Kontraktų vykdymas šalių teisės ir pareigos
5 (100%) 1 vote

Kontraktų vykdymas šalių teisės ir pareigos

11213141516171

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………………….3

1. Kontraktų sąvoka…………………………………………………………………4

2. Sutarčių vykdymas………………………………………………………….…….5

3. Sutarčių vykdymo terminas………………………………………………………………………..5

4. Šalių teisės ir pareigos…………………………………………………………….6

5. Kontraktų rūšys……………….…………………………………………….…….12

Išvados……………………………………………………………………………….16

6. Literatūros sąrašas………………………………………………………………17

Priedai………………………………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Kontraktas yra pagrindinis dokumentas, kuris reguliuoja ūkinius ekonominius santykius, ir nuo to kaip jis sudarytas priklauso požiūris į partnerį, jo prestižą [V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V., 2000 m., 5 psl.].

Rašto darbo problema – kontraktų vykdymo procesas, šalių teisės ir pareigos teisiniu aspektu.

Šiandieniniame gyvenime labai aktualu žmonėms susipažinti su kontraktais (konkrečiai jų vykdymo procesu, šalių teisėmis ir pareigomis ) iš teisinės pusės. Plačiau panagrinėjus mus dominantį kontraktų procesą, mes galime paprastiems LR piliečiams atskleisti galbūt tai, ko jie dar iki šiol nežinojo arba į tai nebuvo įsigilinę. Lietuvos piliečiai dabar naudojasi įvairiomis nuomos, laidavimo, mainų, paskolos, pavedimo, turto įkeitimo ir kitomis sutartimis, tadėl jiems labai aktualu atidžiai išsinagrinėti tų sutarčių vykdymą, bei įsidėmėti abiejų šalių, kurios atstovauja kontrakte, teises ir pareigas. Be nuoseklaus sutarčių vykdymo galima labai skaudžiai nukentėti ( pažeidžiamos šalių teisės: šalis neinfornuojama apie konkrečių kontraktų vykdymo etapo sąlygų pakeitimus, nesilaikant sutarčių sąlygų, patiriami nuostoliai ).

Darbo tikslas : atskleisti kontraktų vykdymo procesą, šalių teises ir pareigas.

Darbo uždaviniai:

1. suprasti kontraktų vykdymo reikšmę;

2. išanalizuoti, kokias teises ir pareigas turi šalys;

3. paaiškinti, sutarčių vykdymo procesą ir jo įtaką šalims.

Rašto darbo tikslams atskleisti naudotasi Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto ekonomikos katedros docento Vilhelmo Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas“, Lietuvos Respublikos Pagrindiniais įstatymais, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso šeštosios knygos „Prievolių teisė“ komentaru, V.Sūdžiaus „Sutartys: principai ir praktika“ bei „Pavyzdinėmis tipinėmis sutartimis“.

1. KONTRAKTO SĄVOKA

Kaip teigia „Lietuvos Respublikos Pagrindiniai įstatymai 2002.01.01“ [181 psl.], sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Anot M. Čeikauskienės, kontraktas – sutartis, nustatanti susitariančių šalių teises ir pareigas, jų vykdymo terminus [M. Čeikauskienė. Kaip sudaryti kontraktą su užsienio partneriais.Vilnius, 1995 m. 4 psl.].

Svarbiausi kontraktų momentai:

2 sutarčių sudarymas;

3 sutarčių turinys;

4 sutarčių vykdymas.

Šiame rašto darbe plačiau nagrinėjamas sutarčių vykdymo tarpsnis bei šalių teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos kontraktų vykdymo teisė remiasi „Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos prekybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Konkursų organizavimo nuostatais“ [V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V.2000, 9 psl.].

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.200, 6.201, 6.204 straipsniai reguliuoja sutarčių vykdymo principus, sutarties įvykdymo tvarką bei sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms.

Vykdant tarptautinius kontraktus dar remiamasi Kijoto, Stambulo, Nairobio konvencijomis, jungtinių tautų prekybos ir plėtros ( UNCTA- the United Nations Conference on Trade an Development) rekomendacijomis bei Tarptautinių prekybos rūmų unifikuotomis kontraktų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis [V. Bagdonas. Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas. V.2000, 13 psl.].

Kontraktų subjektais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonė yra pagrindinis kontraktų subjektas. Įmonė – savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustatyta tam tikrai ūkinei veiklai. Ji kaip teisės subjektas gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus juridinio asmens teises turi valstybinės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, įvairios bendrovės, bendros įmonės, užsienio kapitalo įmonės. juridinio asmens teisių neturi ir kaip fizinis asmuo veikia individualiosios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos,
komanditinės ūkinės bendrijos ir fiziniai asmenys. Įmonės teisės forma lemia jos veiklos įvairias sritis: įgaliojimų ar atsakomybės apimtį, valdymo organų struktūrą, atskaitomybės formą, likvidavimo tvarką ir kitus aspektus. Firmų teisinis statusas, jų teisiniai santykiai ūkinėje veikloje reguliuojami civiliniais ir prekybiniais įstatymais.

2. SUTARČIŲ VYKDYMAS

Remiantis V.Bagdono knyga „Verslo kontraktų sudarymas, įvertinimas ir kreditavimas“ [V. 2000, 39 psl.] galima teigti, kad sudarant ir vykdant kontraktus šalių įsipareigojimai gali būti dvišaliai, kai kontrakte dalyvauja tik dvi šalys, ir trišaliai, kai dalyvauja laiduotojas arba kontraktą garantuojanti šalis. kontrakto šalių įsipareigojimai gali būti įvairūs. komerciniuose kontraktuose gali būti įsipareigojimai ką nors perduoti nuosavybėn, atlikti paslaugas, pasiekti rezultatą, parduoti, įsipareigojimas panaudoti priemones, kad gauti numatytą rezultatą. dažnai įsipareigojama dėl nuostolių rizikos, ekonominio pobūdžio, dėl netesybų, savitarpio garantijų. Trečioji šalis dažniausiai išstoja kaip garantas, kad įsipareigojimai bus įvykdyti. Kontrakte turi būti numatyta skolininko ir laiduotojo solidari atsakomybė. Tai padidina kontrakto įvykdymo tikimybę. Kartais sutariama, kad kontraktų įvykdymo užtikrinimui mokami rankpinigiai. Praktiškai tai tam tikra sumos dalis už prekes ir mokama iki įsipareigojimų vykdymo pradžios. CK 6.98 str. [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ] dėl rankpinigių nurodyta: „ rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį, priklausančią jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos vykdymui užtikrinti“. Pirkėjui atsisakius vykdyti įsipareigojimus, rankpinigiai lieka pardavėjui, o jei kontraktą atsisako vykdyti pardavėjas, tai jis privalo pirkėjui sumokėti dvigubą rankpinigių sumą. Šalis, kuri atsako už kontrakto neįvykdymą, privalo atlyginti antrai šaliai nuostolius, įskaičius rankpinigių sumą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

3. SUTARTIES VYKDYMO TERMINAI

Pagal Civilinio kodekso 1.117 str. įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ].

Kontrakte visada arba dažniausiai turi būti nurodyti prekių pateikimo ar darbų atlikimo terminai: tam tikru laikotarpiu ar kalendorine data. sutartyje numatytas momentas nurodo, kada pardavėjas privalo perduoti prekę pirkėjui arba jo vardu veikiančiam prekių gavėjui.

Terminas gali būti skaičiuojamas nurodant kalendorinę datą ar pagal laikotarpio, nustatyto metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ir valandomis, pabaigą:

2 metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną;

3 mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuriame atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną;

4 savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną [ V. Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 33 psl.].

Sudarant sutartį visoms jos šalims būtina apsispręsti dėl sutarties ir joje numatytų prievolių vykdymo terminų, jų nurodymo ar nenurodymo. Šių terminų galima ir neapibrėžti.

Kaip numato Civilinio kodekso 6.35 straipsnis [ interneto puslapis: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=107687&Condition2= ], sutarties vykdymo terminą gali nustatyti įstatymai, šalys ar teismo sprendimas.

Kaip minima V. Sūdžiaus knygoje „ Sutartys: principai ir praktika“, vienos šalies reikalavimu terminą nustato teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir aplinkybes, jei šalys susitarė nustatyti terminą ateityje arba jį nustatyti buvo pavesta vienai jų, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju terminą gali nustatyti viena šalis [ 34 psl.].

Kaip teigia Civilinis kodeksas [ CK 1.123 ]– terminas nustatomas skolininko naudai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ar sutartis. Skolininkas praranda su terminu susijusias lengvatas, kai tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą, taip pat, kai jis nevykdo sąlygų, su kuriomis siejamas lengvatų suteikimas.

Šalis, kurios naudai nustatytas terminas, turi teisę atsisakyti jį taikyti be kitos šalies sutikimo. Prievolę reikia vykdyti nedelsiant.

Jei prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją vykdyti. Skolininkas privalo atlikti tokią prievolę per savaitę nuo tos dienos, kai to pareikalavo kreditorius, jeigu įstatymo, prievolės ar sutarties esmė neįpareigoja įvykdyti nedelsiant.

Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę prieš termino pradžią, jei kitaip nenumato sutartis ar įstatymas.

Visos pareigos turi būti įvykdytos laiku, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis.

4. ŠALIŲ TEISĖS IR

labiausiai paplitusi sandorių rūšis, suteikianti šalims tam tikras teises ir pareigas. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Civiliniu kodekso šeštosios knygos 156 str. teigia, jog kontrakto sudarymas pagrįstas laisvės principu. Taigi, sutarties šalys:

A. turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas bei sudaryti sutartis, kurios neprieštarautų įstatymas;

B. negali versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį leidžia įstatymai ar įsipareigojimas;

C. turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų;

D. sutarties sąlygas nustato savo nuožiūra, jei tam neprieštarauja įstatymai;

Prievolės pagal Civilinį kodeksą (6.38 straipsnį) turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, arba pagal reiškiamus reikalavimus.

Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas.

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus.

Jei dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai šaliai gresia didokos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti sudarant kontraktą, teismas, įvertinęs abiejų šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį arba nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes. [ V. Sūdžius „Sutartys: principai ir praktika“ , V. 2001, 35 psl.]

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Jos neturi pažeidinėti ir nevykdyti įvairių nurodymų esančių sutartyje. Visų pirma, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant. Be to, iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Šalys vykdo sutartį sąžiningai dar tada, kai viena šalis pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Taigi vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalys taip pat privalo bendradarbiauti – taip užtikrinant, kad sutartį bus stengiamasi įvykdyti maksimaliai. Sutartį vykdanti šalis neprivalo pasiekti tam tikro rezultato, tačiau privalo vykdyti sutartį maksimaliai atidžiai ir rūpestingai.

Kokią prievolę – pasiekti tam tikrą rezultatą ar maksimaliai stengtis įvykdyti sutartį – sukuria sutartis, priklauso tiek nuo pačios sutarties formuluočių, tiek nuo jos rūšies, pobūdžio, kainos, prisiimamos rizikos ir kitų aplinkybių [LR CK 6 knygos komentaras, 264 psl.].

Štai jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui.

Galima išskirti nesąžiningomis laikomas vartojimo sutarčių sąlygas [ V. Sūdžius „ Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 39 psl.], kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra:

1 panaikina arba apriboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui;

2 panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus;

3 numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia;

4 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, ir nenumato vartotojo teisės gauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo tokio pat dydžio sumas, kai šie vienašališkai nutraukia sutartį;

5 nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą;

6 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai nutraukti sutartį ar bet kada savo nuožiūra jos atsisakyti, o ši teisė vartotojui nesuteikiama arba pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikiama teisė negrąžinti iš vartotojo iki sutarties įvykdymo gautų sumų, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas vienašališkai nutraukia sutartį ar nuo jos atsisako;

7 suteikia pardavėjui ar
paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo;

8 suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti;

9 įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti;

10 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas;

11 suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui be pakankamo pagrindo vienašališkai pakeisti bet kokias prekių ar paslaugų savybes;

12 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ši nuostata netaikoma sutartims dėl vertybinių popierių, kitų finansinių dokumentų, taip pat daiktų perleidimo ir paslaugų teikimo, kai kaina yra susijusi su biržų kursų ar indeksų svyravimais ir užsienio valiuta išreikštų tarptautinio pašto perlaidų pirkimo-pardavimo sutartims;

13 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai spręsti, ar pateikti daiktai ar suteiktos paslaugos atitinka sutarties reikalavimus;

14 pardavėjui ar paslaugų teikėjui suteikia išimtinę teisę aiškinti sutartį;

15 riboja pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą vykdyti jų atstovų prisiimtus įsipareigojimus arba nustato, kad ši pareiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų;

16 įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo;

17 suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo perleisti savo teises ir prievoles, atsirandančias iš sutarties, kai tai gali sumažinti vartotojui teikiamas garantijas;

18 panaikina arba suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (reikalauja perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apriboja įrodymų panaudojimą, perkelia įrodinėjimo pareiga vartotojui ir pan.).

Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Šalys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. Pagal įvykdymo tvarką sutartis galima skirstyti šias grupes:

1 iš karto įvykdomos sutartys (pvz. pavienio daikto perdavimas);

2 sutartys, kurių vykdymas trunka tam tikrą laiką (statybos darbai);

3 sutartys, kurias galima įvykdyti iš karto arba dalimis.

Abi kontrakto šalys privalo įvykdyti sutartį iš karto. Tačiau pati sutartis ar konkretus norminis aktas gali lemti sutarties vykdymą iš karto arba dalimis. Sutartis, kuri turi būti vykdoma ne iš karto, o dalimis, gali lemti ir tos sutarties prigimtis arba konkrečios sudarymo ir vykdymo aplinkybės [LR CK 6 knygos „ Prievolių teisė“ komentaras, 265 psl.].

Jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad būtinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tokį leidimą privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimą, esanti sutarties šalis. Čia valstybės institucijų leidimus apima tiek atitinkamų valstybės, tiek savivaldybės institucijų išduodamus privalomus leidimus, įvairias licenzijas ir kitus dokumentus. Jei kontrakto šalis laikosi sąžiningumo principo – privalo gauti tam tikrus komercinei veiklai reikalingus leidimus ir apie tai informuoti ir kitą šalį, kad šioji taip pat laiku gautų leidimą.

Jeigu abi sutarties šalys yra Lietuvoje ir valstybės institucijos leidimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose, išskyrus atvejus, kai įstatymai jos nenumato. Tokiu atveju šalys privalo susitarti, kuri iš jų turi gauti leidimą.

Reikalingą leidimą ar leidimus sutarties šalis turi gauti laiku. Jai tenka visos su privalomų leidimų gavimu susijusios išlaidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties šalis taip pat privalo nedelsdama pranešti kitai šaliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad atsisakyta jį išduoti. Šalis, kuri turi gauti leidimą, privalo iš anksto išsiaiškinti leidimo gavimo procedūrą, terminus, laiku pateikti konkrečioms institucijoms reikiamą informaciją ir kt. Kontrakto šalis, kuri turi gauti leidimą, privalo apmokėti su dokumento gavimu susijusias išlaidas. Jei šalys susitarė iš anksto ar apie tai kalbama kontrakto dokumentuose, išlaidas susijusias su įvairių leidimų išdavimu abi šalys moka po lygiai arba kitaip, kaip yra sutariusios. Apie leidimo gavimą ar kitokias aplinkybes, šalys viena kitą
informuoti. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kad atsisakoma išduoti leidimą. Tokiu atveju, šalis, kuri turi šį leidimą gauti, turi imtis visų jai prieinamų teisinių priemonių, kad leidimas būtų vis dėlto gautas.

Abi šalys turi teisę nutraukti sutartį, jei per tam tikrą nustatytą laikotarpį negaunamas privalomas leidimas nepaisant būtinų šalies pastangų. Kai neatsisakyta išduoti leidimą, bet nėra konkretaus teigiamo ar neigiamo atsakymo ar šalys gaus tą leidimą, abi šalys gali ir turi teisę nutraukti sutartį. Tačiau šalis dėl kurios kaltės leidimas buvo negautas, t.y. laiku nepateikus reikalingų dokumentų, neturi teisės nutraukti kontrakto.

Šalis privalo vykdyti sutartį, net jei negaus planuoto pelno arba kontraktą vykdyti bus nuostolinga.

Kartais įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Pagal nurodytus kriterijus, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, todėl reikalavimas vykdyti sutartį prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams [LR CK 6 knygos „Prievolių teisė“ komentaras, 269 psl.]. Be to, dėl pasikeitusių aplinkybių šalis gali apskritai prarasti suinteresuotumą gauti įvykdymą (pvz. šalis išsinuomoja žemę 99 metams degalinės statybai, tačiau statyti šį objektą joje draudžiama). Kontrakto vykdymo sąlygų aplinkybės turi būti žinomos šaliai prieš sudarant sutartį. Pirma, aplinkybės, kurios daro kontrakto vykdymą vienai iš šalių labai sudėtingą, turi atsirasti arba tapti žinomos sutartį vykdančiai šaliai jau sudarant sutartį. aplinkybėmis, kurios jau buvo sudarant sutartį ir kurias privalanti vykdyti sutartį šalis žinojo arba turėjo žinoti, šalis negali remtis, nes sudarydama sutartį tokiomis sąlygomis ji prisiėmė jos vykdymo pasunkėjimo riziką. sutartį privalanti vykdyti šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tos aplinkybės gali atsirasti. aplinkybės turi būti objektyvios, t.y. nepriklausyti nuo šalies valios. šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo užkirsti kelią.

Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:

1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;

2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Šalis gali pasiūlyti kitai šaliai pradėti derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kad sutartis atitiktų tas pasikeitusias aplinkybes ir būtų atkurta šalių interesų pusiausvyra.. Jei šalis negali susitarti dėl kontrakto pakeitimo, jei kita šalis per protingą terminą apskritai neatsako į prašymą pradėti derybas, bet kuri šalis gali kreiptis į teismą ir pareikšti vieną iš dviejų reikalavimų: arba nutraukti, arba pakeisti sutartį.

5. KONTRAKTŲ RŪŠYS

Sutarčių turinį sudaro teisių ir pareigų (prievolių )visuma. Sutarties šalių elgesys lemiamas sutarties sąlygomis, kurios numatomos įstatymuose ir šalių susitarimu [ R. Stanislovaitis „ Lietuvos komercinė teisė“, V. 2003, 116 psl.].

Kiekviena sutartis turi savo specifinę vykdymo eigą bei reikalauja tam tikrų šalių teisių ir pareigų.

Anot V. Sūdžiaus [V. Sūdžius „ Sutartys: principai ir praktika“, V. 2001, 36 psl.], kontrakto šalių įsipareigojimus galima klasifikuoti taip:

1 įsipareigojimas ką nors perduoti ( nuosavybėn ), padaryti ar nepadaryti;

2 įsipareigojimas pasiekti kokį nors rezultatą;

3 įsipareigojimas panaudoti priemones ( nors šalis ir negarantuoja rezultato, bet įsipareigoja panaudoti visas jai prieinamas priemones);

4 susiję įvairūs įsipareigojimai, sąlygos ( laikas, objektų ar subjektų kiekis, kita ). Įsipareigojimai, kurių sąlyga – numanomas įvykis, nuo kurio priklauso, kaip šalys vykdys savo pasižadėjimus.

Knygoje „Pavyzdinės tipinės sutartys“ išskiriamos kelios kontraktų rūšys:

• didmeninio pirkimo;

• dovanojimo;

• mažmeninio pirkimo;

• nuomos;

• panaudos;

• pasaugos;

• pirkimo pardavimo;

• rankpinigių ir kt.

Plačiau panagrinėsime šių sutarčių rūšių vykdymo proceso šalių teises ir pareigas.

Didmeninio pirkimo sutartys. Šie kontraktai turi dvi šalis – pardavėją ir pirkėją.

Pardavėjo teisės ir pareigos: pristatyti prekę pagal kontrakto sąlygas į paskirstymo punktą, užtikrinti savo sąskaita įprastą prekės įpakavimą, apmokėti muito ir eksporto rinkliavas, gauti savo sąskaita eksporto licenciją ar kitą
būtiną Vyriausybės leidimą, atsakyti už prekę ir apmokėti visas išlaidas, numatytas kontrakto pagrindinėse sąlygose iki to momento ir terminų, kai prekė atitenka pirkėjui. Pardavėjas privalo perduoti parduodamą turtą pirkėjui; iki turto perdavimo jį saugoti ir neleisti jam pablogėti; pardavėjas turi teisę reikalauti, kad kita sutarties šalis, t.y. pirkėjas, priimtų turtą ir sumokėtų kainą, atlygintų nuostolius, kurie buvo padaryti įvykdymo uždelsimo metu, bei atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad pirkėjas atlygintų nuostolious, nes jis pažeidė sutartį ar atsisako priimti perkamą turtą.

Pardavėjo įsipareigojimai pirmiausiai susiję su prekės pateikimu į nurodytą vietą, nustatytu laiku, reikiamu komplektavimu, kokybe, informaciniu aprūpinimu ir t.t. Pardavėjo įsipareigojimai vienodai apima tiek pirkimo-pardavimo objektą, tiek su juo susijusius daiktus: dokumentus, komplektuojamąsias dalis, naudojimo instrukcijas bei programas ir kita. [V. Sūdžius. „Sutartys: principai ir praktika“ , V. 2001 , 37 psl.].

Pirkėjo turi teisę reikalauti perduoti jam parduotą turtą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu, arba, kad pardavėjas atlygintų nuostolius, jei buvo pažeista sutartis; apmokėti kontrakto kainą; pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti turto saugojimo iki perdavimo pirkėjui momento reikalingas išlaidas; privalo priimti nupirktą turtą nustatytu laiku; esant netinkamos kokybės daiktui, pirkėjas gali pareikalauti, kad pardavėjas prekę pakeistų nauja arba kad būtų atitinkamai sumažinta jos kaina. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 8 psl]

Pirkėjas, negavęs prekių ir pateikęs reklamacijas, turi teisę pakeisti prekę pardavėjo sąskaita. Jei pardavėjas neįvykdo įsipareigojimų, pirkėjas gali nutraukti kontraktą. Tačiau jei kontraktas nenutraukiamas, pirkėjas turi teisę prašyti trečiosios šalies – arbitro, teismo ar kitų pagalbos.

Dovanojimo sutartis. Dovanotojas privalo įspėti apdovanojimąjį apie visas trečiųjų asmenų teises į dovanojamą turtą: ginčo teisme buvimą, įkeitimą, nuomininkų teises ir kita; dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojimasi tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad apdovanojamasis vykdytų tam tikrą tik šioje sutartyje nurodytą sąlygą. [Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 14 psl]

Mažmeninio pirkimo sutartis. Kontrakte numatomos taip pat dvi šalys; pardavėjas ir pirkėjas. Pardavėjas privalo perduoti parduodamą turtą pirkėjui per tam tikrą tik sutartyje nurodytą laiką; privalo saugoti turtą ir neleisti jam pablogėti; turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų turtą ir sumokėtų kainą, atlygintų nuostolius, padarytus uždelsus įvykdymą, arba atsisakyti sutarties; pardavėjas taip pat privalo kontrakte aptarti parduodamo daikto trūkumus; pardavėjas taip pat privalo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą ( apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę ir pan.).

Pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti jam parduodamą turtą ir atlyginti nuostolius, jei kontrakto vykdymas buvo uždelstas; privalo pardavėjui atlyginti turto saugojimo iki perdavimo pirkėjui išlaidas; privalo priimti nupirktą prekę; jei prekė nekokybiška, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas pakeistų prekę, arba bent sumažintų kainą; turi teisę reikalauti sumažinti perkamo daikto kainą, jei pardavėjas neperspėjo apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą; bei privalo įspėti pardavėją, jei trečiasis asmuo, remdamasis pagrindu, atsiradusiu iki turto pardavimo, pareiškia pirkėjui pretenziją dėl turto paėmimo. [ Pavyzdinės tipinės sutartys , V. 2001 m. 37 psl]

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4201 žodžiai iš 8293 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.