Lietuvos teisės istorijos kodas tistk 2101 dokumentas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos teisės istorijos kodas tistk 2101 dokumentas

1121



LIETUVOS TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2101)

PROGRAMA

ĮVADAS

Lietuvos teisės istorijos studijos apima XIII – XXI amžiaus pradžios laikotarpį, t.y. nuo Lietuvos valstybės, kaip teisinio subjekto tarpvalstybiniuose santykiuose iškilimo iki dabartinio jos statuso pasaulio tautų bendrijoje ir narystės prasidedančiame laisvanoriškame valstybių susivienijime, įvardintame Europos Sąjunga. Europos tautų istorijoje tai ilgas ir kontraversiškas procesas, prasidėjęs nuo jėgos panaudojimo pajungiant tautas ir valstybes iki tautų, išsikovojusių savąjį valstybingumą, apsivienijimų, idant būtų išvengta agresijos, kurią visada lydi naikinimas, ir pasiekta kokybinė žmonijos pažanga.

Šiame šimtmečiais vykstančiame procese Lietuvos valstybė, pradžioje įvardinta kaip karalystė, vėliau – didžioji kunigaikštystė, buvo ir tautų apjungimo jėga iniciatorė ir kaimynių valstybių auka ir valstybių apsijungimo savanorė. Pradėjusi įtvirtinti savo valstybingumą viduramžiais, ji klestėjo renesanso epochoje, suėjusi į unijinius ryšius su Lenkijos karalyste baroko epochoje pradėjo nykti ir neįsisavinusi švietimo epochos skleistos ideologijos, daugiau kaip pusantrą šimtmetį vergavo kitiems valstybiniams dariniams iki prasidėjusių tautų nacionalinių judėjimų XIX amžiuje, kurie vienoms sudarė galimybę atkurti istorinį valstybingumą – tai įvyko su lietuvių tauta, kitoms – sukurti savuosius valstybingumus. Tos kitos valstybės šiandien sudaro Europos Sąjungos daugumą.

Taigi Lietuvos teisės istorija tam tikru mastų yra sąlygojama jos valstybingumo sukūrimo, praradimų ir atkūrimų laikmečių. Atitinkamai pateikiami studijų programa bei teisės raidos periodizacijos etapai.

Svarbiausiu šio kurso uždaviniu yra studijuojančiam padėti suvokti ir įsisavinti, jog teisės istorija nėra tapatu valstybės istorijai. Valstybės istorija, su kuria susipažįstama viduriniojo mokslo įsisavinimo etape, yra bendrieji visuomenės ir valstybės institucijų raidos bruožai, tuo tarpu teisė yra valstybės vidaus ir užsienio santykių specialusis reguliavimo mechanizmas, kurio tikslu turėtų būti visuomenės intelektinio, kultūrinio, politinio, socialinio tobulėjimo ir materialinės gerovės svertų (įstatymų) kūryba ir jų įgyvendinimo mechanizmo nustatymas. Todėl, suprantama, jog valstybės istorija ir teisės istorija nėra vienareikšmiai dalykai.

Lietuvos teisės istorija yra dėstoma lietuvių ir gali būti dėstoma vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Ir tai skatintina, nes ši teisė daugelyje parametrų yra tampriai susijusi su Vakarų Europa, kai kuriais jų – teisės kodifikacijos, valstybės valdžių atidalijimu ir ją lenkia. Taigi Lietuvos teisės sąsajų su vakarais platus pažinimas yra abipusiai naudingas.

Visos šioje programoje nurodytos temos turi būti įtrauktos į visų studijų formų (paskaitų, seminarų, pratybų, savarankiškų studijų) planus. Visos programos temos turi būti išdėstytos individualiuose paskaitų, seminarų teminiuose kalendoriniuose planuose ir paskaitas skaitančių bei seminarus vedančių dėstytojų parengtose studentų savarankiško darbo užduotyse.

1. Lietuvos teisės istorijos dalykas

Lietuvos valstybės teisės istorijos dalykas ir vieta kitų teisės mokslų sistemoje, studijavimo metodai ir tikslai. Lietuvos teisės istorijos mokslo ir studijų raidos bruožai. Lietuvos teisės raidos periodizacija ir jos santykis su valstybingumo raidos etapais.

2. Teisės formavimasis ir raida nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) susidarymo iki XIV a. pabaigos

LDK teisės šaltinių rūšys. Papročiai ir privilegijos. Gedimino diplomatijos dokumentai (1322-1338) kaip teisės šaltinis ir jų santykis su paprotine teise. Vakarų Europos teisės plitimo LDK galimybė XIV a. pradžioje per prekybinius ryšius su Kalavijuočių ordino įkurtu Rygos miestu ir šios teisės taikymo ypatumai.

Pamedės teisynas (1340 m.), jo kilmė ir LDK paprotinės teisės ryšiai, galiojimo laikas ir erdvė. Pamedės teisyno baudžiamoji teisė, nusikaltimų rūšys, bausmių sistema, baudžiamojo proceso ypatumai ir stadijos.

Krėvos akto (1385 m.) sudarymo priežastys, teisinis įvertinimas ir Lietuvos krikštas. LDK privilegijos ir jų rūšys. Privilegijos katalikų bažnytinei organizacijai. LDK ir Lenkijos Karalystės unijinių ryšių formavimasis.

3. Teisės raida nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio privilegijų iki teisės kodifikavimo (XIV a. pabaiga – XVI a. pradžia)

Bendravalstybinės teisės LDK plitimas 1387, 1413, 1434, 1492, 1501 metų žemės privilegijomis ir valstybinių institucijų įsitvirtinimas. Sričių privilegijos: Žemaitijos ir Slavų žemių teisinė padėtis, jų bendrieji bruožai ir santykis su žemės privilegijomis. Kiti šio periodo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos aktai. Privilegijos LDK bažnytinėm organizacijom (stačiatikiai, unitai) ir tautinėm grupėm (žydams, totoriams, karaimams, čigonams).

LDK teisės kodifikacijos pradmenys Kazimiero Teisyne (1468 m.) ir jo galiojimo erdvės. Kazimiero teisyno baudžiamųjų nuostatų bruožai ir teismo proceso ypatumai.

Magdeburgo miesto teisės paplitimas LDK miestuose. Magdeburgo teisės – civilinių-privatinių, šeimos santykių, baudžiamųjų nuostatų bruožai, teismų organizacija. Vakarų Europos teisės
recepcija.

4. DK teisės kodifikavimas XVI a. ir tolesnė raida iki XVIII a. pabaigos

Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) rengimas. Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) rengimas. Trečiojo Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimas, paskelbimas ir spausdinimas. Trečiojo Lietuvos Statuto ir Liublino unijos akto nuostatų bei bendrojo seimo priimtų konstitucijų galiojimo Lietuvoje problema.

LDK teisės raida po Trečiojo Lietuvos Statuto įsigaliojimo.

5. LDK teisinio reguliavimo pagrindai ir jų raida iki valstybės okupacijos

(XVI a. pirmoji pusė – XVIII a. pabaiga)

Bendrieji LDK valdžios ir valdymo teisinio reguliavimo principai. Pagrindinės valdžios institucijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų taryba. LDK Seimas. LDK iždo formavimasis ir kaita nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos. LDK karo tarnyba. LDK 1557 m. valakų reforma.

LDK ir Lenkijos karalystės santykių raida Liublino unijos (1569 m.) kontekste iki valstybių okupacijos. LDK ir 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ir jos korekcija 1791 m. spalio 20 d. Seimo konstitucijoje.

6. LDK teismų sistema

LDK teismų raidos etapai. Teismai iki XVI a. vidurio. Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismas. Ponų tarybos teismas. Vaivados teismas. Vietininko teismas. Tijūno teismas. Komisarų teismas. Maršalkos teismas. Asesorių teismas. Dvaro teismas. Kuopos teismas.

Teismų reforma teisės kodifikacijos eigoje XVI a. viduryje ir iki XVIII a. pabaigos. Žemės teismas. Pilies teismas. Pakamario teismas. Trečiųjų teismas. Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas.

Specialieji teismai. Kaptūrinis teismas. Dvasinis Tribunolas. Iždo tribunolas. Iždo komisijos teismas. Etmono teismas. Karo komisijos teismas. Vilniaus universiteto teismas. Edukacinės komisijos teismas

Teismo procesas. Civilinių bylų proceso ypatumai. Baudžiamųjų bylų proceso ypatumai. Reikalavimai teismui, teisėjams, advokatams.

7. Lietuvos Statutų teisės bruožai

Civilinės teisės bruožai. Šeimos teisės bruožai. Baudžiamosios teisės bruožai.

LDK XVI a. teisės kodifikacijos novatoriškumas Europos valstybių teisinės sistemos formavimosi kontekste.

8. LDK teisinė mintis ir teisės mokslas

Teisinės minties raida. LDK kanclerio A.Goštauto, P.Roizijaus, A.Rotundo, M.Lietuvio, A.Volano, M.Daukšos teisinės pažiūros.

Aukštųjų teisės mokslų studijos LDK.

9. Okupuotos Lietuvos valdymo teisės bruožai (XVIII a. pabaiga – 1918 m.)

1. Rusijos imperijos okupuotos LDK dalies valdymo teisės bruožai (XVIII a. pabaiga – 1915 metai.)

Lietuvos valdymo organizavimas XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Laikinoji Napoleono administracija Lietuvoje 1812 metais Prancūzijos – Rusijos karo metu. Valdymas po prancūzmečio. Katalikų bažnyčios teisių varžymai.

LDK teisės taikymo ypatumai Lietuvoje problema. Rusijos bandymai kodifikuoti “vietinę” teisę okupuotoje Lietuvoje.

Rusijos imperijos teisės įvedimas Lietuvoje. Valdymo režimo pokyčiai Lietuvoje po 1863 m. sukilimo iki 1900 m. Lietuviškų gubernijų valdymas 1900-1915 metais.

2. Okupuotos LDK lietuviškosios Užnemunės valdymo teisė 1795-1915 metais. Valdymo bruožai ir kaita Užnemunę priskiriant Naujajai Rytų Prūsijai, Varšuvos kunigaikštystei, Lenkijos karalystei.

Teisės kaita Užnemunėje: Prūsijos teisė, Napoleono kodekso įvedimas ir jo normų taikymas bei papildymas vietos sąlygomis. Teisės kaita Užnemunę priskyrus Lenkijos karalystei.

3. Vokietijos okupacinis režimas ir teisė Lietuvoje 1915 – 1918 metais.

4. Teisės mokslas ir mokslininkai Lietuvoje 1795 – 1918 metais.

10. Atkurtos Lietuvos valstybės teisė 1918 – 1940 metais

Lietuvos Tarybos sudarymas 1917 metais ir jos 1918 m. vasario 16 d. aktas. Konstitucinės monarchijos sumanymas. Laikinųjų konstitucijų – pamatinių dėsnių priėmimas, raida ir nacionalinės teisėkūros pagrindai.

Steigiamojo Seimo ir 1920 m. gegužės 15 d. rezoliucijos konstitucinė reikšmė. Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija.

1922 metų Lietuvos valstybės konstitucijos priėmimas, sandara, piliečių teisės, valstybinių institucijų sistema ir savivaldybės, rinkimų teisė, teismų organizacija.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1361 žodžiai iš 2689 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.