Konspektas

MindaugasMindaugo vardą mes siejame su Lietuvos valstybės susidarymu. 1236 m. Hipatijaus metraštyje jau minima „Mindaugo Lietuva“. Taigi, Lietuvos valstybės kūrėju galime laikyti Mindaugą. Mindaugas įvairiais būdais šalino sritinius kunigaikščius. Taip 1248 – 1249 m. išvijęs savo brolėnus Tautvilą ir Gedvidą, jis sukėlė didelį pasipriešinimą. 1250 m. Livonijos Ordinas surengė žygį … Daugiau…

Valstybingumo miražai (1941 – 1990)1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, suvešėjo viltys, kad bus galima atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Raudonoji armija, spaudžiama vokiečių, traukėsi iš Lietuvos. Tuo pasinaudojusi, pogrindinė antibolševikinė organizacija – Lietuvos aktyvistų frontas  organizavo krašto gyventojų sukilimą, kurio centru tapo Kaunas. Sukilėlių … Daugiau…

XVIII a. pasikeitė Respublikos tarptautinė padėtis. Į jos vidaus reikalus vis labiau kišosi Rusija, Prūsija ir Austrija, siekusios naujų žemių. Rusija norėjo prisijungti ukrainiečių ir baltarusių žemes, įsigalėti Baltijos jūroje, Austrija norėjo Galicijos, Prūsija – įsigalėti Pamaryje. Tačiau visur jų tikslai kryžiavosi su Respublikos teritorija. Lietuvos ir Lenkijos valstybė XVIII … Daugiau…

TRENIOTA (1263-1264)Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo: ❑ Polocko kunigaikštis Tautvilas ❑ Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais. Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikė greičiau, Jis Tautvilą nužudė. Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lanko ir 3m. su … Daugiau…

EUROPA PIRMAISIAIS POKARIO METAIS Paryžiaus taikos konferencija ir politiniai pasikeitimai Europoje 1918 kovo 3 Bresto taika 1918 lapkričio 11 Kopjeno paliaubos 1919 birželio 28 Versalio taika (Paryžiaus konferencijos pabaiga) 1920 Sevros taika su Turkija 1920 įkurta Tautų sąjunga, kurioje nuolatines vietas gavo JAV, DB, Prancūzija, Italija ir Japonija, vėliau SSRS … Daugiau…

1917 m. Lietuvos Taryba Po 1917m. vasario mėn. Rusijos revoliucijos lietuviai suprato, jog atėjo tinkamas laikas siekti Lietuvos nepriklausomybės. Tuo metu prisijungti Lietuvą pretendavo ne tik Rusija bei Lenkija, bet ir Vokietija, 1915 m. okupavusi visą kraštą. Vokietijos vyriausybė ėmė derėtis su lietuvių politiniais veikėjais, kad Lietuva prisijungtų prie Vokietijos … Daugiau…

Krėvos sutartis1382 m. mirė Lenkijos karalius Liudvikas I. Jis buvo pažadėjęs, kad po mirties sostas atiteks jo dukterims – Marijai ir Jadvygai. Jadvyga, sužieduota su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu Habsburgiečiu, 1384 m. tapo Lenkijos valdove. Tačiau suartėjimas su Austrija grėsė lenkų savarankiškumui ir valstybingumui, todėl lenkai atsigręžė į Lietuvą ir pasiūlė … Daugiau…

1586 m. gruodžio 12 d. mirus Steponui Batorui, prasidėjo tarpuvaldis. LDK ir Lenkijos pozicijos dėl naujo valdovo išsiskyrė. Kandidatais į sostą buvo imperatoriaus Rudolfo Habsburgo brolis Maksimiljonas, Rusijos caras Fiodoras I ir Zigmantas Vaza  Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus bei Švedijos sosto įpėdinis. Lenkiją viliojo … Daugiau…

Lietuvoje garsėjo tiesiogiai nesusiję su Vilniaus universitetu, didikų globojami mokslininkai. Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio „triūsu, rūpesčiu ir lėšomis“ Nesvyžiuje buvo sudarytas pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, išraižytas Tomo Makovskio ir išleistas Amsterdame 1613 m. Žemėlapis ir prie jo pridėtas tekstas buvo pagrindinė informacija Europoje apie Lietuvą. Pas didikus Radvilas Kėdainiuose … Daugiau…

XVII a. kultūros raida išgyveno didelių kontrastų laikotarpį. Iki XVII a. vidurio kultūra sparčiai kilo. Valstybės vidaus santvarkos ypatybės, politinės aplinkybės, visuomeniniai procesai parengė nuo XVII a. vidurio prasidėjusį ir šimtmetį trukusį kultūrinio nuosmukio ir stagnacijos laikotarpį. Įvairūs karai (tiek su kitomis šalimis, tiek vidaus kovos) pasiglemžė daug materialinių išteklių, … Daugiau…

KAZIMIERASKazimiero išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.) Zigmantui žuvus, kandidatu į Lietuvos sostą tapo jo sūnus Mykolas; Mykolo šalininkai tuojau ir užėmė žemutinę Vilniaus pilį, Trakus ir Brastą. Žemaičiai taip pat palaikė jo pusę, tačiau dauguma didikų, bijodami keršto už tėvo mirtį, buvo nusistatę prieš jį. Nors tuo pat metu … Daugiau…

Mindaugo karalystės raidaMindaugo valdžios atramą sudarė jo domenas ir iš kitų kunigaikščių užgrobtos žemės. Domeno žemes, valsčius, ten esančias pilis turėjo valdyti valdovo skirti vietininkai. Pasėdžiai – valdovo, jo dvaro ir kariaunos priėmimas ir išlaikymas, duoklė maistu ir pašarais buvo svarbiausios prievolės. Kiek plačiai valstybėje buvo paplitusi dešimtinė, sunku pasakyti. … Daugiau…

Pokyčiai Europoje V-X a. 1. Suirus vakarų Romos imperijai atsirado naujos valstybės Europoje (Frankų V a. Pab., Anglijos IX a. Pr…) 2. Tautų kraustymosi išdavoje (gotų, ninų, vandalų, anglų, saksų…) yra sužlugdoma V. Romos imperijos kultūra, išnyksta vergovė, prasideda ekonominis nuosmukis. 3. Frankų valstybė buvo pirmoji naujo tipo (feodalinė) valstybė. … Daugiau…

1558 m. – Rusijos kariuomenė puolė Narvą, Tartu, Taliną. Lietuva ėmėsi ginti Livoniją. Vėliau prisidėjo Lenkija, savus interesus gynė Danija ir Švedija. Prasidėjo Livonijos karas. 1583 m. – Livonijos karo pabaiga. 1569 m. – Liublino unijos pasirašymo data PRIEŽASTYS: 1.Nesėkmingas LDK karas su Rusija dėl LIVONIJOS. 2.LDK bajorų siekimas turėti … Daugiau…

Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas Gediminas (1316 – 1341) – pirmasis Lietuvos Didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos, vienas žinomiausių LDK valdovų. Didžiojo kunigaikščio sostą Gediminas užėmė po savo brolio Vytenio mirties 1316 m. Ligi tol Gediminas valdė Trakų kunigaikštystę. Gedimino politikos pagrindinė priemonė buvo ne ginklas, bet diplomatija. Kaip ir Vytenis … Daugiau…

Pirmieji Lietuvos kunigaikščiai Lietuvos valstybės įkūrėjas Lietuvos feodalinės valstybės susidarymas (XII a. ) susijęs su Mindaugo vardu. Iki jo būta net penkių vyresniųjų kunigaikščių, o Mindaugas it uola išliko virš jų. Tai nebuvo atsitiktinumas. Mindaugo įsigalėjimą lėmė jo charakterio savybės ir istorinės aplinkybės, geležinė jėga ir prievarta. Metraščiuose rašoma, kad … Daugiau…

PRANCŪZIJOS DIDŽIOJI REVOLIUCIJA1789m. Prancūzijos revoliucijos priežastys: • Visuomenės susiskirstymas į luomus, luomine nelygybe ir dviejų pirmųjų luomų privilegijomis grįsta santvarka (I ir II luomai buvo atleisti nuo mokesčių, tik jie galėjo užimti aukštas pareigas valstybėje ir dalyvauti jos valdyme); • Trečiajį luoma slegiantys mokesčiai („druskos“ mokestis, už kiekvieną šeimos narį … Daugiau…

Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos Mindaugo krikštas, karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas yra vieni iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių. Tačiau dėl rašytinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo šiandien apie šiuos įvykius mes nedaug tegalime pasakyti. Netgi tie teiginiai, kurie, rodos, yra visuotinai priimti, nuolat kartojami ir pateikiami kaip … Daugiau…

Nepriklausomybė – kiekvienos šalies, tautos teisė Metų pradžioje minimos trys ryškiausios Lietuvos datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Jos turėjo didžiausią reikšmę Lietuvos valstybingumui XX amžiuje. Mat atkurta ir apginta šalies nepriklausomybė. Istorija ne kartą įrodė, kad laisvė veltui nedalijama, nesuteikiama kaip dovana. Nepriklausomybę reikia iškovoti, saugoti ir … Daugiau…

Lenkijos karalystė XIII–XIV a.Lenkijos valstybė susikūrė X amžiaus pabaigoje. 1025 metais po Boleslovo I-ojo Narsiojo karūnacijos Gniezne Lenkija tapo karalyste. Valdant karaliui Meško II, Lenkijos karalystę ištiko krizė, tačiau jo sūnus Kazimieras sugebėjo atkurti tvarką ir pelnė Kazimiero Atnaujintojo vardą.XII amžiaus pabaigoje Lenkijos valstybė ėmė silpnėti. Po karaliaus Kazimiero II … Daugiau…

MOKSLASVakarų ir Rytų Europos šalių mokslas 17a. labai sparčiai skverbėsi į pasaulio pažinimą: išsiskyrė daugelis gamtos ir tiksliųjų mokslų sričių su savo priemonėmis ir būdais, buvo pagrįsta ir išplėtota heliocentrinė kosmologinė sistema. 17a. pradžioje ėmė ryškėti praeitais amžiais vykusio profesionalaus mokslo savinimosi vaisiai, kurie rodė, kad jos vertybės tapo neatsiejama … Daugiau…

NAUJAUSIEJI LAIKAI1919-1920M. Lietuvos kovos už nepriklausomybę. M.Šleževičius-(1882-1939) visuomenės ir valstybės veikėjas. Įkūrė socialistų liaudininkų partiją. Buvo užsienio reikalų ministras. V.Kapsukas-kūrė tarybų valdžią. Paskelbė Lietuvos tarybų respubliką.Lietuvos vadovas. J.Pilsudskis-(1867-1935) 1926m. Lenkijos diktatorius, įvedė sanacinį režimą. Želigovskis-(1867-1947) generolas.tarnavo rusijos kariuomenėje. Buvo Vilniaus krašto kariuomenės vadas. A.Stulginskis-Lietuvos tarybos nrys. Antrasis Lietuvos prezidentas. 1920-1922m. … Daugiau…

Katalikų bažnyčios organizuotas ir visuomenės 17a.vis labiau remiama antiprotestantišką veiksmų visumąvadino Kontreformacija . 1569m. Vilniaus vyskupas V.Protasevičius misijų darbui ir kovai su protestantizmu,iš Lenkijos pakvietė Jėzuitų ordiną. KOVOS BŪDAI PRIEŠ REFORMACIJA 1.Ideologiniai kovos būdai : a)Juridinė ir fizinė prievarta 16a.-17a.sandūroje katalikų bažnyčia pradėjo teisminius procesus protestantų bažnyčioms atgauti.Fanatikai užpuldinėjo protestantų … Daugiau…

Dabar niekas negali pasakyti kokiais lankais buvo medžiojama ir kariaujama Lietuvoje senaisiais laikais. Be abejo, kalbant konkrečiau reikia apsiriboti tam tikru istoriniu laikotarpiu.Yra manoma kad nuo X a. po Kristaus lankų konstrukcijos Europoje ir Azijoje nusistovėjo ir nesikeitė iki tol, kol jie buvo naudojami karyboje. Visi lankai, kokios jie bebūtų … Daugiau…

Mindaugas KaraliusLietuvos valstybė kūrėsi palaipsniui ir ilgai. Lietuva senovėje neturėjo vieno valstybės valdovo, šalia valdė daug kunigaikščių, tarp kurių kartais kildavo daug nesusipratimų. Tokia padėtis lietuviams nebuvo palanki. Valstybei susikurti padėjo nuolatinis reikalas kariauti su krašto priešais. Per karą visi kunigaikščiai išrinkdavo vieną karo vadą. Jie suprato, kad toks kartu … Daugiau…

Mažoji LietuvaNuo Šešupės žemupio i pietvakarius driekiasi Mažosios Lietuvos žemė. Ankstyviausias šaltinis, minintis Mažosios Lietuvos vardą – Simono Grunau “Prūsijos kronika“ parašytas(1510-1530m.).Mažoji Lietuva buvo dar vadinama Prūsų Lietuva. Mažiosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvninkaisuvio vardas atsirado vėliau.Mažąją Lietuvą sudarė lietuvių žemes-Skaluva ir Nadruva. Vienas iš svarbesniu įvykių tai 1260m. liepos … Daugiau…

Šatrijos Ragana 20a. pradžios rašytoja. Ji užaugo bajorų dvare, buvo išsilavinusi, apsiskaičiusi, muzikali. Kurį laiką studijavo Šveicarijoje ir įgijo teisę dirbti mokytoja. Mokymas, auklėjimas, kaip vienuolystė, kaip savęs tobulinimas. Jai buvo labai svarbu daryti gera kitam, kadangi rašytoja buvo auklėjama katalikiškai jos kūryboje ryški krikščioniškoji pasaulėjauta. Atpažįstamos ir 20a. meno … Daugiau…

XV. a. yra sukurta romaniškoji lietuvių tautos kilmės teorija. Lietuviai kildinami iš romėnų. Gotiškoji teorija: lietuviai kildinami iš germanų genties – herulų. Pirmieji gyventojai į Lietuvos teritoriją atsikelia XI – X tūkst. pr. m. e. Apsigyvena apie Nėrį, Nemuną, Baltijos jūrą. Atsikelia iš pietvakarių (nuo Vyslos). Pirmasis atsikėlimo amžius – … Daugiau…

1. Senovės Rytų tautų pasiekimai. Civilizacija (civ.) – tai žmonijos kultūros ir istorijos raidos rodiklis. Civilitas lot. piliečio teigiamų bruožų visuma. Nagrinėdami Senovės Rytų civ. randame daugybę brandumo požymių, kuriais sėkmingai galėjo naudotis vėlesnės kartos. Pvz: nagrinėjant Indo civ. matyti kad buvo sukurta nepakartojama kultūra, vėliau perduota aplinkiniams kraštams, archeologai … Daugiau…

1562 m. rugsėjo 13 d. karo stovykloje prie Vitebsko LDK bajorai surašė aktą, reikalaujantį unijos, ir įteikė jį Žygimantui Augustui. Akte bajorai prašė sušaukti bendrą seimą unijos klausimui spręsti. Bajorai pareiškė, kad jie nori seimuose kartu su lenkų šlėkta spręsti valstybinius reikalus, bendrai rinkti valdovą, naudotis vienodomis teisėmis ir laisvėmis, … Daugiau…