VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Audito kursinis darbas
Ilgalaikio materialaus turto auditas
Vilnius – 2003
TURINYS
Įvadas 3
1. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir audito pagrindai 4
1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai 4
1.2 Finansinės atskaitomybės principai 5
1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai 7
1.4 Audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados 7
2. IMT audito kontrolė ir metodai 10
2.1 Kontrolės procedūros 10
2.2 Inventorizacija 10
. 2.3 IMT sudėties auditas 14
2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas 16
2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas 17
2.6 IMT nusidėvėjimo auditas 19
Išvados 22
Literatūros sąrašas 23
ĮVADAS
Pasirinkta tema “Ilgalaikio materialaus turto auditas“ buvo todėl, kad
ji atskleidžia svarbią įmonių auditoriaus darbo principų dalį. Ilgalaikį
turtą naudoja visos įmonės. Bet darbe bus kalbama apie vieną iš Ilgalaikio
turto dalių – ilgalaikį materialųjį turtą (IMT).
Gamybinėse bei turto nuomos įmonėse, IMT sudaro didžiausią viso turto
dalį. Todėl jo auditas ypač svarbus šioms įmonėms. Kito tipo įmonėse
(prekybos, statybos ir kt.) ilgalaikis materialus turtas užima svarbią
vietą taip pat.
Ilgalaikį materialųjį turtą galima būtų apibrėžti kaip juridiniams ir
neturintiems juridinio asmens teisių asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise
priklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kuris
daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas
savo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir
kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą
minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2.
IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT
visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką. Nuo IMF
naudojimo efektyvumo priklauso įmonės pelningumo, turto naudojimo
efektyvumo, kiti finansiniai veiklos rodikliai. Šiuo turtu įmonės gali
užstatyti, garantuoti skolų bankui ar tiekėjams gražinimą. Turtas svarbus
ir akcininkams, mat įmonei bankrutavus, jie galės atgauti savo įnašus
pardavus. IMT ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimant
perspektyvinius sprendimus. Iš esmės ilgalaikio materialaus turto vertei
turi įtakos tik infliacija.
Taigi įmonėje turi būti kvalifikuotai tas turtas prižiūrimas,
efektyviai naudojamas. Jo naudojimu, tvarkymu finansinėje apskaitoje,
priežiūra, kad jis būtų teisingai apskaitomas užsiima auditorius.
Auditorius, atlikdamas IMT auditą privalo remtis norminiais aktais,
reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę apskaitą ir auditą. Taip pat
svarbu nustatyti audito tikslus, kurie padės nuosekliai ir planingai
atlikti auditą. Auditorius turi būti kvalifikuotas ir kompetetingas
specialistas.
Auditorius atlieka daugybę funkcijų ir darbų audito metu, kuriuos mes
ir aptarsime. Darbo pabaigoje parengiama išvadą. Viskas fiksuojama detaliai
darbo dokumentuose, iš jų matome atlikto audito apimtį. Surinkti esminiai
duomenys naudojami auditoriaus išvadai parengti, taip pat sprendžiant
atitinkamus audito klausimus.
Naudota literatūra – internete surasti įstatymai1, aktai,
reglamentuojantys IMT apskaitą, auditoriaus darbą ir kt.. Taip pat
naudotasi audito teorijos vadovėliais, periodinės literatūros straipsniais.
Kursiniame darbe aprašyta Lietuvos Ilgalaikio materialaus turto audito
teisinė aplinka ir praktika.
1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir auditas
1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai
Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi remtis norminiais aktais,
reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę, apskaitą ir auditą.
Lietuvoje Ilgalaikio turto apskaitą ir auditą reglamentuojantys norminiai
aktai:
1. Reglamentuojantys IMT apskaitą: 2000 06 15 LR Buhalterinės
apskaitos pagrindų įstatymas; Bendrieji apskaitos principai; Tarptautiniai
apskaitos standartai; Apskaitos praktikos standartai.
2. Reglamentuojantys IMT auditą: 1999 06 15 Audito įstatymas;
Nacionaliniai audito standartai; Tarptautiniai audito standartai.
Kad auditorius kokybiškai atliktų auditą, turi vadovautis audito
standartais. J. Mackevičius audito standartą apibrėžia kaip taisyklių,
principų ir procedūrų visumą, kuri nustato audito atlikimą ir auditorių
veiklą4.
Audito standartai:
1. Tarptautiniai audito standartai (TAS);
2. Nacionaliniai audito standartai (NAS).
TAS numato taisykles ir procedūras finansinėms ataskaitoms tikrinti ir
objektyviai jas vertinti; juos pripažįsta ir naudoja visų pasaulio šalių
auditoriai. TAS rengia Tarptautinės buhalterių
federacijos Tarptautinis
audito praktikos komitetas.
NAS rengiami atsižvelgiant į TAS pradines nuostatas. Jie padeda
auditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant į
šalių ekonomines, politines, istorines, ir kitas ypatybes. NAS rengia šalių
profesinės apskaitos organizacijos.
Auditoriams nepakanka žinoti tarptautinius audito standartus. Jie turi
studijuoti ir tarptautinius apskaitos standartus. Naudodamos tarptautinius
standartus šalys rengia savo apskaitos taisykles, kurios atitiktų jų
teisines ir ekonomines sąlygas.
IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT
visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką.
Literatūroje daug dėmesio skiriama IMT audito tikslams įvardinti ir
apibūdinti. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą audito tikslų skaičių ir jų
įvardinimą. J. Mackevičius nurodo šiuos IMT audito tikslus4:
• Nustatyti ar visas IMT įtrauktas į balansą, ar jis teisingai
suklasifikuotas, ar nėra neįregistruoto turto;
• Įsitikinti, ar IMT, apskaitytas įmonės buhalterinėse knygose, iš
tikrųjų egzistuoja ir priklauso įmonei jos nuosavybės teisėmis;
• Patikrinti, ar visi IMT judėjimo atvejai buvo teisingai apskaityti, ar
įmonė turi visus būtinus šio turto judėjimo dokumentus;
• Patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota IMT įsigijimo arba jo
pasigaminimo savikaina;
• Įsitikinti, ar buvo naudoti teisingi IMT nusidėvėjimo apskaičiavimo
metodai, ar jie atitinka bendruosius apskaitos principus;
• Įvertinti santykį tarp sukaupto esamojo IMT nusidėvėjimo ir jo
naudojimo laiko;
• Nustatyti, ar užtikrinta IMT apsauga ir vidaus kontrolė;
• Patikrinti, ar IMT indeksavimas, buvo atliktas remiantis LR
Vyriausybės nutarimais.
Prie šių išvardintų tikslų , aš norėčiau pridurti tai , kad reikia
išsiaiškinti, ar IMT naudojamas savininkų interesais.
Pagal ilgalaikio turto audito tikslus turi būti sudaroma atitinkama
audito programa.
1.2 Finansinės atskaitomybės principai
Auditorius turi ištirti vadovybės pateiktus finansinės atskaitomybės
tvirtinimus apie IMT. Tam reikalingi pakankami ir tinkami audito duomenys.
Taip pat jie reikalingi, kad auditorius galėtų pagrįsti savo išvadas,
kuriomis paremta jo nuomonė. 8-ajame NAS išskiriami tokie tvirtinimai apie
IMT:
1. Buvimas: nurodytu laiku turtas ar skolos egzistuoja;
2. Teisės ir įsipareigojimai: nurodytu laiku turtas ar skolos
priklauso įmonei;
3. Įvykimas: atlikta ūkinė operacija ar su įmone susijęs įvykis
auditoriui reikšmingu laikotarpiu;
4. Pilnumas: nėra neužfiksuoto turto, skolų, ūkinių operacijų, įvykių
ar neatskleistų straipsnių;
5. Įvertinimas: turtas ar skolos užregistruotos tinkama verte;
6. Išmatavimas: nurodoma tiksli ūkinių operacijų ar įvykių suma,
pajamos ir sąnaudos atitinka laikotarpį;
7. Pateikimas ir atskleidimas: straipsnis yra atskleidžiamas,
klasifikuojamas ir rašomas pagal nustatytus finansinės atskaitomybės
sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.
J. Mackevičius pateikia 6 tvirtinimus, juos interpretuodamas taip:
1. Bendroji apžvalga: bendra IMT vertė balanse sutikrinama su
„Didžiąja knyga“;
2. Buvimas: nustatomas IMT buvimo faktas (kad balanse parodytas turtas
faktiškai egzistuoja);
3. Pilnumas: įsitikinama, kad balanse parodytas visas turimas IMT;
4. Nuosavybė: nustatoma, ar visas IMT priklauso įmonei ir nėra
įkeistas;
5. Įvertinimas:. patikrinama, ar visas IMT apskaitytas teisinga verte
ir įregistruotas apskaitos registruose;
6. Tikslumas: įsitikinama, kad visi IMT sandoriai tinkamu laikotarpiu
ir reikiamose sąskaitose teisingai apskaityti.
Finansinės atskaitomybės tvirtinimus pateikia įmonės vadovybė.
Atliekant IMT auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš
tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas, kad jis teisingai
įvertintas ir efektyviai naudojamas. Tam auditorius turi ištirti
tvirtinimus. Auditorius turi žinoti finansinės atskaitomybės principus, kad
galėtų įvertinti metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus straipsnius.
Svarbu paminėti atskaitomybę apie IMT. Metinėje finansinėje
atskaitomybėje pateikti straipsniai turi būti įvertinti vadovaujantis
principais, pateiktais LR Finansų ministerijos „Turto įvertinimo“
taisyklėse3:
• darant prielaidą, kad įmonės veikla yra nenutrūkstama;
• įvertinimo metodika matai iš metų nesikeičia;
• informacija, pateikta metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti
tiksli ir teisinga;
• pelno ataskaitoje visos pajamos bei sąnaudos turi būti atspindėtos
remiantis kaupimo principu;
• pradiniai kiekvienų metų turto bei nuosavybės sąskaitų likučiai turi
sutapti su praėjusių finansinių metų galutiniais atitinkamų balanso
straipsnių likučiais ;
• jei per ataskaitinį laikotarpį keičiami
įvertinimo
būdai, to laikotarpio paaiškinamajame rašte turi būti nurodytos
pakeitimų priežastys bei jų įtaka metinės finansinės atskaitomybės
rodikliams;
• jei dėl įvertinimo metodikos pasikeitimo ar kitų priežasčių
ataskaitinių metų rodikliai tampa nepalyginami su praėjusių
laikotarpių duomenimis, įmonė turi perskaičiuoti pastaruosius duomenis
taip, kad duomenys taptų palyginami. Šie perskaičiavimai turi būti
aptarti paaiškinamajame rašte.
• visi turto įvertinimo būdai, atidėjimų formos taisyklės ilgalaikio
turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaičiavimo metodai, taikyti
apskaitoje, bei ilgalaikio turto perkainojimai, atlikti per
ataskaitinį laikotarpį, turi būti aptarti atskirose paaiškinamojo
rašto pažymose.
Audito tikslų nustatymas nurodo jo krypti padeda nuosekliai ir
planingai atlikti auditą.
1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai
Laikas, kurio reikia norint atlikti IMT auditą sudaro nedidelę dalį
viso audito laiko. Tai sąlygoja keletas priežasčių, skiriančių ilgalaikio
turto auditą nuo trumpalaikio turto:
1. Trumpas įsigijimo laikotarpis. Ilgalaikis turtas, palyginus su
trumpalaikiu, yra atnaujinamas gana retai. Dėl to, vieną kartą patikrinus
ilgalaikio turto ir su juo susijusias pozicijas nereikia dar kartą
patikrinti. Trumpalaikio turto judėjimas yra labai didelis, todėl ir
reikalauja kitokio patikrinimo.
2. Bet koks duotas ilgalaikio turto įsigijimas yra beveik visada
reikšmingas. Nupirktas ilgalaikis turtas yra labai vertingas, todėl
kiekvienas vienetas yra svarbus. Trumpalaikio turto kiekvienas vienetas yra
nereikšmingas, todėl ir nagrinėjamas kaip visuma.
3. Ilgalaikis turtas yra atspindimas buhalteriniuose įrašuose keletą
metu. Ilgalaikio turto tarnavimo laikas yra daugiau, negu metai, todėl
padaryta klaida, jį apskaitant, atsispindės ir būsimų metų ataskaitose.
Trumpalaikis turtas tarnauja mažiau negu vieneri metai ir jis suvartojamas
per vienerius metus arba per vieną gamybos procesą, todėl ir audito
procedūros jam yra kitokios.
4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina
patikrinti IT nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Netesingai apskaičiuotas
nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.
Ilgalaikis turtas, lyginant su trumpalaikiu turtu, yra reikšmingesnis.
Todėl svarbu kiekvieną IT vienetą teisingai įvertinti bei patikrinti
nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nes padarytos klaidos jį apskaitant
iškreips finansinius ataskaitų rodiklius.
4. IMT audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados
Kad auditas būtų efektyvus ir atliktas laiku, auditorius turi planuoti
audito procesą. Audito planavimą reglamentuoja 4 NAS ir 300 TAS. Auditorius
parengia bendrąją strategiją, bei numato audito mastą, laiką ir pobūdį.
Audito planavimas turi užtikrinti, kad svarbiausioms audito sritims bus
skiriamas tinkamas dėmesys; bus identifikuotos galimos problemos; darbas
bus atliktas sparčiai.
Auditorius paruošia bendrąjį audito planą kuriame numato audito
apimtis, atlikimo eigą bei vadovavimą atliekamu darbu. 4 NAS nurodyti
klausimai į kuriuos auditorius turi atsižvelgti ruošdamas bendrąjį audito
planą:
• verslo žinojimą;
• apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimą;
• riziką ir reikšmingumą;
• procedūrų pobūdį, laiką ir mastą;
• koordinavimą, vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą ir kitą informaciją.
Atskiri bendrojo plano elementai plėtojami audito programose. Čia
auditorius turi nurodyti planuojamų audito procedūrų pobūdį, laiką, apimtis
bei vykdytojus. Rengdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti į
buvimo, kontrolės rizikos bei garantijų lygius. Bendras audito planas ir
audito programa turi būti nuolat tikrinami ir esant reikalui koreguojami.
Atlikdamas auditą, auditorius visą informaciją turi fiksuoti
atitinkamuose darbo dokumentuose. Auditoriaus darbo dokumentų rengimo
tvarką ir reikalavimus reglamentuoja 230 TAS ir 9 NAS. Pagal 9 NAS,
dokumentacija yra visa medžiaga, kurią audito metu auditorius rengia pats,
arba kurią parengia kiti, taip pat visa su atliktu auditu susijusi
medžiaga, kurią auditorius gavo ir kuria disponuoja. Darbo dokumentai
padeda suplanuoti ir atlikti auditą, padeda kontroliuoti audito darbą ir
apibendrinti jo rezultatus, bei fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kurių
pagrindu pateikiama audito išvada.
Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo
dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuose
turi būti atspindėta informacija apie audito darbų planavimą, jų atlikimo
laiką, pobūdį bei apimtį, numatomos atlikti audito procedūros, be to, turi
būti pateikti audito įrodymai, kuriais pagrindžiama audito išvada.
Auditoriaus darbo dokumentai gali būti naudojami daugybėje situacijų, kaip
įrodymai teisminėse
ginčuose su klientu ar trečiaisiais asmenimis,
sudarant audito planą, atliekant auditą, apibendrinant gautus rezultatus,
surandant padarytas klaidas, ar net planuojant būsimą audito strategiją.
Darbo dokumentų skaičių, turinį ir formą nustato auditorius. Darbo
dokumentai pasirenkami priklausomai nuo konkretaus audito aplinkybių ir
auditoriaus poreikių. Tikslinga, kad kiekviename darbo dokumente būtų
nurodyta kas ir kada jį sudarė, kokiam tikslui jis skirtas, konkretus jo
turinys. Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą ir
saugumą. IMT audito darbo dokumentus apsprendžia daugybė faktorių,
reglamentų, turto struktūra ir t.t..
Galimi tokie audito darbo dokumento: audito programos; apskaitos
vidaus kontrolės sistemų įvertinimas; įgimtos kontrolės rizikos
įvertinimas; IMT bei sąnaudų sąskaitų apyvartų ir likučių duomenys apie
turto būklę ir pokyčius; IMT struktūros, dinamikos bei naudojimo efektyvumo
rodiklių analizė; draudimo sutartis; išnuomoto turto sąrašai; pagal
panaudos ar nuomos sutartį gauto turto sąrašai; nenaudojamo turto sąrašai;
visiškai nusidėvėjusio turto, bet eksploatuojamo sąrašai; išsamūs turto
įsigijimo, perleidimo, nurašymo sąrašai; išperkamosios nuomos įsigyto turto
sąrašai ir kopijos; tyrimo objekto atrankos apskaičiavimas; nusidėvėjimo
skaičiavimo normos ir pasirinkti metodai ir kt..
Baigdamas IMT auditą auditorius užregistruoja gautus rezultatus ir
padaro išvadas apie audito plano ir programos įvykdymą, jų pakeitimus,
riziką, reikšmingumą, bei jų koregavimus. Galiausiai, auditorius daro
išvadą, apie IMT atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą.
Auditoriaus išvadą reglamentuoja 13 NAS ir 700 TAS. Kad auditas būtų
efektyvus (svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas dėmesys bei
identifikuotos galimas problemas) ir atliktas laiku, auditorius turi
planuoti audito procesą. Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir
audito programas. Auditorius turi parengti išsamius ir detalius darbo
dokumentus, kurie parodytų atlikto audito apimtį, pateiktų esminius
duomenis auditoriaus išvadai parengti ir kad jais auditorius galėtų
naudotis sprendžiant atitinkamus audito klausimus. Baigdamas IMT auditą,