur šalis yra medicines darbuotojai). Tačiau 1980m. ekonominė krizė išprovokavo didelius, masinius darbuotojų skaičiaus mažinimus ir išaugus skundų skaičiui buvo įkurtas DG apeliacinis tribunolas, kuris teismų hierarchijos grandyje buvo prie aukščiausio teismo.

Skirtumai formalūs. 7 iš jų : čia dalyvauja ir profesionalūs (1) ir neprofesionalūs (2) teisėjai. Pagr. bylų kategorijos;

(1) – dėl neteisėto atleidimo iš darbo;

(2) – dėl atlyginimo už darbą (premijų, priemokų) nemokėjimo.

1 iš naujų bylų kategorijų yra dėl lytinės dikriminacijos.Kai kuriais išimtinais atvejais apel. Tribunolo sprendimai gali būti skundžiami, bet tai daugiausia susiję su teisės taikymo atvejais. Galima būtų teigti, kad DG gali pasiekti net Lordų Rūmus (kaip teisminę valdžią), bet tik jei tai susiję su teisės taikymu.

ISPANIJA

Pagal jos teisę, įstatyme numatyta sukurti dviejų grandžių darbo teismus:

(1) 1 inst. Teismas – ne pagal administracinį teritojos suskirstymą, bet didžiausiuose pramonės centruose.

(2) Centrinis darbo teismas Madride.

Darbo bylas nafrinėja tik profesionalūs teisėjai. Yra keli cenzai:

• Praktikos – 1 inst. Teisėjams ne mažiau kaip 1m. praktika…

• Amžiaus cenzas – iki 72 metų.

Čia nagrinėjami bet kurie individualaus pobūdžio DG, plius kylantys iš soc. aprūpinimo srities, kai kurie kolekt. G (dažniausiai dėl teisės taikymo), t.p. gali būti nagrinėjami spec. teisme.

Kolegialiai nagrinėja trys teisėjai. Teismas šalis atleidžia nuo pareigos mokėti teismo išlaidas. Procesas vyksta CP tvarka, bet su t.t. tikromis išimtimis, dėl tokių aplinkybių:

1) Byla gali būti pradėta ne tik suinteresuotų asmenų, bet bylą gali kitų asmenų vardu gali pradėti inspektorius, nustatęs t.t. pažeidimus darbo srityje.

Jei darbuotojas atsisako dalyvauti teismo posėdyje, byla nutraukiama, bet turi priklausyti nuo pažeidimo pobūdžio, įv faktinių galimybių patraukti darbdavį ar kitus teis. atsakomybėn.

2) Prieš ofic. bylos nagrinėjimą atliekama sutaikinimo procedūra. Jei nepavyxta – byla nagrinėjama iš esmės.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4587 žodžiai iš 9155 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.