The property of man
Turtingas Zmogus
“Mano brangus Džo,“
( Tėvelio rašysena pasikeitė labai mažai, nuo paskutinio karto, kai rašė prieš trisdešimt metų, bet jis visdėlto prisiminė tai…)
„ Mes jau čia esame dvi savaites, bet jau koks oras…Jis fantastiškai geras visą šį laiką, kiek esame. Čia jis toks gaivinantis, bet aš jaučiu, kad mano kepenys ne visai tvarkoje, ir aš busiu visiškai petenkintas, kai grįšiu i miestą. Aš negaliu pasakyti ,žinoma, apie Džuną , bet jos sveikata ir siela yra labai abejingos, ir aš nematau to, kas turėjo jau seniausiai įvykti… Ji visiškai nieko nesako, bet nuolatos kartoja vieną ir tą patį: apie sužėdutuves, kurios tai yra, tai nėra – dievai žino, kaip ten viskas ištikrųjų…Beto aš turiu labai rimtų abejonių, ar jai vis dėlto leisti grįžti į Londoną būnant tokios dabartinės būklės, bet ji yra tokia užsispyrusi, kad galėtų susigalvoti pasirodyti betkurią minutę.
Iš principo kažkas vis dėlto turi pasikalbėti su Bosinney ir galų gale išsiaiškinti kas vyksta jo galvoje… Aš bijau to imtis savarankiškai, kadangi be abejonės bet kuriuo atveju jį tik išbarčiau, bet aš manau, kad tu jį pažindamas klube, galėtumei padėti jam, trumpai tariant, išsiaiškinti ko vis dėlto tas vaikinas siekia. Tu , žinoma, to nepatikėsi visko Džunai…