Įvadas 3
I. Nevartotini barbarizmai ir hibridai verslo darbuotojų dalykinėje kalboje 4
II. Tarptautinių žodžių vartojimo klaidos 7
III. Nevartotini vertiniai (vertalai) 8
IV. Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai) dalykinėje kalboje 10 Išvados 12
Literatūra 13
ĮVADAS
Mintis, jausmus ir norus reiškiame žodžiais. Kiekviename žodyje glūdi įvairi informacija. Žodis tarsi fiksuoja svarbiausius gyvenimo reiškinius, įvykius. Besijungdami vieni su kitais žodžiai sudaro junginius, sakinius. Kalbos žodžių visuma yra žodynas arba leksika.
Taigi leksika – tai kurios nors kalbos, tarmės, grupės ar atskiro žmogaus žodžių visuma. Lietuviškai tarptautinį žodį leksika galėtume pakeisti žodžiu žodynas, nors jis platesnę reikšmę. Žodynas yra pažeidžiamiausia kalbos sritis, nes žodžiai labai greitai kinta. Vienus reikia pakeisti, nes sukuriami tikslesni, geresni, kiti netenka savo prasmės, nes nebelieka to daikto ar reiškinio, kuriuos jie įvardijo. Be to į savo kalbą priimame labai daug svetimų kalbų žodžių, nes neturime gražaus, skambaus lietuviško žodžio naujiems reiškiniams ar daiktams pavadinti. Kuo daugiau atsiranda naujų reiškinių, daiktų, profesijų, tuo daugiau reikia naujų žodžių, terminų, kurie turėtų būti sudaromi pagal taisykles.
Šiame darbe aš aprašysiu leksikos klaidas verslo darbuotojų dalykinėje kalboje.
Darbo tikslai:
• Sutikti žinių apie lietuvių kalbos leksiką;
• Aptarti dažniausiai pasitaikančias leksikos klaidas verslo darbuotojų dalykinėje kalboje.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti nevartotinas svetimybes (barbarizmus) dalykinėje verslo kalboje;
• Aprašyti nevartotinus vertinius (vertalus) dalykinėje verslo kalboje;
• Pateikti netinkama reikšme pavartotus žodžius (semantizmus) dalykinėje verslo kalboje.
I. Nevartotini barbarizmai ir hibridai verslo
darbuotojų dalykinėje kalboje
Leksiką sudaro dvi dalys – savieji žodžiai ir skoliniai. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės:
• Nevartotinos svetimybės, kitaip dar jas galima vadinti barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;
• Nevartotini vertiniai, kitaip – vertalai, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;
• Netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos kai kas vadina semantizmais;
Suabejojus kokio nors žodžio reikšme, reikia tikrintis norminamojoje kalbos literatūroje.
Taigi kaip minėjau, lietuvių kalbos žodynas nėra vienalytis. Jį sudaro savi ir iš kitų kalbų atkeliavę žodžiai (skoliniai). Tai būdinga visoms kalboms. Skoliniai mūsų kalboje atsirado dėl ekonominių, politinių ar kultūrinių ryšių su kitomis, kaimynėmis šalimis.Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis; griovėjas; tamsuolis“. „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t. y. neteiktina (nevartotina) svetimybė. Trumpai barbarizmą vadinti svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.
Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų – iš baltarusių, kurių pasitaiko ir verslo darbuotojų šnekamojoje kalboje: bagotas (turtingas), nakleika (lipdukas), univermagas (universalinė parduotuvė), sklandas (sandėlis, sandėliukas). Šie barbarizmai dažniausiai pasitaiko tarp tų darbuotojų, kurie dirba muitinėse, pramoniniame, su pervežimais, krovinių gabenimais susijusiame versle.
Dalis barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (truputį, mažumėlę, šiek tiek), liuosas (laisvas), jo (taip) – šie barbarizmai yra vartojami ypač dažnai. Retas darbuotojas, vietoj žodžio „jo“ ištaria „taip“.
Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač iš anglų kalbos. Jeigu žurnalistai, politikai, kai kurių sričių specialistai pastebi, kad ne vieną jų toleruoja kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių) tai bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors jie dažniausiai nėra tokie. Daugelis vartoja žodį sponsorius, kai turime savą žodį rėmėjas ir jau senai prigijusį tarptautinį žodį mecenatas. Be to ar reikia žodžių menedžmentas, menedžeris, jeigu jau prieškario Lietuvoje buvo sukurtas trumpas skambus žodis vadyba, o dabar pasiūlytas taip pat neblogas naujadaras vadybininkas. Taip pat vartotini žodžiai: imidžas (įvaizdis), hotelis (viešbutis), presa (spauda). Vietoj parduotuvė, jau dažnai neleistinai pasakoma šopas, vietoj savaitgalis – vykendas, vietoj įstaiga, kontora, raštinė – ofisas. Kai kas net perima angliškus žodžius su dėmeniu –menas: biznesmenas (verslininkas), polismenas (policininkas), šoumenas (renginių vedėjas, vadovas, organizatorius).
Atsirado ir tokių nereikalingų angliškų pavadinimų bei terminų: barteris arba barteriniai mainai (natūriniai (prekių) mainai), parkingas (automobilių aikštelė), taimeris (laikmatis).
Barbarizmai ir kalbos dalys. Barbarizmas gali būti ne viena kalbos dalis. Dažniausiai barbarizmai yra daiktavardžiai, kur kas mažiau būdvardžių, taip pat yra barbarizmų veiksmažodžių ir jų vedinių: bujoti ( vešėti, klestėti), daboti (saugoti, prižiūrėti), fundyti (vaišinti, dovanoti), kolioti (plūsti, keikti,
koneveikti), mieruoti (matuoti), mislyti (mąstyti, galvoti), neboti (nepaisyti, nežiūrėti, nekreipti dėmesio, nebijoti). Šiuos barbarizmus taip pat dažnai vartoja verslo darbuotojai savo šnekamojoje kalboje.
Kaip pastebėjome yra daug įvairiausių barbarizmų, kurie tikrai kenkia kalbos grynumui, yra raiškios klaidos. Kad vienas ar kitas žodis yra barbarizmas, paprastai nustato ir pakaitų pasiūlo kalbininkai. Ypač daug barbarizmų buvo pašalinta bendrinės kalbos kūrimo metu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.
Daugelis verslo darbuotojų rašydami arba kalbėdami viešai dažniausiai barbarizmų vengia, nes juos pakankamai pažįsta ir vertina kaip neabejotinus kalbos teršalus, o kiek dažniau pavartoja tik buityje – arba iš įpratimo, arba kad barbarizmas kartais trumpesnis, patogesnis. Dėl tam tikrų priežasčių atkakliau laikosi tik kelios barbarizmų grupelės.