Kalbos kultūros konspektai
5 (100%) 1 vote

Kalbos kultūros konspektai

1. Balsių tarties normos ir klaidos. Hiatas.

Hiatas – balsių ar dvibalsių susidūrimas žodžio viduryje ir žodžių sandūroje.(paūžė, jau eina).Balsiai yra trumpieji ir ilgieji.

Balsiai skirstomi pagal ilguma ir pagal liežuvio slankiojimą burnoje.Trumpieji balsiai a, e, i, u.

Ilgieji balsiai o, ė, y, ū, ą, ę, į, ų. Balsiai o ir ė visada ilgi. Balsiai i ir u visada trumpi. Tarptautiniuose žodžiuose kartais rašome dvi vienodas balses kooperatyvas, vakuumas, zoologija. Trumpieji balsiai a ir e žodžio kamieno kirčiuotame skiemenyje kartais lieka trumpi: mano, tavo, savo.

2. Priebalsių tarties normos ir klaidos.

Priebalsiai – tai įvairūs triukšmai. Balsingieji el, em, en, er. Priebalsių asimiliacija. Priebalsiai einantys prieš užpakalinės eilės balsius tariami kietai. Priebalsiai einantys prieš priekinės eilės balsius, tarimai minkštai (Valdas, Alma, šašlykas).

Skardieji priebalsiai b,d,g,z, ž, tariami prieš dusliuosius suduslėja, duslieji k,p,t, s,š, suskardėja. Skardieji priebalsiai atsidūrę žodžio gale, tariami suduslėja, bet žymimi skardžiųjų priebalsių raidėmis Kad(kat).Abejojant kur prieš č rašoma s, o kur š, reikia ždį taip pakeisti, kad po neaiškaus priebalsio eitų t mesčiau – mesti. Abejojant kur prieš d rašyti s, o kur z, reikia žodį pakeisti taip kad po neaiškaus priebalsio būtų tariama t arba balsis: skrisdavo – skristi, vesdavo – vesti. Abejojant kur prieš dž rašyti z , o kur ž, reikia žodį pakeisti taip, kad vietoje dž atsirastų d: vabzdžių – vabzdys. Priebalsę j rašome po b ir p trijų žodžių – bjaurus, pjauti, spjauti šaknyje. Žodžio pradžioje j rašome ir tariame prieš balses ir dvibalses ir lietuviškos ir nelietuviškos kilmės žodžiuose: jachta, jodas, javai. Nelietuviškos kilmės žodžiuose priebalsis j tariamas ir rašomas tarp i ir o , žyminčios ilgąjį balsį: fortepijonas, milijonas. Atsidūręs žodžio gale j tariamas kaip i , bet rašome j: vidui, dangui. Kai priebalsiai prieš užpakalinės eilės balsius a,ą,o,u,ų,ū ir dvibalsiu ai, au, ui, uo tariami minkštai, tai po juos žyminčių raidžių rašomas minkštumo ženklas: liaudis, žiogas.

3. Dvigarsių tarties normos. Priegaidė.

Priegaidė – balsio ryškumo kitimas tariant ilgąjį kirčiuotą dėmenį. Kiekvienas skiemuo turi balsį ar dvigarsį, tas balsis ar dvigarsis sudaro skiemens pagrindą. Skiemuo kurio pagrindą sudari tumpasis dvigarsis, yra trumpasis, skiemuo kurio pagrindą sudaro ilgasis dvigarsis, vadinamas ilguoju. Tvirtapradę priegaidę gali turėti dvigarsiai al,am,an,ar,em,en,er(kalnas, langas,semti, engti).Mišriųjų dvigarsių il, im, in,ir,ul,um,un,ur tvirtapradė priegaidė žymima kairiniu ženklu, nes kirčiuojami balsiai iš tikro yra trumpi. Tvirtapradę priegaidę turi dvigarsiai visi( ramstis, kimšti, gulti).Kirčiuoto skiemens priegaidės yra dvi: tvirtagalė ir tvirtapradė. Tvirtapradė žymima dešininių kirčio ženklu, tvirtagalė riestiniu. Tvirtapradė – skiemens tvirta pradžia(šauk). Tvirtagalė – tvirtas galas (šauk). Jeigu žodžio skiemenį sudaro mišrusis dvigarsis, susidedantis iš trumpųjų balsių a,e,i,u, ir priebalsių l,m,n,r, tai tokiame skiemenyje negalima rašyti ilgosios arba nosinės balsės (sirti, skendo). Ilgąsias balses y,ū, rašome antrinės kilmės dvigarsiuose, sudarytuose prie jų pridėjus priebalses l,m,n,r,(septynmetis, aukštyn, dūmtraukis).

4. Pagrindinės kirčiavimo taisyklės. Kirčiavimo sistemos pažeidimai.

Jei žodis, turi ne viena o du ar daugiau skiemenų, tai kažkurį jo skiemenį tariame stipresniu balsu. Stipresnis vieno skiemens tarimas žodyje vadinasi kirtis. Stipriau ištartas skiemuo yra kirčiuotas. Pagrindiniai kirčiavimo sunkumai : kirtis nepastovus, lietuvių kalba turi priegaides. Kairinio kirčio ženklą turi tik trumpieji skiemenys. Trumpieji balsiai i ie u visada žymimi kairiniu ženklu. Pagrindinės kirčiavimo taisyklės: 1. Žodžio galo dėsnis. Jei galūnė yra trumpa, tai kirčiuojame kairiniu kirčio ženklu (mama). Jei galūnė ilga, kirčiuojame tvirtagališkai – riestiniu (salos). 2.Atvirojo skiemens dėsnis: kuris iš dešinės pusės neturi sau priklausančio priebalsio bendrabutis – kirčiuojame riestiniu. 3.Priešpaskutinio skiemens taisyklė:ji yra kirčiavimo sistemos pagrindas. Jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, tai žodis priklauso 2 arba 4 kirčiuotei ir kirtis tam tikrose formose privalo šokti į galūnę. Formos mot. Gim, vns. (ranka), dgs. Gal. (mamos), vns.įng. (ranka), į vietininko galūnę (Kaune). Kirčiuotės yra 4.

I kirčiuotė vienintelė kurioje kirtis nešokinėja, niekada negali būti kirčiuota galūnė. Antras nuo galo skiemuo visada turės tvirtapradę priegaidę moteris (kairinis). II kirčiuotė. Antras nuo galo skiemuo tik riestinis arba trumpas. Tam tikrose formose kirtis šoka į galūnę. (vns, įng. Ir dgs.gal. ) III kirčiuotė. Antra nuo galo skiemuo visada dešininis arba skiemuo yra trumpas (galva, galvos). IV kirčiuotė. Antras nuo galo skiemuo turės riestinį arba bus trumpas. (kraštas).

Mot. Gim, būdvardžių III kirčiuotės niekada nebus kirčiuota galūnė .

5. Senosios ir naujosios svetimybės. Savų ir skolintų žodžių santykis.

Svetimi žodžiai lietuvių kalboje yra skoliniai – tarptautiniai žodžiai, be jų niekas neišsiverčia. Yra dar
naujažodžiai, kurie skirstomi į fakultatyviuosius ir būtinuosius. Fakultatyviaji suteikia stilistinį efektą. Būtinieji – tai skoliniai.

Skolinių vertinimo kriterijai : Tikslingumo(ar jis apskritai reikalingas kalbai), pastovumo, sistemiškumo (ar nepažeidžiama kalbos sistema). Skolinių vartojimo sritys: grožinė lit., buitinė k, tarmė (tarmės negalima keisti), tautosaka (priežodžiai, patarlės).

6. Neteiktini vertiniai.

Vertalai – neteisingi vertiniai. Neužilgo (netrukus, tuoj); išsireikšti (pasakyti, tarti); kaip taisyklė (paprastai, dažniausiai); kas liečia (o dėl, kas link); vietoj to (užuot); o taip pat (taip pat); viso (iš viso0; vienok, (bet, tačiau); an tiek (kiek tiek). Yra daliniai priešdėlio vertalai ap; at ( apjungti, sujungti). Dalinia priesagos vertalai –ėjas nuėmėjas (valiklis), -tojas, prailgintojas (prailgintuvas). –iškas, reikalauja nurodant panašumą (angliškas). –inis- reikalinga nurodant tipą (medinis), -ietis reikalinga nurodant gyvenamąją vietą įvardinti (vilnietis), -iškis reikalinga nurodant kilimo vietą. –ietis netinka žmogui pagal žemyną įvardinti, jei žemyno pavadinimas baigiasi – ija (Kinija- kinas).

7. Neteiktini hibridai.

Hibridai – kai žodžio dalis netaisyklinga. Yra hibridai su svetimu priešdėliu da- (pavažiuoti, pamokėti). Hibridai su svetima priesaga. – ava- (ružava, smėliava); -ka (kaimynka, galiorka); -avoti ( žiemavoti, bėdavoti); -iokas ( berniokai, grupiokas). Priesaga –istas naudojama profesijai įvardinti. Priesaga –ninkas naudojama asmenims įvardinti pagal jų veiklą.

8. Žodžių reikšmės klaidos.

Žodžio reikšmės klaida – tai semantizmas. Lietuviški žodžiai keliomis reikšmėmis. Mylėti ir mėgti. Žinoti ir mokėti. Vartoti ir naudoti. Skaityti ir manyti. Statyti grafiką. Rastis. Gautis – pavykti. Užsidėti (vilktis, autis). Pergyventi galima tik pagal metus. Pravesti – organizuoti. Žiūrėti bylą( nagrinėti).

9. Priesaginių vardažodžių vartojimo normos ir klaidos.

Nusakant asmens pareigas jei nurodome pavardę, tai pareigos derinamos prie pavardės: direktorė Šileikytė. Postas, diplomas, vardas, pareigos, pilietis , jei eina be pavardės, tai naudojame vyr. giminę, pavardė nesvarbu. Moterų pavardės su priesaga –ienė kirčiuojamos dvejopai 1) išlaiko vyr. giminės kirtį (Vabalas – Vabalienė). 2) visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga (Kaupas – Kaupienė).

Moterų pavardės su priesaga –uvienė išlaiko vyr. pavardžių kirčio vietą (Šalčius – Šalčiuvienė). Mergaičių pavardės su priesagom –ytė, -utė, -iūtė, kirčiuojamos šiose priesagose pvz.: Petraitytė, Zujūtė, Stankevičiūtė. Mergaičių pavardės su priesaga –aitė kirčiuojamos dvejopai (Petrėnas – Petrėnaitė) ir (Kaupas – Kapaitė).

10. Priešdėlių ap-, at-, be- reikšmės klaidos.

Be – kilmininkinis prielinksnis.Priešdėlis be- parodo trūkstamąją ypatybės dalelytę. Žmogus be valios yra bevalis. Jei kalbame apie būseną, reikalingas priešdėlis ne. Žmogus be tvarkos – netvarkingas. Rašydami priešdėlius ap- ir at-turime skirti žodžio šaknį nuo priešdėlio ( kartais tarp jų būna dalelytė –si-). (Atbulas, atsigauti, atgarsis) (apdaras, apgamas, apžiūra).

11. Priešdėlių į-, iš-, ne-, nu- reikšmės klaidos.

Priešdėlio į- vartojimo reikšmės: 1) į namus (krypčiai nurodyti). 2) į ką laiko tarpui nurodyti (repeticijos vyksta 2 k. į savaitę) . 3) į ką objektui reikšti ( atsiliepti į ką, remtis į ką). 4) tikėti į ką tikėjimui reikšti. 5) virsti į ką (žiūrėk į ką jis pavirto). 6) artėti į ką objektui reikšti. 7) teisė į ką 8) potraukis į ką?

Priešdėlio iš- vartojimo reikšmės: 1) iš ko laikui nurodyti (iš pat ryto), 2) iš ko būdui reikšti (ne iš savo kaltės), 3) iš ko išskirčiai reikšti , 4) iš ko stebėtis objektui reikšti (iš jo raštų), iš ko dokumento požymiui reikšti (nutarimas iš liepos 26 dienos), 5) iš ko požymiui susijusiam su medžiaga reikšti (Iš medžio). Priešdėlio ne- vartojimo reikšmės: Jei kalbame apie būseną, reikalingas priešdėlis ne. Žmogus be tvarkos – netvarkingas. Priešdėlis ne- visiškai susiliejęs su veiksmažodžių balsiais e,ė,y ir dvibalsiu ie, išvirsta į e ir ė: ne+ėjo (nėjo); ne+yra (nėra). Susidūrusios dvi priešdėlio ir šaknies balsės rašomos abi: neaukštas, nuūžė. Priešdėlis nu nurašyti, nutikti , nutraukti, nuorašas, nuotykis.

12. Priešdėlių pa-, per- pra, pri- reikšmės klaidos.

Per ką, pro ką vietai reikšti (per skylę – pro skylę) . Per ką laikui reikšti (per mintę – po minutės).Per ką veiksmo trukmei (per naktį – visą naktį).Per ką priemonei su būdo atspalviu(per telefoną – telefonu). Per gąsdinimus kai daiktavardis nereiškia priemonės (gąsdinimais). Priešdėlis pa- pakalbėti, paveikti. Priešdėlis pri- prižiūrėti, prispausti. Priešdėlis pra- pravažiuoti, praeiti.

13. Priešdėlių prieš- , su-, už- reikšmės klaidos.

Prieš ką (prieš spausdinimą – prieš spausdinant), prieš ką (prieš gulant į ligoninę prie ligoninę). Prieš ką (prieš miegą – prieš užmiegant). Prieš ką (prieš kraujospūdį – nuo kraujospūdžio). Baigėsi apkalta prieš prezidentą – baigėsi prezidento apkalta. Atsispirti prieš ką, atsispirti kam?.Įsipareigoti prieš ką(kam), iškelti byla prieš ką
(tėvas su motina- tėvas ir motina), su kuo (su pristatymu į namus(pristatome į namus),Su kokiu atkaklumu (kaip atkakliai),Javus kuldavo su kultuvais (kultuvais),su laidų pagalba (su laidais), su smegenų sutrenkimu (sutrenktomis smegenimis), kad žmogaus žodžiai atitiktų su jo darbais (jo darbus). Kas dabar su manim bus(kas man bus).

Už ko vietai (už rašomosios mašinėlės ( prie), už Ko (už valandos – po valandos), už ką (už šį mėnesį – per šį mėn.),Už ką ( laikyti už pagrindą – pagrindu),už ką (Debiutavo už rinktinę – rinktinėje), žaisti už ką (už Kauną – Kauno komandoje).

14. Sudurtinių žodžių darybos negerovės.

Sudurtiniai žodžiai susidedantys iš dviejų žodžių bendraklasis ir t.t. Yra universali žodžių darybos galūnė vyr. giminei –is, -ė, -a. Žiniasklaida , kraštotyra. Bendraautorius – bendraautoris. Proanūkas – proanūkis. Jei pirmasis dėmuo gali būti kaip savarankiškas žodis, tai gali būti du žodžiai. Negalima sudaryti sudurtinių žodžių su su priesagomis ( stambiablokinis namas – stambiablokis namas).Negalima sakyti Naujavilnietis ( naujosios Vilnios gyventojas). Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio yra neteisingi: dietgydytojas, genplanas, vyrgydytojas, medsesuo. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai. Nevartojamos sudurtinės formos praeities veiksmai: Nepasakyčiau kad vakarykštis aukcionas sudrebintų ( būtų sudrebinęs). Jeigu jie važiuotų (būtų važiavę).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1912 žodžiai iš 6188 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.