Jurėnaitės dalykas
5 (100%) 1 vote

Jurėnaitės dalykas

1. Abstarktusis expresionizmas

XX a. vid. tapytoju judejimas, vel. modernizmo pakraipa, pasizyminti stilistikos ivairove. Abstrakt. ex. itakos turejo kubizmas, kur yra antiiliuzionistine paveikslo plostumos ir erdves vienove, siurrealizmas, kur propaguojamas automatizmo metodas (leidimas laisvai reikstis vaizduotei). 6 des. judejimas igija tarptautini pripazinima. Issipletojo kelios atmainos veiksmo tapyba- JAV, informel- Europoje. Abstrakt. ex. pirmiausia siejamas su New York’o mokykla(New York’o tapytoju bendruomene. Priespriesa regionalizmui ir racionaliam realizmui,stambus formatai, monumentalios expresyvios formos), tai pakraipa A.ex., kurios zymiausi atstovai, aisku , kad

JAV: arshile Gorky, willem de Kooning, franz Kline, robert Motherwell,

mark Rothko, clifford Still, jackson Pollock; barnett Newman, (geometr. abstrakt)

lee Krasner, philip Guston (Hans Hartung, emilio Vedova, emil Schumacher, alan Davie

Prancuzijoje: Hartung,Mathieu,Riopelle,Soulages;

D. Britanija: Hilton, Lanyon, Davie, Heron.

Dede Adolfas sake, kad siaip expresionizmas yra issigimes menas, kad tai vaiku, savamoksliu nesveikuju darbai, todel expresionizmas pabega is Vokietijos i USA, kur ir atsiranda abstraktusis expresionizmas.

Jie atsisako vaizduoti jie kuria.

Kalba.

1. Nelabai reglamentuoti.

2. Saligiska (deformacija, primityvizmas, savamoksliskumas)

3. Tapau kaip jauciu.

4. Dvasinga ir jausminga tuo paciu metu.

Specifine kalba: potepis, spalva, faktura, reljefas.

Svarbu ranku darbas. Originalios formos, expresionizmas myli gelme, bet ironizuoja pavirsiu.

Vis del to Europos avangardas emigraves i USA nebuvo itin savrbus isskyrus ne kai kuriuos, kaip Hansas Hofmanas(jo mokykla Provistaune).“Kylantis menuo”,”Vartai”

Ilgoka laika gyvenes paryziuje , bendraves su Bragu, Pikaso, Matisu. Ji ypac zavejo Matisas, gal butent jis ir turejo gal lemtingos itakos abstrakt. ex. Jo darbai nera vieningos stilistikos.Taciau ne jie, o netiketai atskiles siurrealizmas , kuris persikele i New York’a turejo lemtinga poveiki atsirasti abstrakt. ex.

Pereinamojo laikotarpio figura, tarsi lieptas, sujunges Europos siurrealizma ir tai kas turejo ateiti buvo Arshile Gorky (1904-1948).(armenas)Jam ryskia itaka dare Miro, Dali, Picasso.Jis mego tasa darbe, todel tapydavo net penkiolika darbu is karto ir paveikslas nutapytas nemirstas, o tiesiog dailininkas ji nustojo tapyti.Si “nenutrukstamo dinamizmo” ideja buvo labai svarbo abstrakt. ex.A. Gorky nusizude. “Suzadetuves”, “Dailininkas ir jo motina”

Jacksonas Pollockas. Jis Sio amziaus meno galerijos zvaigzde. Tikras amerikietis. Jo darbuose maziau europizmo, ji itakoja Meksikos menas ir apie 1947 jis atranda stiliu, kuris ji isgarsina- laisva ir nevarzoma abstrakcija9varvina ir tepa dazus ant drobes). Jis atsisako dailininkui iprastu irankiu- molberto, paletes, teptuku, o dirba ant grindu, naudoja menteles, peilius, lazdelesv varvina dazus tiesiai ant drobes;primaiso smelio, grusto stiklo ir kitu atlieku i dazus ; vaiksto aplink paveiksla is visu pusiu. Po to paveiksla apkerpa, kaip jam atrodo geriausia.Jo darbas atsiranda anksciau, nei drobe.Jo darbas turi ir savotiska gelme- isilgine.’Paslapciu saugotojai”

Taciau nei Pollock’as, nei Hofmann’as nera abstrakt. ex. sajudzio organizatoriai, toks yra

Robertas Motherwell’is.Kartu su Newmanu ir Rothko turejo ikure meno mokykla.

“Elegijos Ispanijos respublikai”- ciklas.

Abstraktusis exspresionizmas turi dvi kryptis:

1. Energinga pagrista gestu- Pollockas, de Kooning, Kline.

2. Ramesne ir grynesne abstrakcija- Rothko.

Markas Rothko. Emigrantas is Rusijos. Is pradziu tape expresionistine maniera, bet laikui begant jo tapyba vis paprastejo, ko galu gale jis visai atsisake vaizduoti figura. Taip atsairanda “Oranžinis, geltonas, oranžinis”- spalvotame fone pluduriuoja keli erdviniai staciakampiai. Rothko darbuose pasikartojani monotoniska kompozicija- jo silpnoji puse, jo spalviniai derinia- jo stiprioji puse.Butent objektu komponavimas i centra, tapo USA zymintis zenklas.

(Gotliebo “Susale garsai” tape panasiai i Miro, mego Froida, kosminiu reiksmiu simbolius)

Philip Guston. Abstrakt. ex. bestuburiskumo pavyzdys.Tipo jo darbuose nebuvo nieko isskyrus tirstus dazu ir spalvu deriniai. Ji vadino “abstarkciuoju impresionistu”- lyriskos saplavos, subtili sviesa, melancholiska nuotaika.“Laikrodis”, “Galva ir butelis”, “Zona”, MEno krypciu virselis!!!

Franz Kline. “Kaligrafas”Juodi bruksniai ant baltos drobes, jam buvo prikisamas kinu heroglifu detaliskumas. Visa tai butu galima padaryti tusu, taciau, tapybos technika buvo pasirinkta del drobes dydzio ir linijos storio. Veliau Kline’as bande panaudoti spalva, taciau rezultatas buvo ne koks. Spalva neturejo jokios prasmes, nebent pagrazinimui, ar kad itikti ziurovui.”Vadas”, “Nijinski”.”

Mark Tobey. kitokio pobudzio “kaligrafas”.Jis nera tiesiogiai pristiriamas abstrakt. ex., is esmes skiriasi tik kontekstas. Pagyvenes USA, ji issikrausti i Sveicarija po to i Pagyvena Japonijoje, kur atsiveria i dzenbudizma. jam taip pa padaro didele itaka hieroglifai, bet siuos rastmenis jis naudoja truputi kitaip nei Kline’as. ju pagalba jis sukuria sau savita tapymo technika- ‘baltaji rašta”. “Universalus laukas”, ‘Brodvejus”, ”Rugpjucio pabaiga”- jame Tobey hieroglifai yra kaip vientisas tinklas nuklojes visa darbo pavirsiu.Bet jo darbuoseyra tvarka, apskritai jo
darbai yra lyg kritika abstrakt.ex. netvarkingumui.

Willem de Kooning. (olandas)Jo darbai tokie pat geri kaip ir Pollock’o.Manyciau, kad pas Kooning’a visada yra kazkoks siuzetas nuo kurio jis niekada nenukrypsta, net taip exspresyviai tapydamas. Jo potepis ir mostas labai drasus. Butent jis rodo ta mums matoma expresyvuma. ’Moteris su dviraciu”, “Merlin Monro”, “Dvi fguros zoleje”.

Clifford Still. Abstarkt. ex. paveike labiau kultura nei tapyba.

Gottlieb. “Orb”, “Susale garsai”- Miro.

2.Tashizmas, Informel

Nors tai labiausiai isgarsinta pokario Europos kryptis, tai nebuvo vienintele naujove.Abstarkcios tapybos kryptis.Taip vadinama del laisvos, spontaniskos tapysenos, potepio, kartais dazas ant drobes buna isspaustas tiesiai is tuteles.

Informel- V. Europos abstrakt. ex. atmaina. Sios kripties dailininkai naudojo tuos pacius tapymo metodus, kaip ir tasistai. Informel klestejo 6 des. Italijoje, Prancuzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Olandijoje. Pavadinimas pabrezia skirtumus tarp racionalios, geometrines abstrakcijos atmainu.

Atstovai: nicolas de Steal, hans Hartung, georges Mathieu, piere Soulages

alberto Burri, antoni Tapies, jean Dubuffet, cobra, Wols

Cobra. Kaip ir abstrakt. ex. jie bande isreikti pasamones fantazijas, necenzuruojamas intelekto.

Alechinsky “Zalio gimimas”, Corneille “Amsterdamo prisiminimas”(vaizdas is paukscio skrydzio), Appelis “Moteris ir pauksciai”, Jornas “Niekad negali zinoti” (dziaugsmingi ir pikti, mitai ir magija, zenklai ir simboliai).

Trumpai gyvenes vokieciu kilmes meninkas Wolsas buvo tos grupes lyderis. Praktiskai visa laika gyveno Paryziuje, daug fotografavo. Velesni jo darbai lyg sujungia grafini Klee jautruma su laisvesniu, abstarktesniu dalyku matymu, kaip kad “Melynasis granatas”.(storas sluoksnis dazu prasyte prasosi gremziamas ir raizyti).”Paukstis”.

Hansas Hartungas. Jis Wolso tevynainis, gyvenes Paryziuje ir kures lengvai atpazystamo braizo darbus. Tipo stiprus jo kaligrafinia darbai- suristu liniju kuoksteliai.Ziurint i jo darbus kyla klausimas, kodel kuokstelis toje, o ne kokioje kitoje vietoje.”Paveikslas…”

Henris Michaux. Poetas- narkomanas, kurio darbai panasus i laisvaja abstarkcija. Jis buvo poetas, bet nesugebejes perteikti prasmes, kuria norejo perteikti, griebesi piestuko ir taip gime laisvoji abstrakcija. Dirbo indisku tusu”Paveikslas indisku tusu”. Kai kurie jo darbai priarteja prie Pollock’o darbu, taciau atrodo daug dekoratyvesni ir iliustratyvesnis.

Antoni Tapies ir Alberto Burri derina tapyba su nacionalinem salygom. Jo darbuose matome, kad jam aktualu faktura ir mase, jis zavisi pavirsiumi. Tapies’as yra savamokslis ir jam rupejo “savo darbo” fakturomis susilyginti su Ispanijos prabangiu amatu (oda) dirbiniais.Jo kuryba yra zinoma geriau uz ispanijos ribu.”Juodas su dviem rombais”

Burri. Karo metu jis buvo gydytojas ir jo darbuose tai ryskiai atsispindi. Jis kure savo darbus naudodamas senus skudurus maisus, kurie primine tvarscius, taip pat jis naudiojo suanglejusia angli, plastikine folija bei vario ploksteles. Taciau europieciai nebuvo tokie radikalus, kaip amerikieciai.”Sacco 4”, ‘Kompozicija”

Pierre Soulages.Kartais jis gali atrodyti kaip nevykusi Franz Kline versija. Jo potepiai ir ju energija yra pakankamai statiski.”Paveikslas”.

Georges Mathieu. “Buliu kautynes”.Jo tapyba panasi i Pollock’o, taciau nera tokie erdviniai. jokiu budu jis nera pollock’o pasekejas. Tiesiog tai sutapimas. Mathieu ant drobes raso daug kabliuku, kurie ir sudaro darbo “daikta”. Tie kabliukai neisijungia i aplinka, tiesiog jie yra ant drobes. Turejo nuojauta naujai krypciai, jis Saros Bernhardt teatre dideles auditorijos akivaizdoje nutapo didziuli paveiksla, jis paskatino rastis hepeningus.

Jeanas Dubuffet. Prancuzijos dailininkas, susijes su Cobra, bei Wolsu.Jis domejosi psichiskai nesveiku zmoniu ir vaiku menu, graffiti, atsitiktinemis dememis, zenklais ant sienu ir saligatviu. Ji labai domino medziagu ir pavirsiu teikiamu galimybiu tyrinetojas.Jis dare skulputas is slako, aliuminio folijos, papje mase, o paveikslus is lapu ir peteliskiu sparneliu.

”Moters kunas”, “Paryziaus vaizdas”

Bernard Buffet. “Autoportretas”. Siurkstus ir niurus.

Nicolas de Staelis. (rusas)Jis buvo vienintelis rimtai galejes varzytis su Dubuffet.uzuot priemes absurda ir susiskaidyma, jis pasirinko sujungti praeiti ir modernizma. Jis pradejo nuo abstrakciju. Abstrakcijos jo nepatenkino ir jis vis labiau linko i figurini vaizdavima, natiurmortus. Jo spalvos labai skambios, primena gardu krema…ne visada gali pasakyti ar tai abstarkcija ar tai konkretus vaizdas pvz.: “Agridžentas”. Jis neisranda jaunu formu jis tik manipuliuoja senosiomis.Is esmes gali buti ornamentiskas kaip Klimtas

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1349 žodžiai iš 4252 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.