Europos teisės bilietai
5 (100%) 1 vote

Europos teisės bilietai

1121314151617181

12. Konkurencijos teisė

Bendrijos konkurencijos teisės tikslai. Konkurenciją ribojantys susitarimai. Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Susijungimų kontrolė. Konkurencijos priežiūra

KONKURENCIJOS TEISĖ

Vieningos rinkos įkūrimas reikalauja ir vieningos konkurencijos teisės. Ši teisė taikoma tiek įmonėms (privačioms ir valstybinėms), tiek valstybėms.

Asociacijos sutartis su Lietuvos Respublika 64 str. numato, kad yra nesuderinami su tinkamu šios sutarties funkcionavimu išvardinti veiksmai ir jie turi turėti įtakos prekybai tarp ES ir Lietuvos.

Draudžiami visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai, bendra įmonių veikla, kurios tikslas arba rezultatas yra konkurencijos stabdymas, varžymas arba iškraipymas.

Ši 64 str. 1 dalis nukopijuoja Romos sutarties 81 (85) str.

Draudžiamas vienos ar daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje LR ar EB teritorijoje, ar didesnėje jos dalyje. (82 (86) str.)

Asociacijos sutartis draudžia bet kokią tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai palankumą išreiškiančią valstybinę pagalbą, kuri iškreipia ar grasina iškreipti konkurenciją. Tai numatyta Romos sutarties atitinkamame 87 (92) str., kuris draudžia valstybinę pagalbą. 2 p. – bet kokia veikla, prieštaraujanti šiam straipsniui yra vertinama remiantis kriterijais, kurie kyla taikant sutartis, įkuriančia EB 85,86,92 str. normas (81,82,87 str. dabar), o produktai, kurie patenka į sutarties, įkuriančios EAPB galiojimo sferą, vertinami remiantis atitinkamomis EAPB sutarties taisyklėmis ir su ja susijusiais normatyviniais aktais. Visi antikonkurenciniai veiksmai vertinami pagal EBT nustatytas taisykles (jomis turėtų sekti ir LR teismai).

Kiekvienos šalies konkurencijos įstatymai numato susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, valstybės pagalbos ir koncentracijos kontrolę.

Klausimas: Koks yra santykis tarp EB ir kiekvienos šalies vidaus teisės? Gali būti taikoma ir ta, ir ta, jei yra poveikis tarpbendrijiniams mainams. Galimos 2 konkurencijos pažeidimų sankcijos:

• administracinė;

• teisminė.

Administracinės sankcijos tikslas – ginti viešuosius interesus, t.y. užtikrinti konkurenciją. Vietinės konkurencijos tarnybos gali nagrinėti bylą tol, kol jos nesiėmė Komisija.

Negalimos dvigubos sankcijos už tą patį antikonkurencinį veiksmą. Todėl jei Komisija priėmė sankcijas, antrą kartą vidaus tarnyba už tą patį veiksmą negali priimti kitų sankcijų. 1972 12 14 Boehringer.

Konkurencijos teisėje tam tikri klausimai sprendžiami išimtinai Komisijos. Todėl, jeigu Komisija, veikdama pagal išimtinę kompetenciją, nustato, kad veiksmas nėra antikonkurencinis, vidaus tarnyba ir teismai turi paklusti Komisijos sprendimui (net ir teismas!!! – M.M. past.) Nesant Komisijos spr. – vidaus organai laisvi priimti sprendimus.

Teisminės sankcijos tikslas – privačių, subjektyvių teisių gynimas. Teismas taiko tiek vidaus, tiek EB teisę. Tokiu būdu teismai, išskyrus tuos atvejus kuomet Komisija turi išimtinę kompetenciją, gali konkuruoti su Komisija. Tačiau teismas gali savo iniciatyva sustabdyti bylą, duodamas paklausimą EBT arba palaukti Komisijos sprendimo.

1 SKYRIUS. ĮMONĖMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

1. Bendros EB konkurencijos taikymo sąlygos

Sąlygos:

1. Įmonių veiksmai

2. Šie veiksmai turi turėti poveikį EB

3. Tas poveikis būtų prekybos tarp šalių narių varžymas

§ 1. Įmonių veiksmai.

81,82 str. taikomi įmonių veiksmams. Veiksmų apibrėžimo nėra. Veiksmai nesuderinami su bendra rinka.

Kas yra įmonė?

1962 07 13 Mannesmam. (kitur 1969 m.)

Įmonės apibrėžimas (įmonė daugiau ekonominis terminas, bendrovė- daugiau teisinis)- įmonė sudaryta iš vieningos žmogiškų, materialiųjų ir nematerialiųjų elementų organizacijos, priklausančios autonomiškam teisės subjektui, nuolatine veikla siekiančiam ekonominių tikslų.

Teises subjektas gali būti tiek fiz., tiek jur. asmuo. Nesvarbi ir jo forma, tai gali būti bendrovė, individuali įmonė, ne pelno org., profsąjunga.

Tai g. b. net ir faktinė įmonė, neturinti jokio teisinio statuso.

L. svarbi autonomiškumo sąlyga. Autonomiškumas reiškia ne teisinę, bet ekonominę nepriklausomybę. Tai ypač svarbu įmonių grupėse. Jei grupės įm. ekon. labai integruotos, imama kaip vienas vienetas. 1974 10 31 Centrafarm.

Susitarimai tarp įmonių, kurios labai ekonomiškai susiję, laikoma, kad tai yra viena įmonė ir 81 str. netaikomas.

Kita autonomiškumo pasekmė, kad integruoto filialo veiksmai arba susitarimai su trečiosiomis šalimis užtraukia motininės įmonės atsakomybę. 1974 03 06 Zoia- nepaisoma nusižengimo ir bausmės individualumo principo.

Pagal 86 str. konkurencijos teisė taip pat taikoma ir valstybės kontroliuojamoms įmonėms.

Įmonė turi nuolat vystyti ekonominę veiklą. L. plati sąvoka- tai dalyvavimas ekonominiuose mainuose siekiant sau naudos (ne tik piniginės). Be to, net ir nesant naudos siekimo veikla bus ekonominė, jei ta pati veikla gali būti vystoma kitos įmonės, kuri siektų pelno, pvz.: soc. įmonė, teikianti socialines paslaugas.

Visgi, nėra laikomos ekonomine veikla užsiimančiomis įmonės- organizacijos, kurios išimtinai atlieka viešąsias paslaugas socialiniame sektoriuje, ir, jei tos įmokos nėra lygios paslaugoms (visos so. dr. įm.).

Taip pat nelaikomos
įmonėmis tos organizacijos, kurios įgyvendina valstybės suverenumą, pvz.: Europos skrydžių saugumo organizacija nėra laikoma įmone ir jai netaikoma konkurencijos teisė, nes ši organizacija perėmė iš įv. Valstybių funkciją užtikrinti skrydžių saugumą. 1994 01 14 Eurocontrol.

Paskutinis įmonės elementas- žmogiškoji, materialioji ir nematerialioji organizacija- žmonės + įrankiai ir kad darbas būtų tikslingai organizuotas.

§ 2. Antikonkurencinio poveikio lokalizavimas

Kad būtų taikoma Bendrijos teisė, tiek 81, tiek 82 str. reikalauja, kad antikonkurencinių veiksmų poveikis būtų juntamas vidaus rinkoje. Koncentracijas reguliuojantis 1989 m. reglamentas taip pat numato, kad kontrolė taikoma priklausomai nuo Bendrijoje gautos įmonių, kurios nori koncentruotis, apyvartos.

Į trečių šalių rinką nukreipti susitarimai nedomina Bendrijos teisės, pvz.: jei šalys nutarė riboti eksportą į užsienį, nustato tam tikras kainas eksportui. Jei veiksmo pasekmės neliečia EB, EB teisė netaikoma. 1964 03 11 Grosfilex- Fillistort.

Jei į užsienį nukreiptas antikonkurencinis veiksmas bumerangu grįžta į Bendriją, tada Bendrijos teisė taikoma, nes yra poveikis EB.

Trečiose šalyse sudarytų susitarimų poveikis Europos Bendrijos rinkai buvo sankcionuojamas EB teisės, jei viena iš šalių turėjo būstinę Bendrijoje. 1971 11 25 Beguelin import.

Tačiau 1988 09 27 Teismas sušvelnino reikalavimą, kad viena iš šalių būtų įsikūrusi Bendrijoje. Althom.Užtenka, kad Bendrijoje būtų deramasi ir sudaromos sutartys su Bendrijos klientais.

Nesant susitarimo dalyvių įsikūrimo Bendrijoje l. sunku įgyvendinti sankcijas, kadangi EB Teismas negali priversti užsienyje įsikūrusių bendrovių įvykdyti sankciją. Galima remtis tik bendradarbiavimu su užsienio tarnybomis ir tuo tikslu yra pasirašytos dvišalės sutartys, pvz.: su JAV ir Japonija.

§ 3. Prekybos tarp šalių narių paveikimas

Kad būtų taikoma EB teisė, reikia, kad antikonkurencinis veiksmas veiktų prek. Mainus tarp šalių narių. Ši sąlyga turi dvigubą vaidmenį: 1) kompetencijos srityje padalina Bendrijos teisės ir vidaus teisės kompetencijos laukus; 2) tačiau ši sąlyga turi reikšmę ir EB teisės taikymo srityje.

Tai reiškia, kad net ir esant poveikiui tarpbendrijinei prekybai, nepersekiojamas antikonkurencinis elgesys, jei jo poveikis tėra nežymus. Tai yra “slenksčių teorija”, kuri skirtingai taikoma antikonkurenciniams susitarimams, piktnaudž. dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolėje. Slenksčio neperžengimas yra sutarties netaikymo sąlyga, o ne išpirkimo galimybė (išpirkti nereikia).

A-Prekybos tarp šalių narių paveikimo sąlyga antikonkurenciniuose susitarimuose

Sąvoka l. plati. EB Teismas: kad sąlyga būtų išpildyta reikia, kad susitarimas įtakotų mainus ir kliudytų įgyvendinti EB sutarties tikslus.1966 07 13 Grundig.

Vėliau, 1967 12 12, teismas, sprendime Haech patikslina sąvoką ir laikoma, kad yra poveikis tarpbendrijinei prekybai (TBP), jei susitarimas gali turėti tiesioginę ar netiesioginę įtaką mainams, padėti susidaryti užtvaroms ir taip pasunkinti sutartyje numatytą ekonominį prasiskverbimą. Tokia įtaka g. b. tik potenciali, bet ji neturi būti hipotetinė. Užtenka psichologinio poveikio. Susitarimas baudžiamas, net jei jis nepradėtas įgyvendinti. Tačiau susitarimas t. b. įrodytas, turi egzistuoti faktiniai jo elementai. Nustatant ar susitarimas turi poveikį rinkai, reikia nustatyti tos rinkos dydį – rinkos objektą (kokias prekes liečia) ir jos geografines ribas.

Neužtenka, kad tas poveikis būtų, jis turi peržengti tam tikrus “slenksčius”, kad būtų taikoma EB teisė.

Šio “slenksčio” sąvoką išrado Komisija 1968 07 17 Socemas, o šią sąvoką vėliau perėmė teismas sprendime 1969 07 09 Volk Vervaecke ir toliau taiko.

Kad slenksčio nustatymas nebūtų labai neaiškus ir nekeltų grėsmės teisiniam saugumui, Komisija 1970 03 27 padavė ją įpareigojantį pareiškimą dėl “slenksčio” apibrėžimo (bet neįpareigoja teismų).

Tas pareiškimas yra kelis kartus keistas ir šiuo metu “slenksčiai” išreikšti procentais, bet nėra kiekybiniai. Iki 1997 “slenkstis” buvo kiekybinis ir buvo reikalaujama, kad susitarimo autoriai turėtų 300 mln. eurų bendros apyvartos. Dabar %, ir jais gali remtis net didelės įmonės.

Yra taikomas 5 procentų “slenkstis” horizontaliems susitarimams (kurių autoriai yra viename ekonominio proceso lygmenyje, pvz.: du gamintojai arba du pardavėjai). Tokiu atveju bus tikrinama, ar jų turima rinka >5%.

Vertikaliems susitarimams taikomas 10 % “slenkstis”- tai susitarimas tarp skirtingo ekonominio proceso lygmenyje esančių ekonominių agentų, pvz.: gamintojas ir distributorius.

Net ir esant žemiau šių “slenksčių”, Komisija gali persekioti tam tikrais atvejais, pvz.: jei horizontalus susitarimas liečia kainas, arba prekių ir gamybos apimtį.

Taip pat persekiojami ir vertik. susit., jei jie nustato teritorinį monopolį arba kainas.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių apibrėžimas pateiktas Komisijos1996 04 03 rekomendacijoje, net ir peržengusioms “slenksčiu”, netaikomos teisės normos dėl susitarimų, išskyrus bendrą susitarimų poveikį (daug mažų susitarimų su mažom įmonėm- tada gali padaryti poveikį).

B-Prekybos tarp šalių narių

paveikimas 82 str. atžvilgiu

82 str. draudžia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Čia taip pat taikoma “slenksčių” teorija.

Čia slenksčio peržengimas sutampa su dominuojančia padėtimi Bendrijos ar reikšmingos jos dalies rinkoje.

Todėl reikia nustatyti rinkos dydį. Poveikis Bendrijos rinkai g. b. lengvai įrodytas, jei prekė paplitusi visoje Bendrijoje (pvz.: bananai, pomidorai).

Tokiu atveju gamintojo, distributoriaus, importuotojo veiksmai turės poveikį visai Bendrijos rinkai ir taip bus veikiama prekyba tarp šalių narių.

Kartais vietos rinka g. b. laikoma reikšminga visos Bendrijos rinkos dalimi, pvz.: uostai.

Poveikis Bendrijos rinkai taip pat galimas, jei dominuojanti įmonė kliudo (dirbtinai) rinkai tapti europine. Taip netiesiogiai daromas poveikis visai Bendrijos rinkai ir varžoma prekyba tarp šalių narių. 1983 11 09 Michelin Nederland.

C- Prekybos tarp šalių narių paveikimas ir koncentracijų kontrolė

Reglamentas Nr. 40-64 (1989 12 21) nustato europinio mąsto koncentracijų “slenksčius” ir juos peržengus taikoma koncentracijų kontrolė. Jie pagrįsti besikoncentruojančių įmonių apyvarta. Peržengus “slenksčius” taikoma EB teisė ir Komisija turi išimtinę kompetenciją.

2. Antikonkurenciniai susitarimai

81 str. skelbia, kad draudžiami, kaip nesuderinami su Bendrijos veikla, tokie veiksmai: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas arba padarinys yra konkurencijos varžymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Šiame apibrėžime yra k. k. elem., kurie jau minėti anksčiau.

Susitarimui reikalingi mažiausiai du asmenys, kurie yra ekonomiškai nepriklausomi, todėl susitarimai sudaryti su atstovais, kurie 100 % prikl., nenusižengia 81 str. Bet toks susitarimas vienos ar daugiau įmonių viduje, nors ir nebaudžiamas pagal 81 str., g. b. baudžiamas pagal 82 str.- piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Jei po anti konkurencinio susitarimo įmonė išnyksta, tačiau dar nesant sprendimo dėl to susitarimo negaliojimo, Komisija ir I-os instancijos teismas laiko, kad atsakomybė pereina išnykusios įmonės teisių perėmėjui, jei toks yra. 1991 12 17 Enichem Anic (I-os inst-jos teismas).

Baudžiamosios teisės atžvilgiu tai abejotina, nes baudžiamas asmuo už nepadarytą nusikaltimą.

Jei įmonė visai neišnyksta, ji ir turės atsakyti, o ne teisių perėmėjas.

§ 1. Susitarimo inkriminavimo sąlygos

Kad susitarimas būtų inkriminuotas:

reikia, kad jis egzistuotų;

varžytų konkurenciją.

A- Susitarimo egzistavimas ir jo forma

81 str. skiria susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintą veiklą.

Susitarimo sąvoka yra plati, kad būtų palengvintas susitarimo įrodymas.

Susitarimai g. b. įvairūs, turintys tiesioginį ar ne antikonkurencinį objektą (kai dvi šalys susitaria riboti gamybą, ar nustato t. t. kainą).

Tiesiog. objektas – kai šalys susitaria riboti gamybą ar nustato kainas- konkurencijos suvaržymas.

Netiesiog. susit.- kuris yra prijungtas prie pagrindinės sutarties, kurios objektas yra visai kitas, pvz.:pagr. sut. obj.- distrib. t. t. gaminių, bet yra kitos sąlygos, kurios išreiškia antikonkurencinį susitarimą, pvz.: pirkėjas įsipareigoja pirkti tik t. t. kiekį, t. t. teritorijoje parduoti ir t. t.

T.p. antikonkurencinis susitarimas g.b. įtrauktas į bendrovės įstatus.

T.p. tai gali būti bendrovės akcininkų susitarimas.

Reikalingas dvišalis susitarimas tačiau jis g.b. tiesiogiai neišreikštas,pvz.:formaliai pasiūlymas sudaryti susitarimą g. b. išreikštas ant pateikiamos sąskaitos. Jei sąskaita apmokėta be prieštaravimų, bus laikoma, kad susitarimas įvyko. 1980 01 11 Sandoz.

Pvz.: tiesiogiai neišreikštas, pvz.: kvietimas laikytis tam tikro elgesio, tam tikrų kainų. Jei paklūsta, laikoma,kad buvo susitarta. 1995 10 25 BMW.

Nebūtina, kad susitarimas būtų teisiškai įpareigojantis. Užtenka moralinio įsipareigojimo ir psichologinio jautimosi įsipareigojusiu. 1970 07 15 Chemie farma.

Esmė, kodėl baudž., nes jau atsiradus tam susitarimui, atsiranda konkurento elgesio nenumatomumas.

Susitarimas t. b. laisvas, o ne padiktuotas įstatymo. Šiuo atveju konkurencijos teisė neskatina eiti prieš įstatymą, tada Komisija pradeda procesą prieš valstybę.

Įmonių asociacijos sprendimai (81 str.)

Įm. asoc. Priėmus t. t. spr., kuris vienašalis bet jis galioja visiems asoc. Nariams ir todėl jis prilyginamas susitarimui plačiąja prasme. Tai g. b. vietinė įm. asoc., profsąj., europinės reikšmės asoc. (Eurovizija, euročekiai).1996 07 11 Eurovizija.

Taip pat valstybės sukurtas profesinio atstovavimo organas irgi laikomas asociacija, galinčia priimti sprendimus. 1985 01 30 BNIC.

Org., prikl. viešajai teisei, sprendimas prilyginamas susitarimui.

Suderinta veikla

Romos sut. konkurencijos taisyklės reikalauja, kad kiekvienas ekonomikos dalyvis būtų autonomiškas savo sprendimuose.

Jei suderintos veiklos sąvoka leidžia tam ekonominiam agentui protingai prisitaikyti prie konkurentų elgesio, ji griežtai draudžia bet kokius tiesioginius ar netiesioginius ryšis su jais, siekiant paveikti jų elgesį ar atskleisti savo elgesio planą. Šitaip suderinta veikla apibrėžta 1975 12 16 Sniker unic. Suderinta veikla galima tik tuo atveju, kai nėra jokių
ryšių su konkurentais. Nepriklausomybės praradimas įrodomas kontaktų su konkurentais pagalba. Reikia, kad kontaktai egzistuotų. Pagrindinis nusižengimo elementas- sąmoningas susitarimo ieškojimas. Jis baudžiamas net pasitraukus iš susitarimo, nes dingo nežinia dėl konkurento elgesio.

Ar užtenka paralelinio elgesio, jei nėra konkurentų įrodymo?

Pagal teismo praktika, toks paralelinis elgesys yra pirminis įrodymas, bet jis turi būti papildytas kitais įrodymais dėl susitarimo realumo.

Tas papildomas įrodymas gali būti išvestas iš fakto, kad joks kitas protingas argumentas neverčia elgtis taip kaip konkurentai. Tam tikrose rinkose ekonomistai įrodė, kad toks paralelizmas yra logiškai pateisinamas. Tačiau nesant tokio argumento , užtenka Komisijai įrodyti ar nustatyti, kad neįtikėtina ir neįmanoma, kad toks elgesys prisiimtas savarankiškai ir be išankstinio susitarimo. 1972 07 14 Imperial Chem. I p. Komisiją.

Suderinta veikla įrodoma negatyviu faktu. Tai gana pavojinga teisiniam saugumui. Esant racionaliai priežasčiai, dėl kurios A priėmė tokį pat elgesį kaip B, paralelizmo neužtenka, reikia kitų aspektų, kad tai įrodyti. 1993 03 31 Alstrom.

B-Konkurencijos ribojimas

Susitarimai, kurių tikslas- riboti konkurenciją.

1. (tikslas). Draudžiami susitarimai, kurių tikslas arba pasekmės yra ribojantys konkurenciją. Tai yra alternatyvi sąlyga: arba tikslas, arba rezultatas. 1996 07 13 Grudig.

Inkriminavimas priklausys nuo turimų įrodymų. Šios situacijos yra objektyvios. Susitarimas baudžiamas net jeigu nėra noro kenkti konkurentams. Taip pat tikslo arba pasekmių draudimas leidžia bausti susitarimus, kurie jau yra seni, bet kurių pasekmės juntamos iki šiol.

Konkurencijos ribojimas gali būti vidinis. Tai reiškia, kad jis veikia tik tarp susitarimo narių. Pvz.: du konkurentai susitaria nustatyti kainas- jis visada draudžiamas ir baudžiamas. (horizontalus susitarimas dėl kainų visada draudžiamas ir baudžiamas nepaisant “slenksčių”; dėl kitų dalykų- peržengus “slenkstį”).

Konkurencijos ribojimas bus išorinis, jei jis sudarytas tarp skirtingų ekonominio proceso etapų dalyvių (vertikalus susitarimas). Kadangi tie susitarimo autoriai nėra konkurentai tarpusavyje, susitarimas kenkia trečioms šalims.

81 str. išvardina nurodomaisiais tikslais kai kuriuos antikonkurencinių susitarimų pavyzdžius. Sąrašas nėra baigtinis:

1 pvz.: susitarimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nustato kainas ar kitas sutarties sąlygas. Taip pat gali būti dėl kiekio.

2 pvz.: gamybos rinkų techninio vystymo ar investicijų ribojimai arba kontrolė. Tokio susitarimo tikslas yra turėti išorinį poveikį. Gamybos ribojimas pasireiškia kvotomis.

Techn. vyst. rib.- techninių normų nustatymas.

3 pvz.: rinkų ir žaliavų šaltinių paskirstymas- rinkos užtvėrimas.

4 pvz.: diskriminuojančių sąlygų, sukeliančių antikonkurencinį poveikį, taikymas partneriams už tą patį darbą. Ši diskriminacija nebaudžiama per se (kaipo tokia). Reikia, kad ta diskriminacija kenktų konkurencijai, t. y. užtvertų kelią į rinką, arba pasireikštų kainų nustatymu.

5 pvz.: sutarčių subordinavimas papildomoms paslaugoms, neturinčioms nieko bendro su tomis sutartimis. Toks elgesys per se nebaudžiamas. Reikia, kad jo pasekmė būtų konkurencijos suvaržymas.

2. (tikslas). Antikonkurencinio poveikio matavimas (pasekmės).

81 str. 1 p. reikalauja, kad susitarimas kliudytų, varžytų ar iškreiptų konkurenciją.

Kaip tiesiogiai ar netiesiogiai susitarimas varžo konkurenciją?

Pirmiausia reikia nustatyti rinką, kurioje veikia tariamas susitarimas (turi pasekmes).

Vėliau esant apibrėžtai rinkai, susitarimo poveikis lyginamas su rinkos dydžiu, kad nustatytume ar peržengtas slenkstis.

Rinkos nustatymas yra:

1. sektorinis;

2. geografinis.

Sektorius nustatomas imant gaminį arba paslaugą ir jį galintį pakeisti gaminį arba paslaugą. Kriterijus- gaminio ar paslaugos pakaitumas kitais gaminiais ar paslaugomis: tos pačios gamybos, kokybės, kainos, panašios garantijos. Nustatomas gaminio pirkėjo rato platumas.

Geografinė rinka nustatoma imant teritoriją įmonių, siūlančių gaminį arba paslaugą vienodomis konkurencinėmis sąlygomis. Taip nustatytoje referencinėje rinkoje t. b. įmanoma normali konkurencija. Kiekviena rinka yra specifinė, todėl vertinama konkrečiai. Žiūrima, ar konkurencija būtų skatinama geriau nesant tariamo susitarimo. 1966 06 30 LTN nusako poveikio konkurencijai matavimo metodą.

Vertinant ar susitarimas yra antikonkurencinis, reikia atsižvelgti į gaminių paskirtį ir jų ribotą arba ne kiekį, numatytą susitarime, šalių svarbą rinkoje, susitarimo izoliuotą pobūdį ar priešingai, jo vietą daugelio susitarimų visumoje. Ji vertinama pagal rinkos ir susitarimo santykį ir to santykio kontekstą. Analizuodami šį metodą, matysime, ar tas susitarimas varžys konkurenciją, ar ne.

Analizuodami šį metodą matysime 3 poveikio punktus:

a) antikonkurencinis poveikis t. b. reikšmingas.

Kai kurie susitarimai Komisijos preziumuojami neantikonkurenciniais. Jie įpareigoja Komisiją, o ne teismus. Bet ir pati Komisija esant tam tikroms aplinkybėms gali nesilaikyti tos prezumpcijos. 1968 07 29 Komisijos pranešimas dėl susitarimų, sprendimų ir suderintos veiklos dėl įmonių bendradarbiavimo.

Tokie susitarimai laikomi nevaržančiais
konkurencijos, jei jie taikomi:

• patirties keitimosi,

• rinkos tyrimo,

• statistinių duomenų sudarymo srityse,

• bendradarbiavimas finansinėje srityje- buhalterijos ir inkasavimo, apskaitos racionalizavimo- irgi netaikomi antikonk.,

• mokslinių ieškojimų srityje atlikti susitarimai tai pat nelaikomi antikonk.,

• bendro sandėliavimo ir transporto org. srityje,

• laikina veikla kartu, kuomet įmonės, kurios nėra konkurencijoje, arba vienos negali atlikti tos veiklos- tada galima veikla kartu,

• galimas susitarimas dėl bendros prekybos ir garantinio aptarnavimo, jei įmonės nėra konkurencijoje,

• bendros reklamos kampanijos.

1973 m. pakeistas 1997 12 09 pranešimas dėl mažos svarbos susitarimų. Jis nustato “slenksčius”, išreikštus % (5% horizontaliam susitarimui, 10 % vertikaliem). Žemiau šių slenksčių Komisija gali persekioti tam tikrais atvejais.

Radikaliai negalimi horizontalūs susitarimai:

• -dėl kainų,

• -dėl prekių gamybos ar pardavimų apimties;

vertikalūs susitarimai:

• -jei nustato kainas,

• -jei nustato teritorinį monopolį (pvz.: draudžia paralelinį importą)

Mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra apibrėžtos Komisijos 1996 04 03 rekomendacijoje (iki 50 žmonių), net jei jų sudaryti susitarimai peržengia slenkstį, jų poveikis konkurencijai laikomas nereikšmingu ir todėl nepersekiojamas.

Svarbi išimtis dėl mažų ir vidutinių įmonių: net ir susitarimas, sudarytas mažose ar vidutinėse įmonėse g. b. antikonkurencinis, jei jis sukuria antikonkurencinį poveikį.

b) bendro poveikio teorija.

LTN (kitur LKN) byloje teismas pasakė, kad konkurencijos varžymas t. b. vertinamas savo kontekste. Reikia atsižvelgti į susitarimo izoliuotą būdą ar priešingai, jo vietą daugelio susitarimų visumoje.

Vertinimas kontekste reiškia, kad nagrinėjant duotą susitarimą reikia atsižvelgti į jo įsijungimą į kitų susitarimų mozaiką. 1967 12 12 Haecht patvirtina šią teoriją, net ir kaipo toks nežymus susitarimas dėl bendro poveikio gali tapti antikonkurencinis. Tačiau, jei tokių susitarimų daug, rinka gali būti užtverta naujų konkurentų atėjimui ir pan. Pvz.: vienas baras susitaria imti vodkę tik iš vieno tiekėjo, tai nieko. Jei daug barų- varžoma konkurencija.

Bendro poveikio vertinimas yra kenksmingas teisiniam saugumui. Kaip nustatyti, kada susitarimas peržengia ribą ir įtakoja bendrą poveikį? Tai buvo patikslinta byloje Delimitis 1991 02 21- byla dėl alaus distribucijos. Duoto susitarimo prisidėjimas prie bendro poveikio t. b. reikšmingas. Tai matuojama kiekybiškai, atsižvelgiant į šalių dydį rinkoje. Tai reiškia, kad žiūrima:

• kiek % gaminys ar paslauga užima rinkoje,

• prekybos taškų skaičių ir

• atsižvelgiant į sutarties trukmę.

Pagrindinis kriterijus- neturi būti sunku naujam ekonominiam agentui, tiekėjui, distributoriui prasiskverbti į rinką. Daug vertikalių distribucijos sutarčių gali tai riboti. (Pvz.:jei ta alaus rūšis negali prasiskverbti į rinką).

Daugybė vienodų vertikalių distribucijos sutarčių- gali varžyti konkurenciją (bendras poveikis). Pvz.: alaus, degalų, kvepalų tiekėjų distributorių.

Distributorių tinklai paremti objektyviais kriterijais yra iš principo legalūs. Tačiau reikia, kad nebūtų suvaržyta intra-brand konkurencija, tai yra tarp vieno gaminio distributorių. Tas pats gaminys pas skirtingus distributorius kainuoja skirtingai.

Distributoriai t.b. laisvi nustatyti prekybos sąlygas.

Taip pat turi buti nesuvaržyta ir inter-brand konkurencija-t.y. konkurencija tarp skirtingų gaminių, tarp kvepalų X ir kvepalų Y,aš negaliu pasakyti distributoriui, kad jis prekiautų tik mano kvepalais, tačiau aš galiu pasakyti kad kiti kvepalai būtų tokio pat aukšto lygio. Tiekėjai irgi turi sugebėti patekti į rinką. Negalima suvaržyti kitų gaminių atėjimo pas distributorių. Bet kokiu atveju reikia:

• laisvai nustatomų kainų

• taip pat negalima uždrausti paralelinio importavimo.

Taip pat norintys turi turėti galimybę įeiti į prekybos tinklą.

Matuodami susitarimo antikonkurencinį poveikį, galime susidurti su tokia situacija, kuomet tam tikro ekonominio agento nepriklausomumo praradimas yra konkurewncija skatinantis faktorius.

c) nepriklausomybės praradimas- konkurencijos faktorius.

Nedidelis konkurencijos suvaržymas skatins konkurenciją. Pateikiami 2 pvz.:

1-nekonkurencijos susitarimas, pardavus visą arba dalį įmonės. (Kai parduoda vieną iš veiklos sričių arba visą įmonę. Dalis kurią pasilieka- tęsia tą pačią veiklą, jei visą įmonę parduoda- įkuria naują įmonę ir tęsia visą veiklą).

Tai reiškia, kad pirkėjui visai neapsimoka pirkti, nes pardavėjas pasilieka klientus. Todėl įmonės pardavimo akte t.b. sąlyga, kad pardavėjas nevystys konkurencinės veiklos tokiame pačiame sektoriuje. Tokia sutartis riboja konkurenciją. Tačiau tas konkurencijos suvaržymas būtinas, kad rinkoje atsirastų naujas konkurentas, todėl ir laikoma, kad šis nepriklausomybės praradimas yra konkurencijos faktorius, todėl leistinas. Tačiau jis leistinas tik toje proporcijoje, kad į rinką įeitų naujas konkurentas.

Susitarimas t.b. proporcingas tikslui. Kad jis galiotų, jis t.b. ribotas laike ir erdvėje. Tas ribojimas t.b. proporcingas laikui, kurio reikės naujam agentui įeiti į rinką, ir erdvei – tam tikrame
geografiniame sektoriuje (pvz.,bandelių kioskas- tai pardavėjui negali uždrausti prekiauti bandelėmis kitoje vietovėje). 1985 07 11 Remia.

Distribucijos sutartys g.b.: įgaliotos atstovybės, frančizės, atrinkti distributoriai.

Tarp jų yra įvairūs susitarimai: dėl gaminių gamos, kainos, kiekio, apyvartos, teritorijos, pirkimo tik pas gamintoją.

Prekybos tinklai yra legalūs su sąlyga, kad jie turi teigiamą konkurencijai poveikį. Distribucijos įvairūs suvaržymai pasiteisina tik tuo, kad gaminys turi rasti sau adekvačią distribuciją: gaminys pats turi pateisinti faktą, kad jis pardavinėjamas ne bet ko ir ne bet kur.

Gaminys turi reikalauti tam tikros specializacijos ir išmanymo. Pardavėjai turi sugebėti paaiškinti jo veikimą, patarti. Tokie gaminiai yra, pvz., liukso prekės, kvepalai, odos gaminiai, elektronika, automobiliai. Išskyrus automobilių sektorių, nėra numatyta jokių kategorinių arba blokinių išimčių, remiantis 81 str. 3§ – t.y. įvairūs antikonkurencinių susitarimų išpirkimai. Išimtis numatyta tik automobilių distribucijai.

Kitos sritys negali būti išpirktos jei bus kenksminga konkurencijai.

Kokiomis sąlygomis vertikalūs distribucijos tinklai yra leidžiami? Tos sąlygos buvo nustatytos EB Teismo keliuose svarbiuose sprendimuose:

1977 10 25 Metro v. SABA

1986 01 28 Promptia

Teismai nustatė tam tikras tinklų galiojimo sąlygas:

1) Liečia distributorių pasirinkimą. Konkurencijos apribojimas turi būti pateisinimas gaminio spec. ar kliento lūkesčiais. Gamintojas gali patikėti gaminio distribuciją tik kai kuriems asmenims. Tai varžo konkurenciją. Bet Metro nustatė sąlygas, pagal kurias galima atrinkti savo distributorius.

Teismas šiame sprendime pripažįsta, kad rinkos sandara nesipriešina įvairių distribucijos kanalų, adaptuotojų gamintojų ir vartotojų specifiniams interesams, egzistavimui.

Tačiau Komisija teisingai nusprendė, kad atrenkamosios distribucijos sistema yra naudinga konkurencijai tik su sąlyga, kad pardavėjų atrinkimas remiasi objektyviais kokybės kriterijais dėl pardavėjo profesinio pasirengimo, jo personalo ir jo turimų priemonių, bei šios sąlygos, nustatytos visiems potencialiems pardavėjams ir taikomos nediskriminuojančiai.

Sprendimas yra svarbus tuo, kad nustato sąlygas dėl pardavėjų atrinkimo. Naudojami objektyvūs kriterijai. Subjektyvūs (savavališki ) kriterijai yra draudžiami. Galimi tik kokybiniai (ne kiekybiniai) kriterijai dėl gaminių ar paslaugų kokybės, pardavimo vietos, garantinio aptarnavimo. Šie kriterijai turi turėti ryšį su preke ar paslauga. Jie t.b. nustatyti visiems potencialiems pardavėjams. Jos t.b. taikomos visiems vienodai.

2) Tarp distributoriaus ir tiekėjo bus sudarytos kitos sutartys. Šitos sutarties sąlygos, mažinančios pardavėjo veiksmų laisvę negali iškraipyti konkurencijos. Sąlygos t.b. pateisintos konkurencijos gerinimu.

Kad nebūtų varžoma konkurencija t.b. garantuota intra- brand konkurencija tarp vienos įmonės gaminių. Negalima distributoriui nustatyti kainų, drausti jiems pirkti arba parduoti už tam tikros teritorijos.

Taip t.b. užtikrinta ir inter- brand konkurencija, t.y. konkurencija tarp panašių gaminių. Išimtis – automobiliams (pvz, įgaliotas atstovas “ford”). Viskas priklauso nuo pačios prekės – ar jos specifika pateisina draudimą prekiauti kitos rūšies gaminiais (pvz., automobiliai).Pvz., kvepalų, alaus rinkoje – šie gaminiai nepasiekia tokio specifiškumo, kad būtų daroma tokia išimtis.

Kitos sąlygos, varžančios pardavėjo laisvę, yra pateisinamos, nes reikalingos paties tinklo išlaikymui, pvz.: paprastai tinklo dalyviai yra įpareigoti nepardavinėti prekių už tinklo – neįgaliotiems gamintojo neatrinktiems perpardavinėtojams.

T.p. galima sutarties sąlyga, pagal kurią tiekėjas tikrins pardavėjo sandėlius arba sąskaitas, norėdamas įsitikinti, kad pardavėjas nepažeidė sutarties (nepardavė už tinklo).

T.p. yra galimas atsisakymas vykdyti garantinį remontą. 1994 12 13 Metro v. Cartier. Metro pardavinėjo Cartier laikrodžius nors nebuvo įgaliotas to daryti. Sugedus laikrodžiui, pirkėjas kreipėsi į Metro, o Metro į Cartier’ą, o Cartier atsisako nes laikrodis parduotas be Cartier leidimo. Atsisakymas pateisintas ir nėra antikonkurencinis. Tai gerina konkurenciją, nes tik Cartier gali užtikrinti garantinį remontą.

Kitos sąlygos reikalingos tinklo išlaikymui: kvotų ar asortimento išlaikymas, apyvartos reikalavimai galimi tik su sąlyga, jei jie proporcingi tikslui, vienodai taikomi visiems distributoriams. Tikslas g.b. nauda vartotojui, nauda pačiam tinklui (vardui garsinti).

§ 2. Susitarimo negaliojimas

81 str. §2 skelbia antikonkurencinius susitarimus negaliojančiais savaime. Šis str. yra išimtinis EB teisėje, nes jis įsteigia civilinę sankciją (paprastai tai daro šalių narių teisė).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4418 žodžiai iš 8800 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.