Irako teisinis statusas
5 (100%) 1 vote

Irako teisinis statusas

112131415161

TURINYS

ĮVADAS 3

1. IRAKO TARPTAUTINIS TEISINIS STATUSAS 4

2. TARPTAUTINĖS BENDRIJOS IRAKE TIKSLAI IR ATEITIES IRAKO SANTVARKOS PRINCIPAI 7

2.1. Priemonės tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti 8

2.2. Saugumo ir stabilumo užtikrinimas Irake 10

2.3. Europos Sąjunga ir Irakas 14

3. lRAKAS IR LIETUVOS POLITIKA 18

IŠVADOS 21

LITERATŪRA 24

ĮVADAS

Užsienio politika yra bendras valstybės kursas tarptautiniuose reikaluose, vykdomas įvairiomis, pirmiausia diplomatinėmis priemonėmis. Jo principai reguliuoja valstybės santykius su kitomis valstybėmis.

Kiekviena valstybė kaip tarptautinių santykių subjektas siekia išsaugoti suverenitetą ir kartu užsitikrinti optimalias gyvavimo sąlygas, tarp kurių pirmoji yra saugumas. Dėl to iškyla viena iš sudėtingiausių tarptautinių santykių problemų – taip vadinama saugumo dilema (security dilemma). Jos esmė yra ta, kad vienos valstybės siekimas sustiprinti savo saugumą gali būti kitos, ypač kaimyninės valstybės įvertintas kaip pavojus savo saugumui ir sukelti atsakomąją reakciją: diplomatinį ar ekonominį spaudimą, grasinimą panaudoti jėgą, ginklavimosi varžybas ir net “preventyvinį karą” (užpulti priešą, kol jis tai nepadarė pirmas).

2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją Nr. 1546(2004) Irako klausimu, kuria patvirtino tarptautinės bendrijos veiksmų Irake tikslus ir Irako ateities santvarkos principus bei priemones jiems įgyvendinti.

Šio darbo objektas yra Irako tarptautiniai teisiniai aspektai.

Pagrindinis kursinio darbo tikslas – išanalizuoti Irako tarptautinius teisinius aspektus, Irako suvereniteto išsaugojimą bei taikos bei saugumo palaikymo principus.

Šiam tikslui pasiekti iškeliami uždaviniai:

Kursiniame darbe naudojamas literatūros analizės metodas, kurio pagalba analizuojami įvairūs straipsniai apie Irako tarptautinius teisinius santykius, taikos palaikyma šioje valstybėje, atskleidžiami esminė problema, vyraujanti Irake.

1. IRAKO TARPTAUTINIS TEISINIS STATUSAS

Tarptautinių santykių vystymesi lemiamą reikšmę turi veikiančių tarptautinėje sistemoje jėgų balansas. Valstybės pajėgumas priklauso nuo daugelio faktorių. Anksčiau svarbiausiu kriterijumi buvo skaitoma karinė galia, kuri užtikrindavo ne tik saugumą, bet ir buvo svarbi sėkmingos teritorinės ekspansijos prielaida. Šiuolaikiniame pasaulyje situacija pasikeitė: galingiausios armijos gali pralaimėti partizaniniame kare (JAV Vietname, Sovietų Sąjunga Afganistane), karas gali atsieti visais atžvilgiais brangiai ir turėti vien neigiamas pasekmes (Irano-Irako karas, Irako bandymas užgrobti Kuveitą). Dar svarbiau, kad karinės galios didinimas gali turėti bumerango efektą: milžiniškos ir niekaip neatsiperkančios išlaidos ginkluotei (dalinai išskyrus high-tech vystymą, spartinanti technologinį progresą), šiuolaikiniai brangūs ginklai ir armijos išlaikymas tampa sunkia našta ekonomikai ir gali išsekinti šalį. Ginkluotės varžybos galiausiai sužlugdė Sovietų Sąjungos ūkį, visiškai išsekino nedaug resursų turinčią Šiaurės Korėją. Valstybės saugumą dabar daugiau nulemia ekonominis potencialas (persipynę ekonominiai ryšiai su potencialiu priešu), sugebėjimas mobilizuoti resursus, diplomatija ir ypač regioninės saugumo sistemos, t.y. kariniai politiniai blokai. Viso šiaurės pusrutulio vakarinės dalies saugumą dabar užtikrina NATO (North Atlantic Treaty Organization), įkurta 1949 m., kitose pasaulio dalyse buvo blokai SEATO (South East Asia Treaty Organization, 1954-1977, jungusi JAV, D.Britaniją, Prancūziją, Pakistaną, Filipinus, Australiją ir N.Zelandiją), CENTO (Central Treaty Organization, 1955-1979: D.Britanija, Turkija, Iranas, Pakistanas, iki 1958 m. taip pat Irakas).

2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Tarybos priimtoje rezoliucijoje Nr. 1546(2004) konstatuojamas besikeičiantis Irako tarptautinis teisinis statusas – okupuota valstybė (toks Irako statusas buvo konstatuotas JT Saugumo Tarybos 2003 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje Nr. 1483(2003) ir 2003 m. spalio 16 d. rezoliucijoje Nr. 1511(2003) vėl tampa visiškai suverenia ir nepriklausoma valstybe, turinčia tarptautiniu mastu pripažįstamą vyriausybę .

Rezoliucijos preambulės antrojoje pastraipoje primenama, kad ši rezoliucija grindžiama ankstesnių IT Saugumo Tarybos rezoliucijų Irako klausimu nuostatomis. 2003 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 1511(2003) 1 punkte buvo pažymėta, kad 2003 m. gegužės 22 d. rezoliucijoje Nr. 1483(2003) konstatuota Irako okupacija truks tol, kol tarptautiniu mastu pripažįstama reprezentatyvi Irako vyriausybė neperims šalies administravimo funkcijų iš Koalicijos laikinosios administracijos. Rezoliucijos Nr. 1546(2004) preambulės pirmojoje pastraipoje kaip tik sveikinama Irako perėjimo į demokratinę santvarką pradžia ir okupacijos pabaiga bei šalies administravimo funkcijų perdavimas suvereniai ir nepriklausomai Irako vyriausybei iki 2004 m. birželio 30 d., o septintojoje pastraipoje – džiaugiamasi pažanga, padaryta įgyvendinant rezoliucijos Nr. 1511(2003) nuostatas dėl politinių reformų Irake.

Šias nuostatas plėtoja Rezoliucijos Nr. 1546(2004) 1 ir 2 punktai. Pirmame punkte pritariama 2004 m. birželio 1 d. įvykusiam suverenios Irako laikinosios vyriausybės suformavimui ir tam, kad ji iki birželio 30 d. perimtų šalies valdymą,
kol pradės veikti išrinkta pereinamoji Irako vyriausybė. Pažymėtina, kad tai reiškia tarptautinį Irako laikinosios vyriausybės pripažinimą, ir nuo 2004 m. birželio 30 d. ši vyriausybė atstovauja Irakui tarptautiniuose santykiuose. Be to, Rezoliucijos 2 punkte reiškiamas džiaugsmas, kad 2004 m. birželio 30 d. baigiasi Irako okupacija, nustoja veikti Koalicijos laikinoji administracija ir Irako suverenitetas visiškai atkuriamas.

Nepaisant aplinkybių, kurias lėmė nesaugumas ir smurtas daugelyje Irako šalies vietų, rinkimai įvyko numatytą dieną ir kad bendras dalyvavimas aiškiai parodė Irako žmonių valią ir apsisprendimą kurti savo nepriklausomą ateitį demokratinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad kuriant demokratinį procesą svarbiausia yra saugumas; taip pat pažymi, kad didelė sunitų dalis nedalyvavo rinkimuose, taip pat kitiems tautinių mažumų, pvz., asirų ir turkmėnų, nariams nebuvo leidžiama balsuoti; ragina Irako valdžios atstovus užtikrinti, kad šios tautinės mažumos galėtų išreikšti savo valią per kitus rinkimus; be to, ragina naujojoje Konstitucijoje įtvirtinti asirų etnines, tautines, religines ir nuosavybės teises bei jų neatsiejamą vaidmenį, kuriant naująjį Iraką.

Taip pat kaimyninės šalys turi susilaikyti ir nesikišti į Irako vidaus reikalus, gerbti jo nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Irako gyventojų troškimą savo pastangomis kurti šalies konstitucinę ir politinę sistemą.

Tarptautinei bendruomenei ypač svarbu lydėti politinius pokyčius ir padėti Irako valdžiai ruoštis būsimam referendumui dėl konstitucijos ir bendriesiems rinkimams, kurie buvo numatyti 2005 m. gruodžio 15 d. ES turi imtis rimtų įsipareigojimų šių įvykių atžvilgiu ir, suderinus su Irako valdžia, siųsti reikalingą skaičių ES stebėtojų stebėti įvykių patyrusios ES rinkimų stebėtojų misijos rėmuose, kurią papildytų Europos Parlamento stebėtojų delegacija, o prieš tai imtis pastangų skirti lėšų reikalingai rinkimų paramai.

Europos Parlamentas pabrėžia, kad tinkamos ir patikimos socialinės ir politinės aplinkos kūrimas priklauso nuo šių būtinų sąlygų įgyvendinimo:

 pagarba tarptautinei teisei ir suderinamumas su atitinkamais tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimais siekiant baigti žmogaus teisių pažeidinėjimus;

 parama ir bendradarbiavimas su Irako institucijomis remiantis JT įgaliojimais;

 Irako žmonių įtikinimas dalyvauti atstatant savo suverenią, vieningą ir nepriklausomą valstybę;

 visų terorizmo formų ir prievartos aktų, nukreiptų prieš Irako civilius gyventojus ir daugianacionalines pajėgas, pasmerkimas;

 parama aktyviam Europos Sąjungos bendradarbiavimui su Irako institucijomis kovojant prieš terorizmą.

Stabilumo atkūrimo esminė sąlyga šalyje, kuri apie du dešimtmečius buvo niokojama beveik nenutrūkstamų karų ir bausmių, yra užtikrinti, kad visiems irakiečiams būtų prieinamos pagrindinės paslaugos, kaip antai: pirminė sveikatos priežiūra ir pradinis lavinimas, švarus geriamasis vanduo ir tinkama sanitarinė sistema; ragina Europos Sąjungą nukreipti savo didelę praktinę patirtį ir išteklius darbui su Irako valdžios institucijomis ir tarptautine donorų bendruomene, siekiant užtikrinti, kad šių pagrindinių paslaugų tiekimas būtų pirmoje vietoje.

2. TARPTAUTINĖS BENDRIJOS IRAKE TIKSLAI IR ATEITIES IRAKO SANTVARKOS PRINCIPAI

2004 m. birželio 8 d. JT Saugumo Tarybos priimtoje rezoliucijos preambulėje remiamasi laisvo tautų apsisprendimo principu: patvirtinama Irako tautos teisė laisvai apsispręsti dėl politinės ateities. Ši nuostata plėtojama Rezoliucijos 3 punkte, pagal kurį tokio apsisprendimo rezultatu turi būti suvereni Irako tautos valdžia ir finansų bei gamtos išteklių kontrolė.

Atsižvelgiant į tai, kad tautos suvereniteto įgyvendinimas galimas tik reprezentatyvios demokratijos sąlygomis, Rezoliucijos preambulės aštuntojoje pastraipoje pritariama Irako laikinosios vyriausybės įsipareigojimams kurti federacinę, demokratinę, pliuralistinę ir suvienytą šalį, kurioje gerbiamos politinės ir prigimtinės žmogaus teisės. Taigi federacinė ir demokratinė santvarka Irake yra visos tarptautinės bendrijos tikslas.

Rezoliucijos preambulės dešimtojoje pastraipoje įtvirtinami federacinės ir demokratinės Irako ateities santvarkos principai: teisės viešpatavimas, nacionalinis susitaikymas, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (įskaitant moterų teises), demokratija (įskaitant laisvus ir sąžiningus rinkimus).

Rezoliucijos 4 punktas patvirtina demokratinės santvarkos Irake įtvirtinimo grafiką:

 iki 2004 m. birželio 30 d. valdžia Irake atitenka šalies laikinajai vyriausybei;

 2004 m. liepos mėn. šalies ateities klausimams nagrinėti ši vyriausybė turi sušaukti nacionalinę konferenciją, atspindinčią Irako visuomenės įvairovę ir suformuosiančią Konsultacinę tarybą;

 iki 2004 m. gruodžio 31 d. (jei įmanoma), bet ne vėliau kaip iki 2005 m. sausio 31 d. turi būti surengti tiesioginiai demokratiniai rinkimai į Pereinamąją nacionalinę asamblėją, kuri turės suformuoti Pereinamąją vyriausybę ir priimti nuolatinę šalies konstituciją;

 pagal šią konstituciją iki 2005 m. gruodžio 31 d. turės būti suformuota nuolatinė Irako valdžios institucijų sistema.
Rezoliucijos 6 punkte visi irakiečiai, taip pat visos valstybės ir tarptautinės organizacijos paragintos visokeriopai remti Rezoliucijoje nurodytų tarptautinės bendrijos tikslų ir ateities Irako santvarkos principų įgyvendinimą. Rezoliucijos 18 punkte pripažįstamas pagrindinis laikinosios Irako vyriausybės vaidmuo koordinuojant tarptautinę paramą šaliai.

2.1. Priemonės tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti

Rezoliucijoje nurodoma kelios rūšys priemonių tarptautinės bendrijos tikslams Irake pasiekti teikiant pagalbą šalies valdžiai: politinės paramos priemonės (politinio Irako pertvarkymo proceso skatinimas), taip pat šias priemones remiančios karinės ir saugumo priemonės (daugianacionalinės pajėgos) ir tarptautinė finansinė bei techninė pagalba atkurti Irako ekonomiką ir jos plėtrai (pastarosios priemonės šiame straipsnyje nekomentuojamos).

Įgyvendinant politinės paramos Irakui priemones pagrindinį vaidmenį turi atlikti Jungtinės Tautos per specialųjį Generalinio Sekretoriaus atstovą ir pagalbos misiją Irake. Irako vyriausybės prašymu JT teiks pagalbą sušaukti nacionalinę konferenciją, rengti rinkimus, skatinti nacionalinį susitaikymą ir rengti konstitucijos projektą, padės Irako vyriausybei koordinuoti tarptautinę pagalbą, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, kt. Be kita ko, pagal Rezoliucijos 23 punktą visos valstybės ir tarptautinės organizacijos paragintos padėti Irako vyriausybei integruoti į visuomenę veteranus bei buvusius ginkluotų grupuočių narius (viena iš priemonių nacionaliniam susitaikymui ir šalies vienybei pasiekti).

Lietuvai aktualus daugianacionalinių pajėgų klausimas, kadangi dabar Irake dislokuota 117 Lietuvos karių. Rezoliucijos preambulės šešioliktojoje pastraipoje reiškiamas pritarimas daugianacionalinių pajėgų buvimui Irake remiant politinį procesą, o dvyliktoje pastraipoje pripažįstamas esminis tarptautinės paramos vaidmuo, taip pat džiaugiamasi, kad JT nariai (taigi, įskaitant Lietuvą) prisideda prie tarptautinės bendrijos pastangų atkurti stabilumą ir saugumą Irake bei laiduoti Irako žmonių gerovę pagal ankstesnes JT Saugumo Tarybos rezoliucijas – 2003 m. gegužės 22 d. rezoliuciją Nr. 1483(2003) ir 2003 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 1511(2003). Pagal rezoliuciją Nr. 1483(2003) visos JT narės buvo paragintos prisidėti prie stabilumo ir saugumo didinimo Irake, padedant JAV ir Jungtinės Karalystės suformuotai laikinajai administracijai personalu (taigi, įskaitant karinį personalą) bei kitais būdais, o pagal jos 1 punktą JT Saugumo Taryba kreipėsi į visas JT nares prisidėti prie stabilumo ir saugumo sąlygų Irake sudarymo, įskaitant visokeriopą pagalbą Irako laikinajai administracijai. Tuo tarpu rezoliucija Nr. 1511(2003) buvo skirta įgyvendinti rezoliuciją Nr. 1483(2003) ir pagal jos 13 punktą jungtinės vadovybės vienijamos daugianacionalinės pajėgos buvo įgaliotos imtis visų būtinų veiksmų užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, kol Irako valdymo neperims demokratiškai išrinkta ir tarptautiniu mastu pripažinta šalies vyriausybė; Rezoliucijos 14 punkte JT narės raginamos karinėmis pajėgomis paremti 13 punkte nurodytus daugianacionalinių pajėgų uždavinius.

Rezoliucija Nr. 1546(2004) tik atnaujina esamą daugianacionalinių pajėgų veiklos Irake mandatą, nes buvo suformuota tarptautiniu mastu pripažinta laikinoji Irako vyriausybė ir ši vyriausybė paprašė šalyje palikti daugianacionalines pajėgas (Rezoliucijos preambulės keturioliktoji ir penkioliktoji pastraipa). Rezoliucijos 9 punkte, atsižvelgiant į laikinosios Irako vyriausybės prašymą, dar kartą patvirtinami jungtinės vadovybės vienijamų daugianacionalinių pajėgų įgaliojimai užtikrinti saugumą ir stabilumą Irake, kurie buvo nustatyti pagal 2003 m. spalio 16 d. rezoliuciją Nr. 1511(2003). Taigi daugianacionalinės pajėgos Irake ir toliau turi JT Saugumo Tarybos įgaliojimus veikti, o jų manda tas Irake grindžiamas visų pirma ankstesne 2003 m. spalio 16 d. rezoliucija Nr. 1511(2003).

Tačiau palyginti su ankstesnėmis rezoliucijomis šie įgaliojimai yra labiau detalizuoti. Rezoliucijos Nr. 1546(2004) preambulės šešioliktojoje pastraipoje nurodomi du pagrindiniai daugianacionalinių pajėgų uždaviniai: užtikrinti saugumą ir stabilumą remiant politinį procesą ir rinkimus Irake, taip pat laiduoti saugią JT veiklą šalyje. Šiuos uždavinius konkretina Rezoliucijos 10, 13 ir 14 punktai ir 2004 m. birželio 5 d. Irako ministro pirmininko bei JAV Valstybės sekretoriaus laiškai JT Saugumo Tarybos pirmininkui, esantys sudedamąja Rezoliucijos dalimi.

Pagal Rezoliucijos 10 punktą patvirtinama, kad daugianacionalinės pajėgos turi įgaliojimus imtis visų būtinų priemonių saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti (įskaitant kovą su terorizmu), kad JT galėtų atlikti Rezoliucijos 7 punkte nurodytus uždavinius prisidėti prie politinio proceso, o Irako žmonės laisvai ir laiku galėtų įgyvendinti šį procesą. JAV Valstybės sekretoriaus laiške taip pat nurodoma, kad priemonės saugumui ir stabilumui Irake užtikrinti apima terorizmo prevenciją ir kovą su juo, Irako teritorijos apsaugą, norinčių prievarta nulemti šalies ateitį jėgų (sukilėlių, įskaitant buvusio Irako režimo šalininkus, užsienio kovotojų ir nelegalių nereguliarių ginkluotų grupių) keliamos grėsmės neutralizavimą
kovos operacijas prieš tokių ginkluotų grupių narius, jų internavimą, ginklų paieškos operacijas). Be to, pagal Rezoliucijos 13 ir 14 punktus bei JAV Valstybės sekretoriaus laišką turi būti sukurtas specialus daugianacionalinių pajėgų saugumo padalinys JT personalo ir patalpų apsaugai, daugianacionalinės pajėgos turi teikti pagalbą stiprinant Irako saugumo pajėgas (jas komplektuojant, apmokant, aprūpinant, konsultuojant ir prižiūrint), prisidėti teikiant humanitarinę ir kitokią pagalbą Irako valdžiai.

2.2. Saugumo ir stabilumo užtikrinimas Irake

Ypač svarbu, kad Rezoliucijos 15 punkte prašoma JT narių ir tarptautinių organizacijų, suderinus su Irako vyriausybe, teikti saugumui ir stabilumui užtikrinti bei šaliai atstatyti būtiną pagalbą daugianacionalinėms pajėgoms, įskaitant prisidėjimą karinėmis pajėgomis, taip pat remti JT veiklą Irake. Kartu ir Lietuva yra raginama toliau prisidėti prie daugianacionalinių pajėgų veiklos, taip dar kartą patvirtinamas Lietuvos karių buvimo Irake teisėtumas ir būtinumas užtikrinant JT tikslų įgyvendinimą.

Rezoliucijos preambulės keturioliktojoje ir penkioliktojoje pastraipoje pripažįstama, kad daugianacionalinės pajėgos yra Irake šios šalies vyriausybės prašymu ir tokios vyriausybės sutikimas yra esminė daugianacionalinių pajėgų buvimo šalyje sąlyga. Rezoliucijos 8 punkte nurodoma, kad ilgainiui Irako vyriausybei paklūstančios šalies saugumo pajėgos turi perimti visišką atsakomybę už saugumo ir stabilumo užtikrinimą valstybėje (pagal Rezoliucijos 21 punktą stiprinant Irako saugumo pajėgas joms netaikomas ginklų tiekimo embargas). Atsižvelgiant į šias nuostatas, Rezoliucijos 12 punkte nustatoma daugianacionalinių pajėgų buvimo šalyje trukmė: jų mandatas turi būti peržiūrėtas Irako vyriausybės prašymu arba ne vėliau kaip po dvylikos mėnesių (2005 m. birželio 8 d.), tačiau bet kuriuo atveju manda tas turi baigtis pasibaigus Rezoliucijos 4 punkte nurodytam politiniam procesui (ne vėliau kaip 2005 m. gruodžio 31 d.), jeigu Irako vyriausybė nepaprašytų jo nutraukti anksčiau. JAV kas tris mėnesius turi atsiskaityti JT Saugumo Tarybai už daugianacionalinių pajėgų veiklą ir pažangą įgyvendinant suteiktus joms įgaliojimus.

Gerbiant Irako suverenitetą, Rezoliucijos preambulės penkioliktojoje pastraipoje pripažįstama glaudaus daugianacionalinių pajėgų bendradarbiavimo su Irako vyriausybe svarba. Atsižvelgiant į tai, Rezoliucijos 11 punkte sveikinama Irako vyriausybės ir jos vadovaujamų saugumo pajėgų bei daugianacionalinių pajėgų saugumo partnerystė ir šią partnerystę užtikrinančio glaudaus veiksmų koordinavimo bei konsultacijų mechanizmo sukūrimas. Šio mechanizmo ašis speciali saugumo institucija, padedanti įgyvendinti Irako vyriausybės ir daugianacionalinių pajėgų susitarimus dėl esminių saugumo ir politikos klausimų, įskaitant politiką dėl jautrių puolamųjų operacijų. Rezoliucijos 11 punkte taip pat numatoma, kad Irako vyriausybė suteiks šalies saugumo pajėgas bendroms operacijoms su daugianacionalinėmis pajėgomis.

Specialios saugumo institucijos sudėties klausimus detalizuoja 2004 m. birželio 5 d. Irako ministro pirmininko laiškas JT Saugumo Tarybos pirmininkui. Laiške pagrindine saugumo institucija įvardijamas Nacionalinio saugumo ministrų komitetas, į kurį įeis Irako ministras pirmininkas (komiteto pirmininkas), jo pavaduotojas, Irako gynybos, vidaus reikalų, užsienio reikalų, teisingumo ir finansų ministrai (Irako nacionalinio saugumo patarėjas ir žvalgybos tarnybos vadovas dalyvaus patariamojo balso teise), taip pat daugianacionalinių pajėgų Irake vadas, jo pavaduotojas ar kitas įgaliotas atstovas bei kiti pakviesti asmenys. Be to, bus sukurtos žemesnio lygio nacionalinės, regioninės ir vietinės koordinacinės institucijos. Irako vyriausybės ir daugianacionalinių pajėgų atstovai turės keistis informacija apie savo veiklą, konsultuosis personalo ir išteklių klausimais, keisis žvalgybos informacija, kt.

Koordinacinės saugumo institucijos sprendimų priėmimo taisyklės nėra detalizuotos nei Rezoliucijoje, nei prie jos pridedame Irako ministro pirmininko laiške. Pastarajame tik nurodoma, kad visi jautrūs klausimai turi būti sprendžiami šalių tarpusavio supratimo dėl strateginės partnerystės dvasia. Išsamiau ši nuostata neplėtojama, todėl galimos tik koordinacinio ir konsultacinio mechanizmo veiklos prielaidos. Viena vertus, Irako vyriausybė neturi veto teisės daugianacionalinių pajėgų operacijoms. Kita vertus, daugianacionalinės pajėgos neturėtų imtis jautrių karinių operacijų kategoriškai prieštaraujant Irako vyriausybei, nes tai būtų nesuderinama su šalių strategine partneryste; pagaliau Irako vyriausybė, matydama nepriimtiną daugianacionalinių pajėgų veiklą, galėtų reikalauti nutraukti arba peržiūrėti šių pajėgų mandatą. Be to, turi būti tariamasi dėl jautrių puolamųjų operacijų politikos, o ne dėl konkrečių operacijų, tad galima prielaida, jog konkrečią operaciją daugianacionalinės pajėgos galėtų vykdyti ir be specialaus išankstinio susitarimo.

Rezoliucijos preambulės šešioliktojoje pastraipoje, atsižvelgiant į išaiškėjusius kai kurių daugianacionalinėse pajėgose dalyvaujančių valstybių karinių pajėgų padarytus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus,
atkreipiamas dėmesys, kad visos saugumą ir stabilumą Irake užtikrinančios pajėgos turi laikytis tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinės humanitarinės teisės normų nustatytų įsipareigojimų, ir bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis (visų pirma turimas omenyje Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas bei kitos humanitarinės organizacijos).

Per karą Irake Jungtinių Tautų Organizacija ne vienai pasaulio valstybei tapo tokia svarbi, kokia anksčiau niekada nebuvo. Be jokių abejonių, JAV ir Didžiosios Britanijos sprendimas be JTO Saugumo Tarybos sankcijos pradėti karo veiksmus Irake turės įtakos pasaulio tvarkai. Ir tarptautinių santykių pobūdis priklausys ne tiek nuo karo prieš S.Husseiną baigties, bet nuo to, kokiomis priemonėmis ir kokiais kanalais didžiosios valstybės bendraus ir priims sprendimus.

JAV prezidentui G.W.Bushui prieš dvi savaites nusispjovus į Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos neryžtingumą bei delsimą, buvo suduotas skaudus smūgis tam simboliui, kuris nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo siejamas su tarptautinės sistemos saugumu ir taika, – Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO). 1945 metais įkurta kaip priemonė tarptautiniams nesutarimams reguliuoti ir konfliktams taikiai spręsti, JTO daugelio buvo laikoma vienu sėkmingiausių praeito amžiaus žmonijos pasiekimų.

Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai privertė tarptautinę bendruomenę ieškoti naujų pasaulio ir tarptautinės sistemos sutvarkymo būdų, kurie padėtų garantuoti taiką bei išvengti tokių tragiškų konfliktų kaip pasauliniai karai. Tokia priemone galiausiai tapo JTO, kurią įkūrė valstybės karo nugalėtojos ir kuri institucionalizavo valstybių nugalėtojų bendras pastangas užtikrinti kolektyvinį saugumą.

JAV su sąjungininkais, taip ir nesulaukę JT Saugumo Tarybos pritarimo, vis dėlto puolė Iraką, paskelbusios, kad siekia palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, o Irakas tam kelia grėsmę, nes turi masinio naikinimo ginklų ir nenori nusiginkluoti. Argumentai paprasti ir aiškūs bei atitinka pagrindinius JTO tikslus. Tačiau taip pasirodė ne visoms valstybėms. Prancūzija, Rusija, Vokietija ir Kinija pasipriešino tokiems JAV veiksmams ir paskelbė, kad jokiu būdu nepritars Vašingtono vienašališkiems veiksmams. Kitaip sakant, JT Saugumo Taryba susiskaldė, kartu suskaldydama ir pasaulį.

Tačiau teisiniu aspektu JTO ir tarptautinė teisė dėl Irako konflikto beveik nenukentėjo. Pasak D.Žalimo, JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr.1441 nuostatos, jei Irakas neįvykdys rezoliucijos reikalavimų, grėsė S.Husseinui „tikrai rimtomis pasekmėmis”. Visa problema kyla iš to, kaip traktuojama sąvoka „rimtos pasekmės”. Čia galima atsigręžti į teisės teoriją ir palyginti anglosaksiškąją bei kontinentinę teisės sampratą. D.Žalimo nuomone, anglosaksiškoji teisės samprata, kuriai atstovauja JAV ir Britanija, linkusi labiau pabrėžti tuos tikslus, kurių pasiekimui kuriama teisės norma, o su normos įgyvendinimu susijusias procedūras laiko tik aptarnaujančiomis taisyklėmis. Taigi, skaitant JTO Chartiją ir matant ten užsibrėžtą tikslą „tarptautinio saugumo ir taikos palaikymas”, to tikslo ir bus siekiama, net jei procedūriniai niuansai neleistų imtis jėgos vartojimo. Tuo tarpu kontinentinės teisės tradicija (Prancūzija, Vokietija ir tam tikra dalimi Rusija) teisėje svarbiausiu laiko žodį – koncentruojasi į pažodinį teisės aiškinimą. Dėl to nenuostabu, kad prancūzai ir vokiečiai prieštaravo vienašališkiems JAV veiksmams. Tačiau, pasak D.Žalimo, netgi skaitant rezoliuciją „kontinentiniu stiliumi”, ten nėra žodžių, uždraudžiančių jėgos vartojimą, jei Irakas nenusiginkluotų. Kitaip sakant, viskas susiveda į skirtingą teisės traktavimą, o tai nereiškia, kad pati teisė yra pažeidžiama ar paminama.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3474 žodžiai iš 6871 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.