ĮVADAS
Visuomeniniai, politiniai ir ekonominiai pokyčiai turi įtakos ne vien socialiniam, kultūriniam žmogaus gyvenimui. Besiplečiantis bendradarbiavimas ir skirtingų tautų bendravimas keičia ir žmogaus sąmonę, ir kalbą. Sparčiai plintančios naujosios technologijos gerina gyvenimo sąlygas, bet kartu teršia gimtąją kalbą. Primityviau mąstantys žmones tiesiogiai perima iš kitos kalbos atėjusius terminus nesigilindami į lietuvių kalbos tradicijas, nesistengdami kurti naujadarus, atitinkančius kalbos dėsnius, ir turtinti savo kalbą.
Graži ir taisyklinga kalba yra ne tik lituanistų rūpestis. Kalbos problemos turi rūpėti ir bet kurios srities specialistams, administracijos darbuotojams, tarnautojams. Terminai taip pat priklauso kalbai, taigi jų negalima išskirti, nes jų kūrimo ir vartojimo taisyklės yra tos pačios kaip ir bet kurio kito žodžio.
Specialistas vartoja ne vien tik savo dalykinės srities terminus, bet ir kitus žodžius bei sąvokas. Jam būtina gerai išmanyti terminų reikšmes ir tinkamai bei taisyklingai juos vartoti, todėl yra svarbu puoselėti taisyklingą kalbą. Jau yra pasirodę finansininkams, ekonomistams, buhalteriams skirtų žodynų, kuriais specialistas turėtų remtis sąmoningai įvertinęs sudėtingesnių terminų vartojimo kontekstą. Atsirandančius naujadarus irgi reikia derinti su lietuvių kalbos darybos tradicijomis, o ne paraidžiui perimti tik pridėjus lietuvišką galūnę. Visiems turi būti suprantama, apie ką rašo ar kalba specialistas.
Taigi kiekvienam specialistui pravartu pasklaidyti Kanceliarinės kalbos patarimus. Ši knyga padės geriau suvokti bendruosius kalbos reikalavimus, logiškai ir tiksliai dėstyti mintis, taisyklingai vartoti terminus ir sąvokas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji naudinga tik tiems darbuotojams, kurie tvarko įstaigų dokumentus. Įsigilinusi į knygos turinį, supranti, kad joje daug patarimų gali rasti ir įvairių sričių specialistai. Taip pat apstu ir finansinės srities terminų. Iš jų galima paminėti: administruoti, administruoti mokesčius, agentas, akcija, akcininkas, akcinis, alga, antraeilininkas ir t. t. Čia paminėjau tik tuos terminus, kurie randami pirmuosiuose knygos puslapiuose, taigi visų ir neišvardyti. Mėginau suskaičiuoti, tačiau labai sunku apibrėžti žodį kaip terminą, juk ne visos sąvokos, perteikiamos kalba, yra terminai. Žodis, atsidūręs dalykinėje srityje, virsta terminu. Be tikrai specifinių terminų, ir finansininkai, ir buhalteriai, vartoja labai daug įprastų bendrinės kalbos žodžių. Jų taisyklingas vartojimas aiškinamas Kanceliarinės kalbos patarimuose.
YDINGOSIOS KLAIDOS
Kanceliarinės kalbos patarimai naudingi ne tik rašant raštus, juose kiekvienas gali rasti naudingų patarimų iš savo srities. Specialistas, pateikdamas jam reikalingą informaciją, turi rašyti taisyklinga kalba. Todėl Kanceliarinės kalbos patarimai suteikia galimybę pasitikrinti, ar tinkamai pavartotas linksnis, ar tam tikras žodis vartojamas reikalinga reikšme.
Kanceliarinės kalbos patarimų studijavimas skatina įdėmiai skaityti bet kurį tekstą, tuo labiau specialųjį, ir gilintis, ar tinkamai vartojami žodžiai. Labai pravartu bet kurios srities specialistui retkarčiais pasklaidyti Kanceliarinės kalbos patarimus, nes čia surinkti ir abėcėlės tvarka surašyti žodžiai leidžia pasitikrinti, ar tinkamai vartojamas tas ar kitas žodis. Nebūtinai nurodomi ir klaidingi variantai. Pvz., finansininkams labai aktualūs žodžiai apmokestinimas, atlygis. Čia pateikiama jo taisyklingo vartojimo pavyzdžių.
Kanceliarinės kalbos patarimuose yra aiškinamas žodžio vardas vartojimas, tačiau galima būtų ir papildyti dar vienu aiškinimu šio žodžio nereikalingą vartojimą, pvz., sakinį …jau seniai atestuoto auditoriaus vardą turintiems specialistams galima pasakyti trumpiau ir mintis lieka glausta ir aiški: seniai atestuotiems audito specialistams arba seniai atestuotiems auditoriams [4].
Daiktavardis pervežimas padarytas iš veiksmažodžio pervežti. Kanceliarinės kalbos patarimuose nurodoma, kad veiksmažodis pervežti nevartojamas bendrąja vežiojimo reikšme, ta pati taisyklė galioja ir daiktavardžiui pervežimas. Taigi sakinį …pirks kitas keleivių pervežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas… reikia taisyti … pirks kitas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas…[4].
Gana plačiai knygoje aprašyti veiksmažodžio vykdyti vartojimo atvejai. Šiame darbe aš šiek tiek išplėsiu šio žodžio netinkamo vartojimo atvejį dar vienu pavyzdžiu, kuris nepaminėtas Kanceliarinės kalbos patarimų rengėjų. Pateiksiu tokį sakinį: …ateityje planuoja vėl vykdyti krovinių vežimo veiklą. O juk šiuo atveju galima pasakyti trumpiau ir sklandžiau: ateityje planuoja vėl vežti krovinius [4].
Kai kalbama apie konkrečią veiklą, nereikia vartoti žodžio vykdyti: nebuvo pasiruošę vykdyti (= atlikti) darbo užduočių [9].
Remiantis Kanceliarinės kalbos patarimų aiškinimais apie žodžio pareigos vartojimą, reikia atkreipti dėmesį, kad pareigos ne vykdomos, o einamos ar atliekamos. Taigi sakinyje turi teisę vykdyti sandoriu sukurtas pareigas reikia rašyti turi teisę atlikti sandoriu sukurtas pareigas [4].
Rašydami straipsnius autoriai turėtų pasitikslinti tarptautinių žodžių reikšmes. Deleguoti reiškia siųsti ką atstovu, delegatu ir pan., o
kai kalbama apie darbus, tinka skirti, pvz., biudžetiniai darbai, kuriuos urėdijoms deleguoja (= skiria) valstybė [3].
Skaitant specialistams skirtus periodinius leidinius kliuvo veiksmažodinio daiktavardžio vedimas netaisyklingas vartojimas. Kanceliarinės kalbos patarimuose labai aiškiai apibūdinti veiksmažodžio vesti taisyklingo ir netinkamo vartojimo variantai. Taigi nurodymai dėl apskaitos vedimo keistini į nurodymai dėl apskaitos tvarkymo [5].
Dažnai painiojama žodžio tarnauti reikšmė. Jis nevartojamas tinkamumo, taikymo, naudojimo ir pan. reikšme, pvz., pratęsti kasetės tarnavimo (= naudojimo) laiką; ilgą tarnavimo (= naudojimo) laikotarpį turintis turtas [1]. Akibrokštas yra, kai sakoma, kad „įstatymas tarnauja“: buhalteriams ištikimai tarnavęs senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas. Įstatymas ne tarnauja, o mes jo laikomės, vadovaujamės, remiamės [3].
Kanceliariniuose raštuose leidžiama rašyti tvirtinti parašu, bet šnekamojoje ar dalykinėje kalboje tokį žodžių junginį galime pakeisti veiksmažodžiu pasirašyti: sandoris patvirtinamas parašu (= pasirašomas) žmogaus, kuris… [9].
Veiksmažodis pažymėti nevartojamas, kai norime tik ką nors paminėti, pvz., Tenka pažymėti (= paminėti), kad daugelis buhalterių… [1].
Labai išsamiai knygoje paaiškintas veiksmažodžio apskaityti netaisyklingas vartojimas, todėl tokio pasakymo palengvėjo medelyno apskaitymo (= apskaičiavimo) procesai [3] reikėtų vengti.
Skaitydama periodinę spaudą radau tokį sakinį: vertės sumažėjimą atstatantys įrašai. Iš tikrųjų atstatyti galima tik tai, kas kažkada buvo pastatyta, bet jokiu būdu ne tai, kas parašyta. Vadinasi, reikėtų keisti šitaip: atkuriantys, atnaujinantys įrašai [3].