Ilgalaikio turto auditas
5 (100%) 1 vote

Ilgalaikio turto auditas

29

1. ILGALAIKIO TURTO AUDITAS

1.1. Ilgalaikio turto audito reikšmė ir tikslai

Ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus, atsižvelgiant į jo reikšmingumą įmonei.

J. Mackevičiaus teigimu, ilgalaikis materialus turtas – tai žmogaus rankų arba gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonės produkto gamybai, prekių ir paslaugų teikimui, savo administracinėms reikmėms, nuomojamas užsakovams, t.y. tai visas materialusis įmonės turtas, skirtas ne parduoti ir nesuvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį. Juo numatoma naudotis įmonės gamybinėje, prekybinėje ar kitokioje veikloje ir gauti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus (8,p.464).

Pasak P. Domeikos, materialiam ilgalaikiam turtui priskiriami objektai ( mašinos, mechanizmai, pastatai ir kt.), kurie daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodami savo natūrinę formą, nusidėvi naudojami ilgiau nei vienerius metus (2,p.36)

J. Mackevičiaus teigimu, ilgalaikį materialųjį turtą naudoja visos įmonės nepriklausomai nuo jų dydžio ir veiklos pobūdžio (8,p.464). Pasak autoriaus, nuo ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo priklauso daugelis įmonės veiklos rodiklių. Ilgalaikis materialusis turtas ir jo valdymas labai svarbus įmonės vadovybei priimant perspektyvinius sprendimus.

Atsižvelgiant į ilgalaikio turto reikšmę įmonės veiklos rezultatams, labai svarbu atlikti šio turto auditą. Būtina kruopščiai atlikti ilgalaikio turto auditą gamybinėse įmonėse, kuriose šis turtas sudaro didžiausią viso turto dalį.

Balanse ilgalaikis turtas suskirstytas į grupes (8,p.465) (žr. 1 pav.).

1. pav. Ilgalaikio turto suskirstymas

1 pav. Ilgalaikio turto grupės

Auditorius, remdamasis tokiu turto suskirstymu, gali nustatyti (8,p.465):

• kokio dydžio yra įmonės kūrimo, steigimo, registravimo, rinkos tyrimo, veiklos plėtojimo, darbų organizavimo ir kitos išlaidos;

• kiek įmonė turi teisių ir privilegijų suteikiančio turto;

• ar įmonė gali grąžinti skolas bankui ar tiekėjams ilgalaikiu materialiuoju turtu;

• kokio dydžio įmonės investicijos kitoms įmonėms;

• kiek įmonė paskolino turto, kurį skolininkai įsipareigojo grąžinti vėliau nei per kitus finansinius metus;

• kiek įmonė investuoja lėšų į savo, kiek – į kitų įmonių verslą ir kt. J. Mackevičius nurodo šiuos svarbiausius ilgalaikio materialiojo turto audito tikslus (8,p.465 – 466) (žr.2 pav.).

2 pav. Ilgalaikio materialiojo turto audito tikslai

Atliekant ilgalaikio turto auditą svarbiausia rasti įrodymus, liudijančius, kad iš tikrųjų egzistuoja tam tikras ilgalaikis turtas , kad jis teisingai įvertintas ir efektyviai naudojamas.

1.2. Ilgalaikio turto audito ypatybės

Ilgalaikio turto auditas palyginti su trumpalaikio turto auditu turi kai kurių ypatybių. Svarbiausios yra šios (8,p.466) (žr. 3 pav.):

3 pav. Ilgalaikio turto audito ypatybės

1. Ilgalaikio turto įsigijimas visada reikšmingas, nes jo vieneto kaina dažniausiai būna didelė.

2. Ilgalaikis turtas naudojamas įmonėje keletą metų ir per visą tą laiką yra įregistruotas buhalteriniuose dokumentuose. Auditorius turi atsižvelgti į šią aplinkybę, nes jau padaryta klaida apskaitos dokumentuose ir registruose išliks ir būsimais laikotarpiais.

3. Ilgalaikio turto apyvarta daug lėtesnė negu trumpalaikio. Ilgalaikis turtas skirtingai negu trumpalaikis yra atnaujinamas retai. Todėl vieną kartą patikrinus ilgalaikio turto apyvartą, kitą kartą galima iš naujo tikrinti ne visas operacijas.

4. Ilgalaikio turto apsaugos sistemos nėra tokios griežtos kaip trumpalaikio. Pavogti kai kurį turtą dėl jo fizinių ypatybių praktiškai sunku arba visiškai neįmanoma ( pavyzdžiui, pastatą).

5. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas. Audito metu būtina patikrinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Neteisingai apskaičiuotas nusidėvėjimas gali iškreipti finansinių ataskaitų rodiklius.

6. Klaidos, padarytos apskaitant ilgalaikį turtą, turi mažesnę įtaką finansinei atskaitomybei negu apskaitant trumpalaikį turtą. Be to kontrolė ar profilaktinės priemonės užkirsti kelią klaidoms ne tokios svarbios kaip trumpalaikio turto atvejais.

Ši šeštoji ypatybė, kurią nurodo kai kurie autoriai, pasak J. Mackevičiaus, yra diskutuotina.

1.3. Ilgalaikio turto audito nuoseklumas ir analitinės procedūros

Labai svarbu ilgalaikio turto auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių ilgalaikio turto operacijų.

Svarbiausios analitinės procedūros, kurios gali būti taikomos atliekant ilgalaikio turto auditą, yra šios (8,p.469 – 470) (žr. 4 pav.):

4 pav. Ilgalaikio turto audito analitinės procedūros

1.4. Ilgalaikio turto sudėties auditas

Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose įmonėse. Auditoriui taip pat svarbu žinoti įmonės turimo ilgalaikio turto sudėtį, nes nuo jos labai priklauso įmonės veiklos efektyvumas ir net tęstinumas (8,p.470).

Ilgalaikio materialiojo turto sudėtis balanse parodoma šiais straipsniais kurių esmė tokia (8,p.471 – 472):

1. Žemė. Ji balanse išskiriama atskiru straipsniu, nes yra
nesudėvima. Metinėje finansinėje atskaitomybėje parodoma pradinė jos įsigijimo savikaina, į kurią įskaitomos visos tą žemę įsigijant ar paruošiant ją naudoti faktiškai padarytos išlaidos.

2. Pastatai. Tai pačios įmonės įsigyti gamybinės ar administracinės paskirties pastatai (kartu su įranga bei instaliacija), skirti ne parduoti, bet naudoti ilgiau kaip vienerius finansinius metus.

3. Statiniai ir mašinos. Priskiriami įvairūs įmonės pasistatyti ar kitokiu būdu įsigyti statiniai, konstrukcijos, mašinos ir gamybiniai įrengimai, įsigyti ne perparduoti, bet siekiant ilgą laiką juos naudoti įmonės veikloje.

4. Transporto priemonės. Įmonės turimi lengvieji bei krovininiai automobiliai ir kitos ilgalaikio naudojimo keleivių vežimo bei krovinių gabenimo priemonės.

5. Kiti įrenginiai ir įrankiai. Tai įvairios staklės, ūkio reikmenys, baldai, pasigaminti pačios įmonės ar nusipirkti naudoti įmonėje ilgiau kaip vienerius finansinius metus.

6. Išperkamosios nuomos ir panašios teisės. Atspindimas visas ilgalaikis turtas, kuriuo įmonė disponuoja išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu: žemė, pastatai, statiniai, mašinos ir transporto priemonės.

7. Kitas materialusis turtas. Visas užkonservuotas ar rezervuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis įmonės turtas, kurį numatoma naudoti. Tai iš įmonės veiklos išskirtas materialusis ilgalaikis turtas, kuris gali būti išnuomotas tretiesiems asmenims ar laikinai nenaudojamas.

8. Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai. Šis straipsnis apima visas įmonės išlaidas bei išankstinius apmokėjimus tretiesiems asmenims ilgalaikiam turtui statyti.

Ištyrus ilgalaikio turto sudėtį ir nustačius atskirų jo straipsnių lyginamąjį svorį galima spręsti, koks įmonės tipas, pagrindinė jos veikla.

1.5. Ilgalaikio turto pirkimų auditas

Ilgalaikio turto pirkimų audito pagrindinis tikslas – nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimai teisingai parodyti apskaitoje. Padarytos klaidos daro ilgalaikį poveikį turtui, parodytam finansinėje atskaitomybėje.

Praktika rodo, kad ilgalaikio turto pirkimų audito metu auditoriai randa nemažai klaidų. Dažniausia klaida, kai pirktas ilgalaikis turtas priskiriamas prie remonto dalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida atsiranda neteisingai supratus bendrus apskaitos principus arba dėl to, kad klientai nori sumažinti apmokestinamąjį pelną (8,p.474). Auditorius turėtų įvertinti tokių klasifikavimų klaidos tikimybę, išanalizuoti vidaus kontrolės būklę ir tai įvertinęs padidinti tikrinamų dokumentų skaičių.

1.6. Ilgalaikio turto pardavimų auditas

Atliekant ilgalaikio turto pardavimų auditą keliami du pagrindiniai uždaviniai:

1. nustatyti, ar pardavimai teisingai parodyti apskaitos dokumentuose ir registruose;

2. įsitikinti, ar pardavimai teisingai įvertinti.

Patyrę auditoriai, audituodami ilgalaikio turto pardavimus, rekomenduoja tokias procedūras (8,p.475) (žr. 5 pav.).

5 pav. Ilgalaikio turto pardavimų procedūros

1.7. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymų ir netekimų auditas

Įmonės savo ilgalaikį turtą gali parduoti, dovanoti, keisti į kitą, likviduoti, nesiekdamos naudos. Daug pavyzdžių rodo, kada nebetinkamas naudoti įmonėje turtas perleidžiamas kitoms įmonėms, kurioms dar gali būti naudingas. Auditorius turi atlikti operacijų su šiuo turtu auditą. Jis turi išanalizuoti, ar perleistas ilgalaikis materialusis turtas teisingai parodytas apskaitoje. Jeigu turtas buvo parduotas ar išmainytas, tai apskaitoje reikia užfiksuoti gautą pinigų sumą ir kitas vertybes. Turi būti apskaičiuotas ilgalaikio turto netekimo rezultatas – pelnas arba nuostolis. Jeigu turtas buvo mainomas arba parduodamas brangiau negu kaštuoja turto vertė, tai bus uždirbamas pelnas, jeigu pigiau – patiriamas nuostolis, o jeigu už likutinę vertę, tai turto nuosavybės sumos nesikeis, keisis tik turto struktūra (8,p.476).

1.8. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditas

Auditorius ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditui turi skirti daug dėmesio ir pastangų. Nereti atvejai, kai įmonės neteisingai apskaičiuoja ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir taip iškraipo veiklos rezultatus (8,p.478). Būtent dėl šių priežasčių, autoriaus teigimu, auditorius turi nustatyti ne tik bendrą nusidėvėjimo sumą, bet taip pat įvertinti jos pasiskirstymą atskirais laikotarpiais. J. Mackevičius pažymi, jog nusidėvėjimo sumos gali būti įvairiai išdėstytos kiekvienu apskaitiniu laikotarpiu per visą turto naudingo eksploatavimo laiką nuo nusidėvėjimo skaičiavimo metodo (8,p.478).

6 pav. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo auditas

1.9. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo ir perkainojimo auditas

Žinoma, kad pagal galiojančias turto įvertinimo taisykles ilgalaikis turtas finansinėje atskaitomybėje turi būti įvertintas faktine įsigijimo arba pasigaminimo savikaina (8,p.483).

Auditoriui žinotina, kad ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė nustatoma prie pardavėjų sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą pinigų sumos pridedant muitą, akcizą, kitus mokesčius (išskyrus pridėtinės vertės mokestį), susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir panašias), padarytas iki
jo naudojimo pradžios.

Atkreiptinas dėmesys į dovanoto ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą. Paprastai dovanoto turto įsigijimo vertė nustatoma pagal dovanojimo sutartyje nurodytą vertę.

Pažymėtina, jog auditorius, susidūręs su akcininkų (savininkų) investuotu ilgalaikiu materialiuoju turtu, turi žinoti, kad šio turto vertę sudaro akcininkų (savininkų) susirinkimo patvirtinta vertė ir turto parengimo naudoti išlaidos iki jo naudojimo pradžios (8,p.484).

Auditorius turi įsitikinti, ar ilgalaikio turto perkainojimo atvejai aptarti tam tikrose paaiškinamojo rašto pažymose, ar kiekvienai perkainoto turto rūšiai nurodyti skirtumai tarp šio turto pirkimo ir jo pasigaminimo savikainos bei naujos turto vertės. Auditoriui reikia įsitikinti, ar atliktas ilgalaikio turto perkainojimas buvo pagrįstas, ar perkainojus turtą buvo teisingai perskaičiuotas nusidėvėjimas.

1.10. Ilgalaikio nematerialiojo turto auditas

J. Mackevičius teigia, jog Vakarų šalyse naudojama skirtinga nematerialiojo turto apskaitos metodika: skiriasi šio turto klasifikavimas ir sudėtis, įsigijimo išlaidų pripažinimas, numatytas tarnavimo laikas, amortizacijos metodai, pateikimo balanse tvarka (8,p.486). Dėl šios priežasties literatūroje skirtingai aprašoma ir šio turto auditavimo metodika. Jo teigimu, auditorius, atlikdamas nematerialiojo turto auditą, turi atkreipti dėmesį ne tik į šias jo ypatybes, bet ir kitus požymius, kuriais jis skiriasi nuo materialiojo turto: būtent, atsipirkimo neapibrėžtumą bei ribotas alternatyvaus panaudojimo galimybes.

Labai sunku nustatyti įmonės prestižo vertę. Prestižas – tai pranašumas, kurį pirkėjas gauna įsigydamas jau veikiančią įmonę, palyginti su naujos įmonės organizavimu (8,p.488). Autorius pranašumu įvardija: jau esama klientūrą, geresnę geografinę padėtį, aukštos kvalifikacijos personalą, gerai organizuotą tiekimo sistemą, išskirtinių teisių, mokesčių lengvatų turėjimą. Auditorius turi atkreipti dėmesį į prestižo nurašymo būdus. Pasaulinėje praktikoje naudojami įvairūs prestižo nurašymo būdai. Dažniausiai taikomas būdas, kai prestižas apskaitomas kaip turtas ir amortizuojamas per jo naudingo tarnavimo laiką (8,p.488). Čia pat autorius nurodo, jog šis būdas rekomenduotas naudoti Europos Sąjungos šalims.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1792 žodžiai iš 5825 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.