Kalbos kultūros taisyklių sąvadas
5 (100%) 1 vote

Kalbos kultūros taisyklių sąvadas

KALBOS KULTŪROS TAISYKLIŲ SĄVADAS

ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS

PRIESAGŲ VARTOJIMAS

-ietis

Reikšmė, vartojimas

1. Dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą. Yra tam tikras darybos dėsningumas: jeigu šalies ar krašto pavadinimas baigiasi -ija, gyventojų pavadinimas neturi priesagos -ietis.

Pvz.: airis (nes Airija), anglas (nes Anglija), estas (nes Estija), graikas (nes Graikija) ir kt.

Išimtys:

1) Vartojama dvejopai: australas ir australietis, brazilas ir brazilietis, kinas ir kinietis.

2) Aptartam darybos principui prieštaraujama:

Kinija, bet kinietis;

Liberija, bet liberietis;

Azija, bet azijietis;

Nigerija, bet nigerietis;

Somalija, bet somalietis;

Suvalkija, bet suvalkietis.

2. Lietuvių kalboje asmenims pagal gyvenamąją vietą pavadinti plačiai vartojama ir priesaga -iškis.

Kartais asmenų pavadinimai su priesagomis -ietis ir -iškis vartojami kaip absoliutūs sinonimai: kaunietis ir kauniškis, vilnietis ir vilniškis, šiaulietis ir šiauliškis (šių atvejų vartojimo skirtumas nenusakomas ir akademinėse gramatikose).

Tačiau daugeliu atvejų priesaga -iškis nepakeičiama priesaga -ietis: neįmanomi asmenų pavadinimai: alytietis, varėnietis.

3. -ietis priesagos daiktavardžiais nusakomi įvairių kolektyvų nariai.

Pvz.: skaisgirietis (Skaisgirio vid. m- klos mokinys), čiurlionietis (M. K. Čiurlionio vid. m-klos mokinys), žalgirietis.

Klaidos:

4. Reikėtų nevartoti -ietis vedinių, padarytų iš dvižodžių arba dvišaknių pavadinimų.

Pvz: kazlarūdietis (=Kazlų Rūdos gyventojas), didžiasalietis (=Didžiasalio gyventojas).

5. Taisomi pavadinimai sudaryti pagal profesiją, veiklos pobūdį.

Pvz.: švietimietis (=švietimo darbuotojas), būrelietis (=būrelio narys), geležinkelietis (=geležinkelininkas).

-ėjas, -tojas, -ovas

Reikšmė. Šios priesagos reiškia veikėjų pavadinimus.

Klaida, kai su šiomis priesagomis vartojame įrankių, įvairių priemonių pavadinimus. Dažniausiai reikia keisti: įrankiams pavadinti – priesaga -tuvas, priemonėms pavadinti – -iklis.

Pvz.: atskiedėjas (=skiediklis), dėmių išėmėjas (=valiklis), oro gaivintojas (=gaiviklis).

-iškis

Reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą (pvz.: varėniškis, plungiškis).

Klaidos: dvasiškis (=dvasininkas), kariškis (=karininkas).

-inis

Reikšmių itin daug. Ši priesaga kartais sinonimiškai vartojama su kilmininko linksniu (pavyzdžiui, taisyklingai sakoma ir aukso žiedas, ir auksinis žiedas).

Kai kuriais atvejais reikėtų tiesiog juste justi reikšmių skirtumus, rinktis priesagos -inis vedinį, ar daiktavardžio kilmininką (pvz .: mechanikos laboratorija ir mechaninis laikrodis, fermentų aktyvumas ir fermentinis sūris).

Kalbos specialistų siūloma, kad ten, kur galima vartoti ir daiktavardžio kilmininką, ir priesagos -inis būdvardį, pirmenybė būtų teikiama kilmininko linksniui.

Pvz.: statistiniai (=statistikos) duomenys, ekspertinė (=ekspertų) komisija.

Kai kuriuos priesagos -inis vartojimo atvejus galima apibrėžti taisyklėmis.

6. Jeigu labiau pabrėžiamas tam tikrą ypatybę turintis daiktas (veikėjas ar objektas), vartojamas kilmininko linksnis, o jeigu pabrėžiama ypatybė, priesagos -inis būdvardis.

Pvz.: aktorinis (=aktorių) meistriškumas, gydytojinė (=gydytojų ) praktika.

7. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kabinetams pavadinti vartojami ne priesagos -inis vediniai, o daiktavardžio kilmininkas.

Pvz.: ekonominė (=ekonominė) mokykla, stomatologinis (=stomatologijos) kabinetas.

8. -inis priesaga nesegama prie dvišaknių būdvardžių.

Pvz.: dvikasetinis (=dvikasetis) magnetofonas, mažagabaritinis (=mažagabaritis, mažas) krovinys, stambiablokinis (=stambiablokis) namas.

9. Prie priesagos -inis būdvardžių nededamas priešdėlis be-.

Pvz.: bealkoholinis (=nealkoholinis).

10. Priesagos -inis reikšmė artima priesagos -iškas reikšmei. Reikėtų juste justi reikšmių skirtumus: kada vartoti paviršutinis, o kada paviršutiniškas, kada kasdieninis, o kada kasdieniškas.

11. Iš priesagos -inis būdvardžių nedaromi būdo prieveiksmiai, jie daromi tik iš priesagos -iškas būdvardžių.

Pvz.: dvasiniai (=dvasiškai) išprusęs, fiziniai (=fiziškai) stiprus.

-iškas

12. Nevartotinas su kai kuriais tarptautiniais žodžiais.

Pvz.: moderniškas (=modernus), privatiškas (=privatus).

13. Dvišaknius žodžius geriau vartoti be priesagos -iškas.

Pvz.: aiškiaregiškas (=aiškiaregis), daugiareikšmiškas (=daugiareikšmis).

Pastaba. Kartais, atsižvelgiant į reikšmių skirtumą, vartojamas ir priesagos vedinys.

Pvz.: įvairiapusis ir įvairiapusiškas.

14. Reikia taisyti: nervuotas (=nervingas), nervuoti (=nervinti).

15. Nevartotinos priesagos -alinis, -atinis, -ijinis, -arinis, -orinis.

Pvz.: funkcionalinis (=funkcinis), pensijinis (=pensinis), legendarinis (=egendinis), parlamentarinė (=parlamentinė) respublika, tematinis (=teminis) planas, problematinis (=probleminis), technikinis (=techninis), radioaktyvinis (=radioaktyvus), iliuzorinis (=iliuzinis, iliuzijų).

-acija

Nevartotina veiksmams pavadinti, turi būti keičiama priesaga -avimas.

Pvz.: darbo organizacija (=organizavimas).

-aliai

Vartojame su prieveiksmiais, padarytais iš priesagos -alus būdvardžių (pvz.: formaliai, nes formalus).

Klaida: -aliai nevartotina ten, kur pamatinis būdvardis turi priesagą -inis.

Pvz.: dokumentaliai
(=dokumentais) įrodyti, nes dokumentinis.

-aliniai

-aliniai keistinas -aliai, -ališkai.

Pvz.: moraliniai (=moraliai, morališkai) žlugęs, sunkiai materialiniai (=materia-

liai) gyvena.

-ingas

Priesagos -ingas vedinys iš skaitvardžio vienas (vieningas) nevartotinas su žodžiais interesai, nuomonė.

Pvz.: vieningi (=vienodi) interesai, vieninga (=bendra, ta pati) nuomonė.

-iškas, -iška

Priesagų -iškas, -iška būdvardžiai nevartotini tautybei žymėti.

Pvz.: lietuviški (=lietuviai) krepšininkai.

-inėti, -dinėti

-inėti, -dinėti reiškia kartojamą veiksmą. Nevartotina veiksmo trukmei ir eigai žymėti su priešdėliniais veiksmažodžiais.

Pvz.: pereidinėti (=pereiti) gatvę reikia tik degant žaliai šviesai. Persirenginėkit (=persirenkit).

DAŽNIAUSIOS PRIEŠDĖLIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

ap-

Kai kalbama apie vienkartinį veiksmą, galima vartoti priešdėlį, o kai galvoje turime daugkartinį veiksmą, priešdėlis ap- nebūtinas.

Pvz.: Šiandien apdrausime nekilnojamajį turtą. Kompanija draudžia nekilnojamajį turtą. Neapmokamas (= nemokamas) atostogas.

at-

Jeigu veiksmas apibūdina grįžimą į veikėjo namus, į nuolatinę buvimo vietą, vartojame par-, o jei artėja į svetimą arba neutralią vietą, vartojame at-.

Pvz.: namo pareiname, parvežame, kitur – ateiname, nueiname, atvežame, nuvežame ir t.t.

at- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus. Pažeidžiant šią reikšmę daroma klaidų.

Pvz.: atsižymėti (= pažymėti) bilietą, atspausdinti (= išspausdyti) straipsnį, atremontuoti (=suremontuoti), atredaguoti (=suredaguoti).

iš-

išskirti (=skirti) lėšų,

išplanavimas (=suplanavimas),

išreikšti, išsireiškimas (=pasakyti, pasakymas).

ne-

ką nesakytų (=kad ir ką sakytų).

nu-

nuimti nuo pareigų (=pašalinti),

nuimti bausmę (=panaikinti),

nuimti stipendiją (=nutraukti stipendijos mokėjimą),

nuimti greitį (=sumažinti),

nuimti skausmą (=numalšinti).

pra-

Reikšmės:

16. Dažniausiai priešdėlis pra- vartojamas veiksmui, vykstančiam pro kieno nors šalį, ar pro ką nors kiaurai reikšti.

17. Taip pat reiškia veiksmo trukmę arba pradžią.

Klaidos:

prabalsuoti ( =balsuoti, nubalsuoti ),

pravedė ( =vedė,suorganizavo) renginį,

pramatyti ( =numatyti ) ateitį,

praeiti (= paeiti) į priekį,

prakonsultuoti ( =pakonsultuoti, konsultuoti ),

prakomentuoti ( =pakomentuoti ),

praeiti ( =išeiti ) temą,

praeiti ( =pereiti, laimėti ) konkursą.

pri-

Klaidos:

priimti priemones ( =imtis priemonių ),

priimti (=vartoti) vaistus.

už-

Klaidos:

gerai užlaiko ( =prižiūri, laiko ) gyvulius,

užsipilti ( =įsipilti ) benzino,

užintriguoti (=suintriguoti ),

užskaityti ( =įskaityti ).

SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

18. Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Todėl reikėtų keisti šiuos žodžius: atvirlaiškis (=atvirukas), lietsargis(=skėtis), lygsvara (=pusiausvyra), savalaikiai (=laiku), savistovus (=savarankiškas), betarpiškas (=tiesioginis), gerbūvis (=gerovė), sauvališkas (=savarankiškas), visaapimantis (=viską apimantis), visažinantis (=visažinis).

19. Jeigu sudurtinio žodžio pirmasis dėmuo tarptautinis (antrasis dėmuo – savas arba tarptautinis), jį reikėtų keisti dviem žodžiais.

Pvz.: elektroenergija (=elektros energija), autodalys (=automobilių dalys), elektroprekės (=elektros prekės), kinostudija (=kino studija), radiocentras (=radio centras).

20. Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė). Tačiau ir jų nereikėtų jungti su lietuviškomis šaknimis.

Pvz : videonuoma (=vaizdo kasečių nuoma).

MORFOLOGIJOS KLAIDOS

GIMINĖS VARTOJIMAS

21. Paprastai profesijoms pavadinti vartojama vyriškoji giminė (pvz.: sekretoriaus specialybė), tačiau rašant asmens pareigas ir pavardę, pareigų pavadinimas turi būti suderintas su gimine (pvz.: sekretorė Jakštaitė).

22. Nurodant datą, jei žodis dieną nepasakytas, reikia vartoti moteriškosios giminės skaitvardžius ir įvardžius.

Pvz.: susitiksime liepos penkto (=penktą). Kelinto (=kelinta) šiandien?

23. Kai būdvardiškasis žodis nesiejamas su vyriškąją arba moteriškąją giminę turinčiu žodžiu ir kai nė vienos iš pastarųjų giminių kontekstas aiškiai nenurodo, reikia vartoti bevardę giminę (ar kitokias gramatines formas – ne vyriškąją ir ne moteriškąją gimines).

Pvz .: Nemirtingumas reiškia kažką kitą (=kita). Pasakyk dar nepasakytą (=tai kas nepasakyta). Kartais jaunųjų kūryba lyg ir talentinga madingo (=to, kas madinga) pakartojimas. Noriu daryti tai, ką laikau reikšmingu, svarbiu ( =reikšminga, svarbu ).

Pastaba. Kalboje prigiję ir teiktini vartoti vyriškosios giminės vartojimo atvejai nieko gero, nieko panašaus, viso gero ir kt., nors, regis,čia turėtų būti bevardė giminė.

24. Dalyvio giminę reikia derinti su daiktavardžio gimine (daroma moteriškosios giminės vartojimo klaidų).

Pvz.: moterys buvo suklaupę (=suklaupusios).

SKAIČIAUS VARTOJIMAS

25. Vienkartiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, net jei kalbama apie kelis objektus.

Pvz.: Reikia baigti mokyklų remontus (=remontą), sutvarkyti
(=aplinką).

26. Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, nors daugiskaita linksniuojami.

Pvz.: Tai kelia žmonių pasipiktinimus (=pasipiktinimą).

27. Stilistiniais sumetimais, siekdami kalbos gyvumo, vienaskaitinį daiktavardį vartojame ir daugiskaitos forma.

Pvz.: Devyni prakaitai išpylė.

28. Kalbant apie profesiją, amatą, specialybę reikia vartoti vienaskaitą.

Pvz.: išmokė siuvėjų (=siuvėjo) amato.

29. Kalbant apie daugelį vienos rūšies objektų apimančius renginius, vienos rūšies augalų ar gyvūnų visumą, reikia vartoti daugiskaitą.

Pvz.: Įvyko plakato (=plakatų) paroda.

30. Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini vienaskaitos forma (tai pietų aukštaičiams būdinga vartojimo forma).

Pvz.: Važiuosiu į vestuvę (=vestuves).

ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ VARTOJIMAS

Įvardžiuotinės formos paskirtis – pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Tad įvardžiuotinės formos vartojamos:

31. Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų.

Pvz.: Rinkitės į didžiąją auditoriją.

Pastaba. Kartais gali būti vartojamos sinonimiškai ir paprastoji, ir įvardžiuotinė forma.

Pvz.: Skambėjo antra (ir antroji) koncerto dalis.

32. Žymint rūšinę daikto ypatybę (juodieji serbentai, spalvotieji metalai), sudarant terminus (pvz.: greitasis spausdinimas), pavadinimus (pvz.: Naujoji Akmenė).

33. Su į pavadinimus įeinančiais skaitvardžiais.

Pvz.: tryliktas (= tryliktasis) troleibusas, devinta (= devintoji) vidurinė mokykla.

34. Sudarant pareigybių, instancijų pavadinimus.

Pvz.: vyriausiasis redaktorius, Aukščiausiasis Teismas.

35. Žymint švenčių, išskirtinių datų pavadinimus.

Pvz.: vasario 16-oji.

36. Trumpinant pavadinimų skaitvardžių rašybą.

Pvz.: 4-oje (= 4-ojoje) vidurinėje m-kloje.

37. Tautosakoje, grožinėje literatūroje yra žodžių, kurių įvardžiuotinės formos ne išskiria, o pabrėžia, ryškina ypatybę.

Pvz.: senasis tėvelis, baltosios rankelės ir kt.

38. Jei kreipiamasi vien būdvardžiu, reikia vartoti įvardžiuotines formas.

Pvz.: brangieji, gerbiamieji.

Pastaba. Jei kreipinyje yra daiktavardis, galima vartoti ir be įvardžiuotinės formos.

Pvz.: brangioji (ir brangi) mamyte.

SKAITVARDŽIO VARTOJIMAS

39. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais reikia vartoti dauginius skaitvardžius (dauginiai skaitvardžiai yra devyni: vieneri (-ios), vieni (-os), treji (-os), devyneri, (-ios).)

Pvz.: dvi (=dvejos) rogės, keturios (=ketverios) varžybos.

Kaip dauginiai skaitvardžiai vartojamas įvardis keleri.

Pvz.: kelis (kelerius) metus.

40. Dauginiai skaitvardžiai galininko linksnyje vartojami su galūne -ius.

Pvz.: ketveris (=ketverius) metus.

41. Sudėtinių skaitvardžių (sudarytų iš daugiau kaip vieno žodžio) galūnių kaityba:

3.1 Kaitant sudėtinius kelintinius skaitvardžius, keičiama tik paskutinio žodžio galūnė.

Pvz.: Vard. du šimtai pirmas,

Kilm. du šimtai pirmo, …

3.2 Kaitant sudėtinius kiekinius skaitvardžius keičiamos visų žodžių galūnės.

Pvz.: Vard. du šimtai vienas,

Kilm. dviejų šimtų vieno,

Naud. dviem šimtams vienam, …

42. Nevartotini gausumo įspūdžiui sudaryti du to paties skaitvardžio vardininkai su jungtuku ir.

Pvz.: Susirinko šimtai ir šimtai (=šimtų šimtai) žmonių.

ĮVARDŽIO VARTOJIMAS

43. Nevartotini įvardžiai su dalelyte tai.

Pvz.: Išgirdau kažką tai (=kažką) naujo.

44. Nevartotina konstrukcija kas liečia.

Pvz.: Kas liečia mane (=dėl manęs, kalbėdami apie mane) apsirikote.

45. Įvardžiai mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų nevartotini reikšme savo.

Pvz.: Išsinešk tavo (=savo) daiktus.

VEIKSMAŽODŽIO IR JO FORMŲ VARTOJIMAS

Laikas

46. Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami. Vienarūšius tarinius reikia reikšti to paties laiko veiksmažodžiais.

Pvz.: Brolis pasirodydavo stipresnis už Petrą ir dažnai jį pralenkia (=pralenkdavo).

47. Laikai turi būti derinami sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose, kai tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio yra laiko ryšys.

Pvz.: Autorius kiek nukrypdavo (=nukrypsta) nuo veiksmo, bet tai nesumenkina kūrinio vertės.

Veikslas

Vartojimas.

Veiksmažodžiai veikslais nekaitomi, kiekvienas veiksmažodis yra eigos arba įvykio veikslo.

Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Šie veiksmažodžiai retai būna priešdėliniai.

Pvz.: eiti, paeiti, šokinėti.

Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Šie veiksmažodžiai dažniausiai būna priešdėliniai.

Pvz.: apmirti, išlūžti, nusilakstyti, pereiti.

Klaida.

Įvykio veikslui reikšti (kai svarbu veiksmo pabaiga, rezultatas) nevartotini nepriešdėliniai veiksmažodžiai.

Pvz.: neseniai organizavo (=suorganizavo) dar vieną būrelį.

Sangrąžiniai veiksmažodžiai

48. Sangrąžinių formų nereikėtų vartoti kartu su įvardžio savęs formomis.

Pvz.: Prisirašiau sau (=prisirašiau) visą sąsiuvinį aforizmų.

49. Sangrąžinės formos nevartotinos savaimine (savaime vykstančio veiksmo) bei rezultato reikšmėmis (dažniausiai šiais atvejais turi būti vartojami neveikiamosios rūšies dalyviai (žr.: Dalyvis; Dalyvio rūšių reikšmės)).

Pvz.: knygos parsiduoda (=parduodamos). Kaip kaitosi (=kaitomi) dalyviai?

50. Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar
šiuose žodžiuose negalima. Dažniausios klaidos: randasi, gaunasi, žiūrisi.

51. Pvz.: Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė? Paveikslas nesižiūri (=negražus, nepatinka).

Bendratis

52. Bendratis nevartotina:

Šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad.

Pvz.: Kad viską išsiaiškinti (=išsiaiškintume), reikės ilgai dirbti.

53. Šalutiniuose sąlygos sakiniuose su jungtukais jeigu, jei.

Pvz.: Jeigu jam viską papasakoti (=papasakotume), jis nepatikėtų.

54. Negali eiti grynuoju tariniu beasmeniuose sakiniuose.

Pvz.: Jam nebūti (=Jis nebus, jam neteks būti) geru mokslininku.

Dalyvis

Dalyvio rūšių reikšmės.

55. Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš to paties veikėjo veiksmo.

Pvz.: kalbantis žmogus, griūvantys medžiai.

56. Neveikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kurią suteikia kieno nors iš šalies, kito veikėjo atliekamas veiksmas.

Pvz.: Jis skundžiuosi mušamas. Tas įvykis seniai apkalbėtas.

Dalyvio vartojimas:

57. Savaiminiam (savaime vykstančiam, ne pašalinio veikėjo atliekamam) veiksmui reikšti vartojami veikiamosios rūšies dalyviai.

Pvz.: apsunkintas (=pasunkėjęs) kvėpavimas.

58. Veikiamosios rūšies dalyvis nevartotinas reikšti ypatybei tokio daikto, kuris pats veiksmo neatlieka, o yra kieno nors kito veikiamas.

Pvz.: Besistatanti (=statoma) mokykla.

59. Neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai vartojami vietoj veikiamųjų žymint daikto paskirtį, rūšį.

Pvz.: raminantys (=raminamieji) vaistai, sprogstančiosios (=sprogstamosios) medžiagos, draudžiantieji (=draudžiamieji) kelio ženklai.

Padalyvis

Padalyvis vartojamas žymėti antriniam veiksmui, kurį atlieka kitas, ne pagrindinis veikėjas (sakinyje yra du veikėjai, ir kiekvienas atlieka savo veiksmą).

Pvz.: Mes grįžome lietui lyjant.

Padalyvis nevartotinas:

60. Reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu. Reikia keisti pusdalyviu.

Pvz.: Miegant (=Miegodama ) ji sapnavo sodą.

61. Reiškiant to paties veikėjo (veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Reikia keisti būtojo kartinio laiko dalyviu.

Pvz.: Išnagrinėjus (=išnagrinėję ) kūrinius, diskutavome.

62. Kai padalyviu reiškiamas veiksmas veikia, lemia tarinio veiksmą ir jo veikėją (dažnai toks padalyvis eina priežasties aplinkybe).

Pvz.: Draugams padedant (=draugų padedamas) greitai atsistojau ant kojų. Jam pačiam prašant (=jo paties prašymu) Gudaitis perkeltas į kitas pareigas.

63. Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu. Aplinkybe einantis padalyvis taisytinas, kai jo valdomas žodis (dažnai įvardis) sutampa (siejas reikšme):

1) su sakinio veiksniu. Pvz.: Langai, juos nuplovus (=nuplauti langai ), švytėjo.

Pastaba. Klaidingai vartojant gali atsirasti dviprasmybių. Pvz.: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga. (= Studentai skrosdami lavonus, kartais neištveria ir pabėga.)

2) su sakinio papildiniu. Pvz.: Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams (=moksleivių atliktų darbų kokybė), buvo gera.

64. Nevartotinas padalyvis šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad.

Pvz.: Kad ištaisius klaidas (=kad būtų ištaisytos klaidos), reikia prisiminti taisykles.

65. Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus.

Pvz.: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos. Palyginus su ankstesniais darbais (=Palyginti …), šie lengvi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2657 žodžiai iš 8787 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.