Darbo teises kospektai
5 (100%) 1 vote

Darbo teises kospektai

112131

16. Poilsio laikas.Poilsio laikas –tai įstatymų ,kolektyvinę ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.Rūšys-1.Pertrauka ,pailsėti ir pavalgyti.2.papildomos ir spec.pertraukos pailsėti darbo dienos [pamainos]laiku.3.paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų[pamainų].4.savaitės nepartraukiamasis poilsis.5.kasmetinis poilsio laikas.[šv.dienos atostogos] .

Atostogų rūšys. 1Kasmetinės.Tikslinės.

Kasmetinės atostogos ir jų rūšys .Tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui atstatyti, paliekant darbo vietą ( pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Rūšys 1. Minimaliosios 2. Pailgintos. 3. Papildomos. Minimaliosios atost. Jų trukmė – 28 kalendor. dienos. Kasmetinės 35 dienų suteikiamos: 1. Darbuotojams iki 18 metų. 2. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų. 3. Invalidams. 4. Kitiems įstatymu nustatytiems asmenims. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Pailgintos atostogos. Suteikiamos iki 58 kalendor. dienų kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampą bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Papildomos atostogos. 1. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: 1. darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; 2. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; 3. už ypatingą darbų pobūtį. 2. kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato vyriausybė. Kasm. atost. suteikimo tvarka. Už kiekvienus darbo metus; už pirmuosius darbo metus po 6 mėn.; už antruosius ir paskesniuosius pagal kasmet. atostogų suteikimo eilę; 3. nesuėjus 6 men. darbuotojų prašymu kasmet. atost. suteikiamos: a) moterims prieš dekretines arba po jų; b) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių numatytais atvejais; 4. teisę pasirinkti kasmet. atost. laiką po 6 mėn. Nepertraukiamo darbo įm. Turi: a) asmenys iki 18 metų; b) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 matų; 5. vyrams jų pageidavimu kasmet. atost. suteikiamos žmonos dekretinių atost. metu; 6. mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje; 7. asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. 8. darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip pat asmenims sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklausomas nuo atmosferos sąlygų, esant med. Įst. Rekomendacijai kasmet. atost. suteikiamos jų pageidavimo laiku. Kasmetinių atostogų apmokėjimas. 1. Atost.laiku visose darbovietėse vidutinis darbo užmokestis garantuojamas; 2. Darbo užmokestis išmokamas prieš 3 dienas iki atostogų pradžios, jeigu nesumoka nustatytu laiku atostogos pratęsiamos tiek dienų kiek buvo delsiama sumokėti.

Tiksliniu atostogų sąvoka, jų rūšys ir apmokėjimas. Rūšys. 1. nėštumo ir gimdymo; 2. atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; 3. mokymosi; 4. kūrybinės; 5. valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti; 6. nemokamos. Apmokėjimas. 1. Už nėštumo ir gimdymo atostogas mokama LR valst. soc. draudimo įst. nustatyta pašalpa; 2. vaikui prižiūrėti iki 3 metų suteikiama valst. Nustatyta pašalpa, taip pat paliekama darbo vieta; 3.papildomos neapmokamos atostogos vaikui prižiūrėti; 4. įvaikinusiems asmenims suteikiama LR valst.soc.draudimo pašalpa iki vaikui sukaks 70 dienų; 5. už mokslo atostogas.

17. Darbo drausmė. Sąvoka. Darbo drausmė suprantama dvejopai: objektyviai ir subjektyviai. Obj. – tai tam tikra normų visuma, bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus darbo tvarką, darbdavio ir darbuotojo teises ir pareigas, skatinimo priemones ir atsakomybę. Subj. – tai konkreti darbuotojo pareiga laikytis visų teisės normų ir darbdavio reikalavimų.

Teisinis reguliavimas. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ir kiti specialūs teisės aktai.

Skatinimai už gerą darbą. Už gerą pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, darbdavys gali skatinti darbuotojus: pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomas atostogas ir t.t. Darbuotojų drausminė atsakomybė ir jos rūšys. Drausminė atsakomybė- tai priešinga teisės veika, kurią padarė darbuotojas

pažeisdamas vidaus darbo tvarką. DK nustato drausmines nuobaudas: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš darbo.

Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Skiriant draus.nuob. reikia laikytis įst. nustatytos tvarkos. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad
darbuotojas raštu pasiaiškintu dėl pažeidimo, jei darbuotojas nerašo pasiaiškinimo galima skirti nuobaudą ir be jo. Prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Draus.nuob. skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 6 mėn.nuo tos dienos , kai pažeidimas buvo padarytas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du metus.

Draus. nuob. galiojimo terminas. Galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, už nusižengimą galima skirti tik 1 drausminę nuobaudą , jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus nuobaudos galiojimo terminui.

18. Kolektyviniai susitarimai ir sutartys.

Kolektyvinis susitarimas. LR kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas apibrėžia kolektyvinį susitarimą- kaip tokį profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir darbdavių, jų organizacijų bei susivienijimų susitarimą. Kol.susitarimą gali sudaryti profesinių sąjungų, jų susivienijimų, sąjungų, koncernų ir kitų susivienijimų valdymo organai. Kolektyvinis susitarimas gali veikti tam tikroje pramonės šakoje visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. Kolektyvinio susitarimo šalys. Sutarčių įstatymo 1 str. Nurodo, kad kolektyvinio susitarimo šalys yra profesinė

sąjungos, jų susivienijimai ir LR Vyriausybė, ministerijos, darbdaviai, jų organizacijos ar susivienijimai, o 6 str. Numato, kad kolektyvinė sutartis yra profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimas, o 7 str. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios prof.sąjungos ir darbdavys ar jo įgaliotieji atstovai.

Turinys. Kolektyvinio susitarimo turinį, sudarymą, papildymo tvarką, galiojimo terminus ir kt. klausimus nustato šalys abipusiu susitarimu.

Registracija. Kolek.susitarimus , kuriuos sudaro nurodytos šalys, specifinės paskirties įmonės nurodytos Vyriausybės pateiktame sąraše, ir kolektyvinių ginčų įstatyme nurodyti subjektai, pareikštine tvarka registruoja Teisingumo ministerija. Kolektyv.susitarimą LR Teising.ministerija per 10 dienų nuo jo pasirašymo pateikia profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. Kolektyvinės derybos: lygiai ir derybų apimtis. Derybų procesas. Kolektyvinės derybas galima laikyti kaip sutarties sudarymo etapu. Kol.darbo santykių subjektai ir jų atstovai, savo interesus ir ginčus sprendžia derybų būdu.Pageidaujanti derėtis šalis privalo prisistatyti kitai šaliai raštu, kuriuo aiškiai pateikia savo reikalavimus arba pasiūlymus. Šalys susitaria dėl derybų pradžios ir tvarkos ir jos turi būti sušaukiamos per 2 savaites po prisistatymo. Derybos turi būti vedamos sąžiningai ir nevilkinamos. Viena šalis iš kitos turi teisę pareikalauti informaciją apie derybų klausimus, kurie turi būti pateikiami per 1 mėn. Derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimo protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš derybų.

Kolektyvinės sutarties samprata ir reikšmė. Kolekt.sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų. Reikšmė. Valstybė pasilieka sau teisę nustatyti tam tikras teisinio reguliavimo ribas- minimalias garantijas, normas, kurių negalima peržengti susitarimais, o konkrečios darbo sąlygos paliekamos reguliuoti sutartims. Valstybės turi imtis priemonių, kad socialinių interesų priešingumas būtų sprendžiamas visuomenei priimtinu būdu. Kolektyvinės sutarties šalys. – yra subjektas, kuris turi teisę sudaryti sutartį ir kuriam pagal sutartį tenka teisės ir pareigos. 1. Lokalinės sutarties šalys. Pagal LR kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įst. Darbuotojų kolektyvų atstovu gali būti tik profsąjunga arba jungtinė profsąjungų atstovybė. Kolekt.sutart.šalis yra darbuotojų kolektyvas , o profsąjunga yra šalies atstovas. Tokiu būdu, jei įmonėje nėra profsąjungos, įstatymas užkerta kelią kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinės sutarties sudarymui. Tokia padėtis prieštarauja teisinės demokratinės valstybės tikslams. 2. Sektorinės sutarties šalys. Čia šalys- tam tikra profsąjunga ar profsąjungų susivienijimas, o iš kitos pusės- darbdavių asociacija ar susivienijimas, ar net atskiras darbdavys.

Kolektyvinės sutarties turinys ir vykdymas. Kolektyvinės sutarties turinį sudaro jos sąlygos. Tai sąlygos apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę. Šalys nustato papildomas darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas. Kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma: 1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos; 2) darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygos; 3) darbo ir poilsio laiko sąlygos; 4) įsipareigojimai dėl saugių darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu darbo sąlygos neatitinka įstatymuose ir

kituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų; 5) specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos

susijusios garantijos ir lengvatos; 6) kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.

19. Darbo sutarties šalių materialinė atsakomybė.

Samprata. Tai yra savarankiška atsakomybės rūšis.

Darbuot. mat.atsakomybės rūšys. Ribota- materialioji atsakomybė taikoma visais atvejais, jeigu įstatyme nenumatyta kitokios rūšies atsakomybė. Paprastai ji taikoma, darbuotojui dėl neatsargumo padarius žalą įrankiams, įrengimams, drabužiams. Įmonių padalinių vadovams ji taikoma, kai jie neužtikrina turto apsaugos, tinkamos materialiųjų vertybių apskaitos. Ribota mat. Atsakomybė taikoma ir pareigūnams, kurie yra kalti dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą. Jų atsakomybės dydis yra iki 3 mėnesinių darbo užmokesčių. Visiška- taikoma tik įstatymo numatytais atvejais. Ji taikoma, kai: 1) darbuotojas ir darbdavys sudarė rašytinę visiškos materialiosios atsak.sutartį; 2) darbuotojas gavo turtą pagal vienkartinį įgaliojimą; 3) žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamojo įstatymo baudžiamųjų veikų požymių;4) žala padarė darbuotojas būdamas neblaivus;5) žala padaryta tyčia arba yra medžiagų pusfabrikačių perduotų darbuotojui trūkumas;6) žala padaryta neinant darbo pareigų; 7) kitais įstatymo numatytais atvejais. Materialios atsak.ieškinio senatis yra 1 metai.

Material.atsak.atsiradimo sąlygos- atsiranda, kai yra šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Padarytos žalos dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo tvarka. – Padarytos įmonei , įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis materialiųjų vertybių balansine verte, atskaičiavus nusidėvėjimą. Yra bendroji taisyklė, kai žala padaryta dėl darbuotojo nerūpestingumo. Žala, padaryta dar dėl materialiųjų vertybių, grobimų, trūkumų, tyčinių sunaikinimų, nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o kai jos mažesnės už didmenines- pagal šias. Ekonomikos ministerija sako, kad materialiųjų vertybių trūkumo suma dviem atvejais apskaičiuojama įvertinant turtą pagal galiojusias valstybinio reguliavimo kainas arba didžiausias mažmenines rinkos kainas. Kai produkcijos pagaminimo ir realizavimo kaina skiriasi, taikomos šios kainos. Nustatant žalos dydį reikia atkreipti dėmesį į susidėvėjimo procentą. Žalos atlyginimas gali būti: 1) savanoriškas; 2) priverstinis. Darbuotojas savo noru gali atlyginti žalą pinigais arba darbdavio sutikimu perduoti lygiaverti turtą. Darbdavys turi teisę potvarkiu išieškoti žalą, kai jos dydis mažesnis arba lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui. Administracijos patvarkymas turi būti duotas ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala ir nusiųstas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienom nuo tos dienos, kai pranešta apie tai darbuotojui. Darbuotojas nesutinkantis su tokiu žalos atlyginimu, per 3 mėn.turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1960 žodžiai iš 3797 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.