Darbo teisės konspektai
5 (100%) 1 vote

Darbo teisės konspektai

DARBO GINČAI (dg)

2002 09 11

1. DARBO GINČAI KAIP SOCIALINIAI KONFLIKTAI

Konfliktologija nagrinėja soc konfliktus, skiria dėmesį jų prevencijai. Dg – 1 iš soc konfliktų grupių. Kodekse: individualūs konfliktai – indiv. Dg; kolektyviniai konfliktai – kolekt. Dg.

Dg apima tiek indiv tiek kolekt dg.

Teisė kaip tt taisyklių visuma (poztv prasme) turi tikslą ne supriešinti, o suvienyti žmones ir derinti jų skirtingus interesus. Konfliktologijos moksle išeities taškas yra JAV mokslininkas Bergeris: “bent minimali pažintis su sociologija būtina visiems, kurie siekia manipuliuoti žmonėmis, jų interesais.”

Vėberis (vok): “sociologijos tikslai – išnagrinėti bet korių konfliktų priežastis, prielaidas, kad būtų geriau pažintaskiekvienas reiškinys/konfliktas.”

Sociologija tuo svarbi, nes joje svarbus pats veiksmas, o ne pasekmė, o teisėje dažnai svarbios pasekmės.

Susidomėjimas soc-iais konfliktais siejamas su 20a pr, kada visuomenė ėmė skaldytis įtam tikras (toliau tt) soc klases. Tai yra spartaus pramonės vystymosi metas ir atsirasdavo dg, kas skatino sociologiją jais domėtis.

Soc-ja siekia sukurti tt universalų receptą, kuris padėtų apsaugoti visų visuom narių ir atskirų jų grupių interesus, neleidžiant ignoruoti nei vienos grupės interesų.

Darendorfas (vok): “laisvės politika – politika gyventi su konfliktu. Siekis išvengti konflikto negali būti vykdomas autoritarinės valdžios būdais. Visuomenė – laisvų individų visuma.”

Konfliktai dažnausiai kyla dėl t interesų, vetybių vertinimo susikirtimo arba dėl negalėjimo patenkinti individų interesų.

Konfliktai pagal soc reikšmę:

– lengvesni

– sunkesni

Šis skirstymas svarbus ir tuo, kad priklausomai nuo konkretaus konflikto priklausymo vienai ar kt grupei, yra skirtingi jų sprendimo būdai.

Indiv dg priklauso prie lengvesnių konfliktų. Dėl kolekt dg – juos sunkiau priskirti konkrečiai grupei, nes tai priklauso nuo jų pobūdžio – jei jie išauga iki visos valstybės (toliau V) masto – jie yra sunkesni.

TT įtaka tp padarė psichoanalizės šalininkai, kurie konfliktus vertina kaip tt pasekmes, kurios atsiranda kaip vidinių psichinių procesų išdava. Konfliktai – kaip įprastas ir pastovus žmonių gyvenimo elementas, jie neišvengiami.

Konfliktą psichoanal supranta plačiau: ne tik išorinių, bet ir vidinių emocijų susikirtimą. Konfliktų mastas gali būti (tolau gb) skirtingas priklausomai nuo žmonių. 1 iš svarbiuasių faktorių, apsprendžiančių konfliktų dažnumą – bendras visuom-je egzistuojantis įtampos lygis. Kuo daugiau reglamentavimo, tuo mažiau soc konfliktų.

Levinas:”pagr soc priežastys, sąlygojančios konfliktų atsiradimą, gb skirstomos į:

– žmonių poreikių patenkinimo / nepatenkinimo mastas

– laisvo judėjimo erdvės kiekis: kai lasvo judėjimo erdvė yra maksimaliai suvaržyta (autoritar V), darbo teis santykiai maksimaliai nustatyti; kai maksimaliai laisva forma (anarchinė V)- apskritai nėra judėjimo ribų;

– išorinis barjeras: tt galimybių visuma, eidžianti lengvai/sudėtingai išeti iš konfliktinių situacjų; barjero stiprumas tiesiogai susijęs su konflikto tikslu – kai procedūra nereglamentuota, išeiti iš konflikt situacijos sunkiau;

– konkrečių soc gr interesų sutapimo/nesutapimo laipsnis.

1.2. Darbo ginčų samprata

Dg sampratą reiktų sieti su istoriniais dalykais. DT gana jauna teisės šaka. Tik 20 a vid susiformavo kaip savarankiška ir atsiskyrė nuo CT.

Romos teisėje viskas buvo reguliuojama CT normų.

Tarpukariu nebuvo vieningo akto, kuris reglamentuotų DT, todėl nebuvo ir dg sureguliavimo akto. Galiojo carinės Rusijos aktai su pakeitimais.

LTSR tt įtaką dg-ų apibūdinimui turėjo tai, kad tarybinė teisė nepripažino soc grupių antagonizmo, buvo pripažįstama, kad gali nesutapti tik indiv-lus interesai ir dg buvo suprantami tik kaip indiv dg. Tesinėje literatūroje (ne teisės aktuose) buvo artojami 2 terminai: dg ir darbo konfliktai. Toks dualizmas baigėsi 1958, kai buvo priimti “dg-ų nagrinėjimo tvarkos nuostatai”, kurie buvo patvirtinti Aukšč Tarybos prezidiumo įsaku ir buvo poįstatym aktas. Nuostatai svarbūs tuo, kad jie nekalba apie konfliktus, o tik apie dg, kurie yra tik indiv-us.

1964m įst. kuris reguliavo šį institutą – DĮK, kurio 15 skirsnis buvo skirtas dg reguliavimui iki 1989m, kai buvo primtas TSRS įst dėl kolekt dg-ų sprendimo tvarkos – tik tada atsirado kolekt dg įvardinimas de jure, nes de facto buvo ir anksčiau. Taip atsirado tt dualizmas:

Nuo 1989m ir įsigaliojo ta sistema, kuri mažai pakitusi liko iki šiol. Indiv dg yra pripažinti teisėtais, jei jie kyla dėl iš anksto nustatytų sąlygų taikymo, o klekt dg siejami su nesutarimais, atsiranančais nustatant naujas sąlygas arba keičiant jau esamas.

Dg – tai darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT reglamentuojamų teis sant subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, naujų darbo sąlygų nustatymo, ketimo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst-ų nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti tiesioginėse šalių derybose.

2002 09 16

2002 09 18

1.3. Darbo ginčų klasifikavimo pagrindai

Literatūroje paplitęs DG klasifikavimas pgl ginčo šalis:

1) individualūs 2) kolektyviniai

Šis kriterijus nėra visuotinai pripažintas ir visiškai
teisingas. Pažeisto intereso ir jo užtikrinimo būdus apibūdinantis kriterijus. Jei pažeistas individualus interesas, nesvarbu, ar sutartis individuali ar kolektyvinė – ginčas vis tiek bus individualus.

Individualūs darbo ginčai gali kilti tik kai nevykdomos individualios/kolektyvinės sutarties sąlygos.

Kolektyviniai darbo ginčai turi platesnę jurisdikciją – ne tik vykdant kolektyvinės sutarties nuostatas, bet ir derantis, derinant pozicijas dėl sutarties.

Pgl priklausomybę nuo teisinių santykių pobūdžio DG rūšys:

1) organizacinio pob. DG (ginčai, kylantys dėl įdarbinimo);

2) procedūriniai DG (reikėtų laikyti ir kolektyvinius DG);

3) procesiniai DG (specif.procedūra, kuri neįmanoma be teismo ir pgl CPK);

Pgl subjektus:

1) ginčai, kurių 1 šalis yra darbuotojas;

2) ginčai, kuriuose dalyvauja kiti darbo teisinių santykių subjektai.

Kaip ginčijamo teisinio santykio subjektai įgyvendina savo teises ir pareigas ir kai pritaiko DT normą konkretiems visuomeniniams santykiams:

1) kylantys dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo ind./kol. DG;

2) kylantys dėl naujų darbo sąlygų nustatymo, nustatytų darbo sąlygų keitimo.

Čia siejama TIK su kolektyvin. DG.

Siejama su DG žinybingumu:

1) ieškininiai DG, kurie pgl įst. žinybingi ….. (dėl atleidimo, o d-o formulavimo pakeit…)

2) neieškininiai: kurie žinybingi DG komisijoms, kolekt. DG.

1.4. Darbo ginčų instituto ypatybės

1. Šio instituto dualizmas, kuris pasireiškė 2 formom:

a) DK-e yra 2 skirtingi savarankiški skirsniai: kol.DG ir indiv.DG. Nėra vientiso instituto DG, o yra dualizmas.

b) Nors formaliai žiūrint tai yra materialinės teisės (DT) institutas, bet yra akivaizdi įtaka ir reglamentavimo pobūdis: procesin. TN. Tiek senas, tiek naujas CPK: ginčai iš darbo teisinių santykių – 1 iš civ. bylų kategorijų, kuriai taikoma bendra civ.bylų tvarka su tam tikrom išimtim, kurios CPK ir nurodytos. Akivaizdi procesinių teisės normų įtaka.

1. DG instituto paskirtis kitų DT institutų atžvilgiu gb apibrėžta kaip tam tikro pagalbinio aptarnaujančio pobūdžio DG, jo reguliavimas, nėra tikslas (akivaizdus) sureguliuoti. Kaip pagalbinė f-ja, užkardomoji, t.y. padėti realizuoti kitus DT institutus (visų pirma DS institutą). Nuo to priklauso kitų DT institutų efektyvumas.

II tema. INDIVIDUALIŲ DARBO GINČŲ SAMPRATA IR POŽYMIAI

2.1. Individualių darbo ginčų sąvoka

Galioja Darbo ginčų nagrinėjimo įst., bet tuoj baigsis jo galioj.laikas, nuo 20030101 įsigalios DK. Labai skirtingų nuostatų minėtame įstatyme ir DK nebus. Nelabai gerai, nes l.daug šis įstat.kritikuotas.

Istorija

Senovės Roma. Samda buvo 1 iš civilinių sutarčių rūšių, visi ginčai, kylantys iš samdos buvo nagrinėjami kaip ir ginčai, kylantys iš civilinės sutarties. Jau Senovės Romoje įstatymu nustatyta, kad iš samdos sutarties gali atsirasti ginčai, kuriems nagrinėti buvo nustatyta ne visai įprastinė tvarka.

Viduramžiai. Esminių pakitimų neįvyko.

19 a.pb. CT rėmuose, bet jau pradeda formuotis nauja prekė: darbo jėga, kurios pirkimas/pardavimas pradeda neišsitekti tradicinių pirkimo/pardavimo sutarčių rėmuose. Besiformuojanti teisė būtinai turėjo numatyti procedūrą, kuri turėjo sureguliuoti kylančius nesutarimus. Nesutarimai, kylantys tarp darbdavių, darbuotojų, kurie tais laikais baigdavosi riaušėmis, sukeldavo politines krizes. Reikėjo sukurti procedūrą jiems spręsti. Pirmas žingsnis žengtas to linkme: spec. prisiekusiųjų teismai, kurie literatūroje vertinami kaip arbitražo pirmtakai. Pagrindinė ypatybė – prisiekusiųjų teismai nesiekė primesti 1 šalies valią kitai šaliai. Pagrindinis tikslas: rasti tokį kompromisą, kuris patenkintų abi konflikto šalis. Gana esminę duoklę reiktų atiduoti Napoleonui, kuris išlieka ne tik kaip žmogus, siejamas su CK, bet ir pirmas pradėjo realizuoti prisiekusiųjų teismų idėją, kuriuose DG nagrinėjami kolegialiai, o teisėjų korpusas buvo sietinas su skaičiumi 9: 5 atstovavo darbdavius, o 4 darbuotojus.

Lietuva. Tarpukario metais pagr.aktai DT srityje: 1920-21m. aktai daugiau sietini su tam tikromis išimtimis. Galiojo Rusijos įstatymų sąvadas. Lietuvos tarpukariu DG institutas nebuvo ypatingai išvystytas, nes LT šiame regione niekada nebuvo l.stiprus pramonės centras, kaip antai Rygoje. LT vyravo agrarinė šaka. Valdžia turėjo kitų planų, pvz. perteklinės darbo jėgos išvažiavimas už LT ribų, kad sumažinti bedarb., kofl., netgi buvo skatinama emigracija. Buvo DG, bet nebuvo sukurta specifinė procedūra, kuri būtų atsižvelgusi į specifinį šių santykių pobūdį. Todėl savarankiškos DG nagrinėjimo sistemos ikikarinėje LT-je nebuvo.

Po karo: situacija labai pasikeitė norminio reg.lygyje. 1928m. Rusijoje buvo priimtos DG nagrinėjimo taisyklės. Po karo šis aktas buvo taikomas ir LTSR teritorijoje. Pgl šias taisykles pirminė institucija DG nagrinėti: vertinimo-konfliktų komisija. Tokia komisija privalo egzistuoti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet kita vertus išnagr.jų formavimo principus, o svarbiausias: PS rekomen. ir vaidmuo jas kuriant, kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, o tokią komisiją sukurti buvo neįmanoma. Tokios komisijos veikė ten, kur buvo profsąjungos. Kita aplinkybė, kuri tų komis. patvarkymų, nurod. imperatyvumo laipsnis.
Šiandieninės DG komisijos sprendimai yra privalomi, netgi prilyginami teismo spr., o tais laikais tokios komisijos tokio imperatyvumo neturėjo. Svarbiausias jų tikslas: įvertinti patį konfliktą. Asmuo, kuris buvo nepatenkintas tuo aplinkybių traktavimų, kuris buvo pateiktas tos komisijos rezoliucijoje, turėjo teisę kreiptis į aukštesnį profsąjungos organą, kuris nebuvo vertinamas kaip atskira DG nagrinėjimo institucija, bet turėjo funkciją prižiūrėti, kontroliuoti vertinimo komisijos veiklą. Todėl aukštesnis profsąjungos organas turėjo teisę naikinti vertinimo-konfliktų komisijos sprendimus ir grąžinti ginčą nagrinėti de novo arba išaiškindavo galimybę darbuotojui kreiptis į teismą. Pagrindinis šių institucijų trūkumas – jos neišsprendė, neatribojo kompetencijos tarp DG nagrinėjimo inst. organų. Ta aplinkybė, kad galėjo aukštesnis organas naikinti sprendimą – akivaizdus kišimasis į tų komisijų darbo autonomiją. T.y. netgi kišimasis, kuris netarnauja operatyvumui, nei kt. … Buvo numatyta, kad jei ir antrą kartą apskundžiamas komisijos sprendimas – perduoti tokį ginčą teismui.

Tokia DG nagrinėjimo tvarka gyvavo gana ilgai iki… tai vadinasi pgl pavaldumą/DG profsąjunginė nagrinėjimo tvarka. Šios taisyklės užėmė poįstatyminio akto vietą. O pirmiausia jų netobulumas ir pasikeitusios valstybėje socialinės-ekonominės sąlygos buvo pagrindai, kurie reikalavo naujų įstatymų. 1957m. DG nagrinėjimo tvarkos nuostatai. Tai modernesnis teisės norminis aktas, bet jis teisės aktų hierarchijoje buvo poįstatyminis. Įtvirtinta taisyklė: DG komisija nagrinėja tuos DG, kurių darbuotojas nesureguliavo betarpiškai su įmonės administracija. Šią nuostatą reiktų vertinti dvejopai: prevenciniu, ekonominiu požiūriu užsitęsęs konfliktas susijęs su papildomomis išlaidomis. Iš tikro galima kreiptis į komisiją, kai DG nesureguliuoti tiesioginėmis derybomis. Taigi nuostatose buvo nesąmonių.

1975m. pasikeitė turinys: esminiai nuostatai pertvarkyti, ši redakcija gana aktuali, nes susijusi su mūsų dienomis, nes formaliai žiūrint galiojo, niex nežinojo db ar DK galioja? 15 skirsnis

LR įstat.dėl aktų, priimtų iki 1990m., numatė, kokie aktai galioja ir kokie ne. Šis aktas atitiko tą 1990m. įst.,taigi, galiojo, bet iki 2000m. DG nagrinėjimo tvarkos įst.

TIESIOGINĖS DERYBOS: (numatė 2000m. Dg nagrinėjimo tvarkos įst) buvo 2 pozicijos ir iš to atsirado 2 interpretacijos:

– kievienu atveju tiesiog derybos tarp d-jo ir d-vio yra būtinos

– derybos nėra privalomos, o kreipimąsi į dg komisiją siejo su nesutarimo nesureguliavimu

Diskusija siejama su betarpiško tarimosi su administracija vertinimu.

2000-jų įst-me nebuvo šspręstas tiesiog derybų klausimas iki galo, todėl kad pagal šį įstatymą 1-je vietoje kalba, kad d-jas turi teisę kreiptis į d-vį dėl tiesiog derybų, o kt vietoje – tos derybos privalomos kiekvienu atveju.

(paskaityti Bužinsko staripsnį jurisprudencijoje)

2002 09 24

Dg – darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti šalių tiesiog derybose.

Nesėkminga tiesiog derybų baigtis yra prielada kilti individ dg-ms, o ne juridinis faktas tokiems ginčams kilti.

Dg pradžia susijusi su jurid faktu, t.y. kreipimusi į spec instituciją.

2.2. Individualių darbo ginčų požymiai

Reikia atriboti:

– paprastas nesusipratimas (Pati švelniausia d-vio ir d-jo interesų nesusipratimo forma, nesukelianti teis pasekmių, nes kyla dėl neesminių DS punktų (pvz dėl papildomų sąlygų); jei jie kyla dėl tt principinių nuostatų, tai ir teis pasekmės atsirasti gali.)

– nesutarimas (2 Atriboja nuo dg pagal 1 kvalifikacinį požymį: arbitro dalyvavimas; jei jo nėra – turim nesutarimą, o jei jis yra – turime dg-ą.)

– administracinis skundas (Prof Moreinas :“teisė į skundą neribojama nei laike, nei erdvėje“ – t.y. skirtumas nuo dg-ų. Jei d-jas dėl tt aplinkybių, susijusių su sulygtų sąlygų taikymu, kreiptųsi į darbo inspektorių – skundas. Skundo inicijavimas neužkerta kelio dg-ui kilti.)

Indv dg požymiai:

– nesutarimo tarp d-vio ir d-jo pastovumas (paprastas nesutarimas)

– ginčo nagrinėjimas spec institucijoje/organe

– nesutarimas atsiranda iš DS-ies

Tik šių požymių visuma charakterizuoja dg. Maža išimtis: ginčai dėl įdarbinimo, nes įdarbinimo teis sant yra tt spec grupė teis santykių, kuriuos DT įtraukia į savo reguliavimo dalyką.

TT pasekmės, sietinos su dg-ais:

– dg-ų pradžia sutampa su juos nagrinėjančių institucijų sistemos eigos pradžia

– jei d-vys tiesiog derybų metu atsisako geranoriškai atkurti d-jo teises, tai ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra pagrindas atkurti pažeistą subjektinę teisę ir pagrindas d-viui priimti nelabai toleruotinus veiksmus (prievartos elementas)

– ši procedūra – priemonė apginti ne tik d-jo pažeistas teises, bet ir 3-iųjų asmenų interesus

– tt atvejais dg-o inicijavimas – priemonė ne tik įtvirtinti ginčijamus teis santykius, bet ir juos pakeisti

2.3. Individualių darbo ginčų šalys

Situacija palyginti su pernai metais truputį pasikeitė. Galima teigti, kad dg šalis yra ginčijantis mater teis santykį asmuo – d-jas ir d-vys. Ar galima teigti,
įst ir kt teisės šaltiniai (AT Senato išaišk) nesukuria kolizinės situacijos? DK tiksliau apibrėžia d-vį. D-vys turi turėti darbinį veiksnumą ir teisnumą. Dabar ne visai atskirtos 2 sąvokos – d-vys ir jo įgaliotas asmuo. Mes dg-o šalimi nelaikysime įgalioto asmens: FA, kuris atstovaus ginčo nagrinėjime.

2.4. Subjektiškumo problema

Kokiu laipsniu taikyti analogiją, kai kalbam apie d-vio subjektiškumą? DK formuluotė gimė iš dviprasmiškos situacijos.

D-vio požymiai:

• teisė priimti į darbą, paskirti darbo funkcijas, atleisti iš darbo

• galimybė organizuoti ir valdyti darbo procesą, duodant d-jams privalomus nurodymus

• galimybė satsakyti pagal prievoles, kylančias iš darbo teis santykių – šis požymis daugiausiai aktualus , siekiant atriboti d-vį ir jo įgaliotąasmenį.

• Savarankiškumo statusas ir galėjimas būti šalimi teis santykiuose nepriklausomai nuo kt subjektų valios.

TT atvejais d-viu gb ir FA: 301str. iš DK: ne jaunesnis nei 18m veiksnus FA (neaiškumas, nes pg CK kitaip: iki 18 m vedęs turi pilną civilinį subjektiškumą ir gali užsiimti komerc veikla)

• galimybė turėti materialų turtą, lėšas ir atlyginti d-jams už darbą. Dėl gamybos priemonių nuosavybės – d-vys nebūtinai tb jų savininkas.

D-JAS: D-vio ir d-jo veiksnumas ne vienodai traktuojamas DK ir darbo įstatymuose. Pagal DK pilnas d-jo subjektiškumas siejamas su 16m;“Atskiras išimtis nustato šis kodeksas ir kt įst“.

– D-jų saugos ir sveikatos įst – galios. Pvz įvesta sąvoka: vaikas, kurio min amžiaus riba nenustatyta, jo pageidavimu DS sudarys jo tėvai, įstatym globėjai. Tai jei toks ginčys, ar tai bus dg? Taikom CT normas pagal analogiją – įstatym vaikų atstovavimas.

2.5. Bendroji individualių darbo ginčų nagrinėjimo charakteristika

Būtina prisiminti tuos šaltiniu, kurie reglamentuoja bendrąją dg-ų nagrinėjimo tvarką, tp CPK, nes reglamentuoja bylų dėl darbo teis santykių nagrinėjimo tvarką ir tt šios bylų kategorijos ypatybes.

„DG įst“ įsigaliojo 2000-2003 ir suvaidino ir pozityvų vaidmenį. 2-pakopė dg nagrinėjimo sistema nuo spec instancijų iki teismo – teigiama aplinkybė (profsąjungų komiteto nebeliko, o liko tik dg-ų komisija ir teismas). TAČIAU kaip tt atsvara tai panaikintai profsąj komitetų pakopai atsirado tiesioginės derybos, bet jos nesuvaidino lemiamo vaidmens. 3str DG Įst-mo neapibūdino tiesioginių derybų. Tai klaus, kaip surasti tiesiog derybų vietą visoje sistemoje. Galima teigti, kad pasikeis jų traktavimas DK, nes jos DK nebus būtinos, o DG ist-me dabar jos yra būtina pakopa. Bet kaip jos gb būtina pakopa, kai tarkime d-jas jau yra atleistas iš darbo ir darbo santykiai jau nutrūkę? Todėl teisingas AT Senato išaiškinimas, kad tiesiog derybos būtinos tik, kai darbo santykiai nenutrūkę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2800 žodžiai iš 9155 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.