Komercinis verslas
5 (100%) 1 vote

Komercinis verslas

TURINYS

TURINYS 1

ĮVADAS 2

KOMERCINIS VERSLAS IR JO YPATUMAI 4

IŠVADOS 14

NAUDOTA LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Verslas apima gamybos ir paslaugų veiklos, siekiant naudos, sritis. Amatą ir verslą būtina skirti. Verslas gali būti suprantamas ir siaurąja prasme, pavyzdžiui, mediko, prekybininko, baldininko, statybininko, bankininko, mokslininko, pedagogo ir pan. darbas. Tačiau verslo esmę sudaro ne užsiimamos veiklos pavadinimas, o funkcijos.

Jei medikas dirba sesele, priima ligonius, teikia kitokias paslaugas(procedūras) ligoniui valstybinėje ar privačioje klinikoje, jis užsiima savo tiesioginiu darbu – yra atitinkamo amato atstovas. Tačiau verslo žmogumi jo nepavadinsi. Jis nesirūpina nei palatomis, nei medikamentais, nesidomi ir aptarnaujančiais kadrais, nesprendžia finansinių klausimų nei su klientais, nei su finansų sistema.

Ūkyje pasireiškusių krizių, gamybos ir realizavimo sutrikimų ekonominiai socialiniai reiškiniai rodo, kad komercinė veikla yra sutrikusi. Jei kažkas labai trukdo spręsti kasdieninius, periodinius bei ilgalaikius ūkio subalansavimo, sąnaudų padengimo, reguliavimosi procesus, vadinasi, yra neteisingos ūkinės komercinės sąlygos ir prielaidos. Prie tokių nukrypimų nuo normos, pažeidžiančių rinkos dėsnius, reikėtų priskirti voliuntaristinius vyriausybės ir vietos valdžios nutarimus, netinkamai orientuotą užsienio bei investicinę politiką, priešiškai nusiteikusią bei sunkiai prognozuojamą kaimyninių šalių užsienio politiką, vidaus politinę įtampa ir kitas prie neįveikiamų ar sunkiai įveikiamų priskirtinas jėgas.

Jei savarankiškos komercinės struktūros, glaudžiai susijusios su atskirų gamybos ir paslaugų įmonių tarnybomis veikia be didelių suvaržymų (pagal įstatymus), tai ekonominė šalies, regiono, miesto ir kaimo atskiros veiklos šakos būklė yra subalansuota, linkusi tobulėti, augti, plėstis. Tokiu atveju vartotojas (pirkėjas) išskirtinės vietos ir reikšmės komercijai neskiria, todėl greitai ją pamiršta, nes pirkimo procesas nesukelia daug rūpesčių ir sąnaudų, o po pirkimo įsigijimo neiškyla naujų problemų ( pavyzdžiui, įrengimo sumontavimo, atidavimo eksploatuoti, remonto ir priežiūros klausimų). Be to, pirkėjas, įsigydamas prekę iš tarpininko ( didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje) ar tiesiog gamintojo sandėlyje, nesusiduria su visu prekių apdorojimo ir realizavimo procesu, o mato tik nedidelę jo dalį – realizavimo pabaigą.

Komercinė veikla normaliomis rinkos sąlygomis yra savarankiška arba dalis ūkinės komercinės veiklos, susijusios su medžiagų, žaliavų, komplektuojamų detalių, skirtų tiek gamybai, tiek ir be didelių papildomų operacijų tiesiogiai realizuoti kitam pirkėjui ( vartotojui), įsigijimu.

Jei specializuojamasi atlikti pirkimo – pardavimo operacijas, atskirai neorganizuojant naujos produkcijos gamybos ar jų pagrindu neteikiant paslaugų, tokia veikla atitinka prekybos paskirtį bei funkcijas ir yra viena iš verslo sričių.

Sąvoka elektroninė komercija dažniausiai suprantama kaip prekyba internete, tačiau elektroninė komercija nėra tik prekyba erdvėje. Žodis „komercija“ reiškia, kad jai būdingi visi įprastos komercijos bruožai ir savybės. Elektroninė komercija – tai verslo organizavimo modelis, kurio pagrindinė savybė – racionalus informacijos panaudojimas, greiti ir efektyvūs informacijos mainai, marketingo strategijos pagrįstos naujausia informacija. Ji gali apimti mažmeninę ir didmeninę prekybą, paslaugų sferą ir gamybą. Nebūtina verslą perorientuoti i elektroninį, galima jį išplėsti ir integruoti elektroninės komercijos sprendimus į jau vykdomas verslo šakas.

KOMERCINIS VERSLAS IR JO YPATUMAI

1995 m. daugiausiai buvo prekybos įmonių (17 441). Jos sudarė 57,1% paslaugų, pramonės, statybos ir transporto įmonių. Todėl ir darbuotojų skaičius jose buvo didžiausias (38 373 darbuotojai, kurie sudarė 52,1% visų ūkinėje veikloje dirbančių darbuotojų). Tai daugiau nei pusė visų dirbančiųjų. Remiantis šiais duomenimis būtų galima pasakyti, jog jau 1995m. prekyba užsiėmė nemaža dalis verslininkų.

Prekybos įmonių daugiausiai buvo 1997 m. – 14 345. Metų pradžioje didmeninėse ir mažmeninėse prekybos bei remonto įmonėse dirbo 12,2% visų samdomų darbuotojų, apdirbamojoje pramonėje – 20,8% (tendencija mažėti kasmet vos ne po vieną punktą), žemės ūkyje, medžioklėje ir žuvininkystėje – 7,7% (taip pat kasmet dalis mažėjo iki vieno punkto). Pagrindinę komercinių įmonių dalį sudaro prekybos įmonės, turinčios tiek funkcinę, tiek institucinę reikšmę.

Išlaidos samdomajam darbui apmokėti didžiausias buvo taip pat prekybos įmonėse, net dvigubai didesnės nei pramonės įmonėse. Įplaukos sudarė 43,8% visų veiklų įmonių, kai pramonės įmonių įplaukos tik 19,8%.

Didžiausios įplaukos iš ūkinės – komercinės veiklos taip pat teko prekybos įmonėms – 2 571,2 mln. Lt, tai sudaro 72,7% kai, pavyzdžiui, paslaugų įmonių įplaukos iš ūkinės – komercinės veiklos buvo tik 251,6 mln. Lt. tai sudaro apie apie 7,2% visų veiklų įplaukų arba tik 10% nuo prekybos įmonių atitinkamų rodiklių.

Įplaukos iš ūkinės –
komercinės veikos taip pat palaipsniui su kiekvienais metais didėjo – 1995m. jos sudarė 3 536,8 mln. Lt, 1996 m. jų buvo gauta 4 732,6 mln. Lt, o 1997 m. nuo sausio iki rugsėjo mėnesio jų buvo gauta jau 4 826,8 mln. Lt. Remdamiesi šiais skaičiais galime pasakyti, kad smulkus verslas per trejus metus ( nuo 1995 iki 1997 m.) tikrai išsiplėtė. 1997 m. prekybos įmonių įplaukos iš ūkinės – komercinės veiklos taip pat didžiausios (3 757,6 mln. Lt). Todėl, savaime suprantama, buvo sukurta daugiau darbo vietų.

Komercinė veikla, funkcine prasme, yra susijusi su prekių pirkimu (turint tikslą jas parduoti) ir atitinkamai su tų prekių pardavimu bei kitokių pirkėjų (vartotojų) aptarnavimų. Šios organizacinės-techninės operacijos išreiškia komercinės; kaip tikslinės ir kryptingos, veiklos funkcinę prasmę. Jei komercinė veikla koncentruojama per prekybos funkcijų vykdymą įmonės pagrindu, tai tokia veikla įgauna dar ir institucinę prasmę.

Taigi komercinė veikla, kaip specializuota ir savarankiška prekybos ir kitų paslaugų funkcijų vykdytoja, yra ekonominė organizacinė sąvoka, įgaunanti funkcinę ir institucinę prasmę.

Komercinės įmonės, vykdančios prekybos funkcijas, kartu teikiančias kitas paslaugas pirkėjams, kitiems klientams ir vartotojams, skirstomos bent į dvi rūšis (grandis):

 mažmeninės prekybos įmonės,

 didmeninės prekybos įmonės.

Mažmeninės prekybos įmonės skirtos aptarnauti galutinį vartotoją. Tuo pasireiškia jų funkcinė prasmė – kaip įmonė, institucine prasme, vykdo savo specifinę komercinę veiklą bei prekybos funkcijas.

Mažmenine prekyba parduodant prekes galutiniam vartotojui (gyventojams, smulkiems įmonininkams ir kitiems), jam suteikiama paslauga. Todėl mažmeninės prekybos įmonių (kaip ir prekybos apskritai), skirtingai nuo gamybos, galutinis rezultatas yra ne prekė, o paslauga – prekės pardavimas.

Mažmeninė prekyba, be savo pagrindinės veiklos, skirtingos galutiniams vartotojams, gali teikti daug kitų papildomų paslaugų. Tai išankstinių užsakymų priėmimas, prekės įpakavimas, dalinis prekės perdirbimas, prekių pristatymas į namus, parodos, prekės veikimo demonstravimas, remontas, ryšių, pašto, apsaugos, reklamos, informacijos bei kitos paslaugos. Be to, užsienyje prie mažmenų priskiriamos visos kitos savarankiškos paslaugos : konsultavimas, teisinės, finansinės, draudimo, aptarnavimo ir remonto bei kitos, jei jos teikiamos gyventojams, namų ūkiams, kitiems smulkiems galutiniams vartotojams.

Prekyba negalima be šių pagrindinių veiksnių :

 prekybos kadrų,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1102 žodžiai iš 3671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.