Ilgalaikio materialaus turto auditas
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikio materialaus turto auditas



VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Audito kursinis darbas

Ilgalaikio materialaus turto auditas

Vilnius – 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos ir audito pagrindai 4

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai 4

1.2 Finansinės atskaitomybės principai 5

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai 7

1.4 Audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados 7

2. IMT audito kontrolė ir metodai 10

2.1 Kontrolės procedūros 10

2.2 Inventorizacija 10

. 2.3 IMT sudėties auditas 14

2.4 IMT pirkimų ir pardavimų auditas 16

2.5 IMT nurašymų ir netekimų auditas 17

2.6 IMT nusidėvėjimo auditas 19

Išvados 22

Literatūros sąrašas 23

ĮVADAS

Pasirinkta tema “Ilgalaikio materialaus turto auditas“ buvo todėl, kad

ji atskleidžia svarbią įmonių auditoriaus darbo principų dalį. Ilgalaikį

turtą naudoja visos įmonės. Bet darbe bus kalbama apie vieną iš Ilgalaikio

turto dalių – ilgalaikį materialųjį turtą (IMT).

Gamybinėse bei turto nuomos įmonėse, IMT sudaro didžiausią viso turto

dalį. Todėl jo auditas ypač svarbus šioms įmonėms. Kito tipo įmonėse

(prekybos, statybos ir kt.) ilgalaikis materialus turtas užima svarbią

vietą taip pat.

Ilgalaikį materialųjį turtą galima būtų apibrėžti kaip juridiniams ir

neturintiems juridinio asmens teisių asmenims nuosavybės (patikėjimo) teise

priklausantis bei pagal nuomos su išpirkimu sutartį valdomas turtas, kuris

daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas

savo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ne trumpiau nei vienerius metus ir

kurio įsigijimo (pasigaminimo) vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą

minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę2.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT

visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką. Nuo IMF

naudojimo efektyvumo priklauso įmonės pelningumo, turto naudojimo

efektyvumo, kiti finansiniai veiklos rodikliai. Šiuo turtu įmonės gali

užstatyti, garantuoti skolų bankui ar tiekėjams gražinimą. Turtas svarbus

ir akcininkams, mat įmonei bankrutavus, jie galės atgauti savo įnašus

pardavus. IMT ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimant

perspektyvinius sprendimus. Iš esmės ilgalaikio materialaus turto vertei

turi įtakos tik infliacija.

Taigi įmonėje turi būti kvalifikuotai tas turtas prižiūrimas,

efektyviai naudojamas. Jo naudojimu, tvarkymu finansinėje apskaitoje,

priežiūra, kad jis būtų teisingai apskaitomas užsiima auditorius.

Auditorius, atlikdamas IMT auditą privalo remtis norminiais aktais,

reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę apskaitą ir auditą. Taip pat

svarbu nustatyti audito tikslus, kurie padės nuosekliai ir planingai

atlikti auditą. Auditorius turi būti kvalifikuotas ir kompetetingas

specialistas.

Auditorius atlieka daugybę funkcijų ir darbų audito metu, kuriuos mes

ir aptarsime. Darbo pabaigoje parengiama išvadą. Viskas fiksuojama detaliai

darbo dokumentuose, iš jų matome atlikto audito apimtį. Surinkti esminiai

duomenys naudojami auditoriaus išvadai parengti, taip pat sprendžiant

atitinkamus audito klausimus.

Naudota literatūra – internete surasti įstatymai1, aktai,

reglamentuojantys IMT apskaitą, auditoriaus darbą ir kt.. Taip pat

naudotasi audito teorijos vadovėliais, periodinės literatūros straipsniais.

Kursiniame darbe aprašyta Lietuvos Ilgalaikio materialaus turto audito

teisinė aplinka ir praktika.

1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaita ir auditas

1.1 IMT audito reglamentavimas ir tikslai

Auditorius atlikdamas IMT auditą, turi remtis norminiais aktais,

reglamentuojančiais IMT finansinę atskaitomybę, apskaitą ir auditą.

Lietuvoje Ilgalaikio turto apskaitą ir auditą reglamentuojantys norminiai

aktai:

1. Reglamentuojantys IMT apskaitą: 2000 06 15 LR Buhalterinės

apskaitos pagrindų įstatymas; Bendrieji apskaitos principai; Tarptautiniai

apskaitos standartai; Apskaitos praktikos standartai.

2. Reglamentuojantys IMT auditą: 1999 06 15 Audito įstatymas;

Nacionaliniai audito standartai; Tarptautiniai audito standartai.

Kad auditorius kokybiškai atliktų auditą, turi vadovautis audito

standartais. J. Mackevičius audito standartą apibrėžia kaip taisyklių,

principų ir procedūrų visumą, kuri nustato audito atlikimą ir auditorių

veiklą4.

Audito standartai:

1. Tarptautiniai audito standartai (TAS);

2. Nacionaliniai audito standartai (NAS).

TAS numato taisykles ir procedūras finansinėms ataskaitoms tikrinti ir

objektyviai jas vertinti; juos pripažįsta ir naudoja visų pasaulio šalių

auditoriai. TAS rengia Tarptautinės buhalterių
federacijos Tarptautinis

audito praktikos komitetas.

NAS rengiami atsižvelgiant į TAS pradines nuostatas. Jie padeda

auditoriams objektyviai įvertinti finansines ataskaitas, atsižvelgiant į

šalių ekonomines, politines, istorines, ir kitas ypatybes. NAS rengia šalių

profesinės apskaitos organizacijos.

Auditoriams nepakanka žinoti tarptautinius audito standartus. Jie turi

studijuoti ir tarptautinius apskaitos standartus. Naudodamos tarptautinius

standartus šalys rengia savo apskaitos taisykles, kurios atitiktų jų

teisines ir ekonomines sąlygas.

IMT audito tikslas – leisti auditoriui pareikšti nuomonę, ar IMT

visais reikšmingais atžvilgiais apskaitytas pagal nustatytą tvarką.

Literatūroje daug dėmesio skiriama IMT audito tikslams įvardinti ir

apibūdinti. Įvairūs autoriai pateikia nevienodą audito tikslų skaičių ir jų

įvardinimą. J. Mackevičius nurodo šiuos IMT audito tikslus4:

• Nustatyti ar visas IMT įtrauktas į balansą, ar jis teisingai

suklasifikuotas, ar nėra neįregistruoto turto;

• Įsitikinti, ar IMT, apskaitytas įmonės buhalterinėse knygose, iš

tikrųjų egzistuoja ir priklauso įmonei jos nuosavybės teisėmis;

• Patikrinti, ar visi IMT judėjimo atvejai buvo teisingai apskaityti, ar

įmonė turi visus būtinus šio turto judėjimo dokumentus;

• Patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota IMT įsigijimo arba jo

pasigaminimo savikaina;

• Įsitikinti, ar buvo naudoti teisingi IMT nusidėvėjimo apskaičiavimo

metodai, ar jie atitinka bendruosius apskaitos principus;

• Įvertinti santykį tarp sukaupto esamojo IMT nusidėvėjimo ir jo

naudojimo laiko;

• Nustatyti, ar užtikrinta IMT apsauga ir vidaus kontrolė;

• Patikrinti, ar IMT indeksavimas, buvo atliktas remiantis LR

Vyriausybės nutarimais.

Prie šių išvardintų tikslų , aš norėčiau pridurti tai , kad reikia

išsiaiškinti, ar IMT naudojamas savininkų interesais.

Pagal ilgalaikio turto audito tikslus turi būti sudaroma atitinkama

audito programa.

1.2 Finansinės atskaitomybės principai

Auditorius turi ištirti vadovybės pateiktus finansinės atskaitomybės

tvirtinimus apie IMT. Tam reikalingi pakankami ir tinkami audito duomenys.

Taip pat jie reikalingi, kad auditorius galėtų pagrįsti savo išvadas,

kuriomis paremta jo nuomonė. 8-ajame NAS išskiriami tokie tvirtinimai apie

IMT:

1. Buvimas: nurodytu laiku turtas ar skolos egzistuoja;

2. Teisės ir įsipareigojimai: nurodytu laiku turtas ar skolos

priklauso įmonei;

3. Įvykimas: atlikta ūkinė operacija ar su įmone susijęs įvykis

auditoriui reikšmingu laikotarpiu;

4. Pilnumas: nėra neužfiksuoto turto, skolų, ūkinių operacijų, įvykių

ar neatskleistų straipsnių;

5. Įvertinimas: turtas ar skolos užregistruotos tinkama verte;

6. Išmatavimas: nurodoma tiksli ūkinių operacijų ar įvykių suma,

pajamos ir sąnaudos atitinka laikotarpį;

7. Pateikimas ir atskleidimas: straipsnis yra atskleidžiamas,

klasifikuojamas ir rašomas pagal nustatytus finansinės atskaitomybės

sudarymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

J. Mackevičius pateikia 6 tvirtinimus, juos interpretuodamas taip:

1. Bendroji apžvalga: bendra IMT vertė balanse sutikrinama su

„Didžiąja knyga“;

2. Buvimas: nustatomas IMT buvimo faktas (kad balanse parodytas turtas

faktiškai egzistuoja);

3. Pilnumas: įsitikinama, kad balanse parodytas visas turimas IMT;

4. Nuosavybė: nustatoma, ar visas IMT priklauso įmonei ir nėra

įkeistas;

5. Įvertinimas:. patikrinama, ar visas IMT apskaitytas teisinga verte

ir įregistruotas apskaitos registruose;

6. Tikslumas: įsitikinama, kad visi IMT sandoriai tinkamu laikotarpiu

ir reikiamose sąskaitose teisingai apskaityti.

Finansinės atskaitomybės tvirtinimus pateikia įmonės vadovybė.

Atliekant IMT auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš

tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas, kad jis teisingai

įvertintas ir efektyviai naudojamas. Tam auditorius turi ištirti

tvirtinimus. Auditorius turi žinoti finansinės atskaitomybės principus, kad

galėtų įvertinti metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktus straipsnius.

Svarbu paminėti atskaitomybę apie IMT. Metinėje finansinėje

atskaitomybėje pateikti straipsniai turi būti įvertinti vadovaujantis

principais, pateiktais LR Finansų ministerijos „Turto įvertinimo“

taisyklėse3:

• darant prielaidą, kad įmonės veikla yra nenutrūkstama;

• įvertinimo metodika matai iš metų nesikeičia;

• informacija, pateikta metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti

tiksli ir teisinga;

• pelno ataskaitoje visos pajamos bei sąnaudos turi būti atspindėtos

remiantis kaupimo principu;

• pradiniai kiekvienų metų turto bei nuosavybės sąskaitų likučiai turi

sutapti su praėjusių finansinių metų galutiniais atitinkamų balanso

straipsnių likučiais ;

• jei per ataskaitinį laikotarpį keičiami
įvertinimo

būdai, to laikotarpio paaiškinamajame rašte turi būti nurodytos

pakeitimų priežastys bei jų įtaka metinės finansinės atskaitomybės

rodikliams;

• jei dėl įvertinimo metodikos pasikeitimo ar kitų priežasčių

ataskaitinių metų rodikliai tampa nepalyginami su praėjusių

laikotarpių duomenimis, įmonė turi perskaičiuoti pastaruosius duomenis

taip, kad duomenys taptų palyginami. Šie perskaičiavimai turi būti

aptarti paaiškinamajame rašte.

• visi turto įvertinimo būdai, atidėjimų formos taisyklės ilgalaikio

turto nusidėvėjimo ir amortizacijos apskaičiavimo metodai, taikyti

apskaitoje, bei ilgalaikio turto perkainojimai, atlikti per

ataskaitinį laikotarpį, turi būti aptarti atskirose paaiškinamojo

rašto pažymose.

Audito tikslų nustatymas nurodo jo krypti padeda nuosekliai ir

planingai atlikti auditą.

1.3 IMT ir trumpalaikio materialiojo turto audito skirtumai

Laikas, kurio reikia norint atlikti IMT auditą sudaro nedidelę dalį

viso audito laiko. Tai sąlygoja keletas priežasčių, skiriančių ilgalaikio

turto auditą nuo trumpalaikio turto:

1. Trumpas įsigijimo laikotarpis. Ilgalaikis turtas, palyginus su

trumpalaikiu, yra atnaujinamas gana retai. Dėl to, vieną kartą patikrinus

ilgalaikio turto ir su juo susijusias pozicijas nereikia dar kartą

patikrinti. Trumpalaikio turto judėjimas yra labai didelis, todėl ir

reikalauja kitokio patikrinimo.

2. Bet koks duotas ilgalaikio turto įsigijimas yra beveik visada

reikšmingas. Nupirktas ilgalaikis turtas yra labai vertingas, todėl

kiekvienas vienetas yra svarbus. Trumpalaikio turto kiekvienas vienetas yra

nereikšmingas, todėl ir nagrinėjamas kaip visuma.

3. Ilgalaikis turtas yra atspindimas buhalteriniuose įrašuose keletą

metu. Ilgalaikio turto tarnavimo laikas yra daugiau, negu metai, todėl

padaryta klaida, jį apskaitant, atsispindės ir būsimų metų ataskaitose.

Trumpalaikis turtas tarnauja mažiau negu vieneri metai ir jis suvartojamas

per vienerius metus arba per vieną gamybos procesą, todėl ir audito

procedūros jam yra kitokios.

4. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina

patikrinti IT nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Netesingai apskaičiuotas

nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.

Ilgalaikis turtas, lyginant su trumpalaikiu turtu, yra reikšmingesnis.

Todėl svarbu kiekvieną IT vienetą teisingai įvertinti bei patikrinti

nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nes padarytos klaidos jį apskaitant

iškreips finansinius ataskaitų rodiklius.

4. IMT audito planavimas, darbo dokumentai ir išvados

Kad auditas būtų efektyvus ir atliktas laiku, auditorius turi planuoti

audito procesą. Audito planavimą reglamentuoja 4 NAS ir 300 TAS. Auditorius

parengia bendrąją strategiją, bei numato audito mastą, laiką ir pobūdį.

Audito planavimas turi užtikrinti, kad svarbiausioms audito sritims bus

skiriamas tinkamas dėmesys; bus identifikuotos galimos problemos; darbas

bus atliktas sparčiai.

Auditorius paruošia bendrąjį audito planą kuriame numato audito

apimtis, atlikimo eigą bei vadovavimą atliekamu darbu. 4 NAS nurodyti

klausimai į kuriuos auditorius turi atsižvelgti ruošdamas bendrąjį audito

planą:

• verslo žinojimą;

• apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų supratimą;

• riziką ir reikšmingumą;

• procedūrų pobūdį, laiką ir mastą;

• koordinavimą, vadovavimą, kontrolę ir priežiūrą ir kitą informaciją.

Atskiri bendrojo plano elementai plėtojami audito programose. Čia

auditorius turi nurodyti planuojamų audito procedūrų pobūdį, laiką, apimtis

bei vykdytojus. Rengdamas audito programą, auditorius turi atsižvelgti į

buvimo, kontrolės rizikos bei garantijų lygius. Bendras audito planas ir

audito programa turi būti nuolat tikrinami ir esant reikalui koreguojami.

Atlikdamas auditą, auditorius visą informaciją turi fiksuoti

atitinkamuose darbo dokumentuose. Auditoriaus darbo dokumentų rengimo

tvarką ir reikalavimus reglamentuoja 230 TAS ir 9 NAS. Pagal 9 NAS,

dokumentacija yra visa medžiaga, kurią audito metu auditorius rengia pats,

arba kurią parengia kiti, taip pat visa su atliktu auditu susijusi

medžiaga, kurią auditorius gavo ir kuria disponuoja. Darbo dokumentai

padeda suplanuoti ir atlikti auditą, padeda kontroliuoti audito darbą ir

apibendrinti jo rezultatus, bei fiksuoja audito metu gautus įrodymus, kurių

pagrindu pateikiama audito išvada.

Auditorius turi parengti pakankamai išsamius ir detalius darbo

dokumentus, kurie parodytų jo atliekamo audito apimtį. Audito dokumentuose

turi būti atspindėta informacija apie audito darbų planavimą, jų atlikimo

laiką, pobūdį bei apimtį, numatomos atlikti audito procedūros, be to, turi

būti pateikti audito įrodymai, kuriais pagrindžiama audito išvada.

Auditoriaus darbo dokumentai gali būti naudojami daugybėje situacijų, kaip

įrodymai teisminėse
ginčuose su klientu ar trečiaisiais asmenimis,

sudarant audito planą, atliekant auditą, apibendrinant gautus rezultatus,

surandant padarytas klaidas, ar net planuojant būsimą audito strategiją.

Darbo dokumentų skaičių, turinį ir formą nustato auditorius. Darbo

dokumentai pasirenkami priklausomai nuo konkretaus audito aplinkybių ir

auditoriaus poreikių. Tikslinga, kad kiekviename darbo dokumente būtų

nurodyta kas ir kada jį sudarė, kokiam tikslui jis skirtas, konkretus jo

turinys. Auditorius turi užtikrinti darbo dokumentų konfidencialumą ir

saugumą. IMT audito darbo dokumentus apsprendžia daugybė faktorių,

reglamentų, turto struktūra ir t.t..

Galimi tokie audito darbo dokumento: audito programos; apskaitos

vidaus kontrolės sistemų įvertinimas; įgimtos kontrolės rizikos

įvertinimas; IMT bei sąnaudų sąskaitų apyvartų ir likučių duomenys apie

turto būklę ir pokyčius; IMT struktūros, dinamikos bei naudojimo efektyvumo

rodiklių analizė; draudimo sutartis; išnuomoto turto sąrašai; pagal

panaudos ar nuomos sutartį gauto turto sąrašai; nenaudojamo turto sąrašai;

visiškai nusidėvėjusio turto, bet eksploatuojamo sąrašai; išsamūs turto

įsigijimo, perleidimo, nurašymo sąrašai; išperkamosios nuomos įsigyto turto

sąrašai ir kopijos; tyrimo objekto atrankos apskaičiavimas; nusidėvėjimo

skaičiavimo normos ir pasirinkti metodai ir kt..

Baigdamas IMT auditą auditorius užregistruoja gautus rezultatus ir

padaro išvadas apie audito plano ir programos įvykdymą, jų pakeitimus,

riziką, reikšmingumą, bei jų koregavimus. Galiausiai, auditorius daro

išvadą, apie IMT atvaizdavimo finansinėje atskaitomybėje teisingumą.

Auditoriaus išvadą reglamentuoja 13 NAS ir 700 TAS. Kad auditas būtų

efektyvus (svarbiausioms audito sritims būtų skirtas tinkamas dėmesys bei

identifikuotos galimas problemas) ir atliktas laiku, auditorius turi

planuoti audito procesą. Auditorius turi parengti bendrąjį audito planą ir

audito programas. Auditorius turi parengti išsamius ir detalius darbo

dokumentus, kurie parodytų atlikto audito apimtį, pateiktų esminius

duomenis auditoriaus išvadai parengti ir kad jais auditorius galėtų

naudotis sprendžiant atitinkamus audito klausimus. Baigdamas IMT auditą,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2270 žodžiai iš 7546 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.