Lietuvos valstybės ir teisės teorija mindaugo įsigalėjimas centralizuotos monarchijos kūrimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos valstybės ir teisės teorija mindaugo įsigalėjimas centralizuotos monarchijos kūrimas

TURINYS

Įvadas 2

Mindaugo atsiradimo aplinkybės 3

XIII a. Lietuvos politinis žemėlapis 4

Lietuva ir vyresnieji kunigaikščiai, jų valdos 4

Mindaugo kovos suvienijant Valstybę 6

Brolėnų sąjunga prieš Mindaugą 7

Mindaugo krikštas ir karūnavimas (1251-1253m.) 8

Mindaugas po krikšto ir karūnavimo 10

Pabaiga 11

Naudota literatūra 12

Įvadas

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Mindaugas minimas 1219 m. tarp lietuvių kunigaikščių sudariusių taikos sutartį su Volynės kunigaikščiu Danieliumi. Kada Mindaugas pradėjo Lietuvos vienijimą nėra patikimų duomenų, tačiau jau 1238-aisiais jis minimas kaip Lietuvos valdovas.

1249m. vykęs Mindaugo vidaus karas su jo politikos priešininkais pasibaigė Mindaugo pergale. Pa-reiškęs norą krikštytis, Mindaugas sugebėjo išskaidyti prieš jį sudarytą Livonijos ordino, Tautvilo, Žemaitijos kunigaikščio Vykinto ir Volynės koaliciją.

Mindaugo krikšto iniciatorius buvo Livonijos ordinas, tikėjęsis tokiu būdu paversti jį savo vasalu, o Lietuvą – Livonijos provincija. 1251-aisiais Mindaugą pakrikštijo Andrėjus von Štirlandas. Lietuvą pripažino popiežius Inocentas IV. Tolesnis Mindaugo ketinimas karūnuotis suardė ankstesnius Li-vonijos planus. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą. 1253m. liepos 6 d. Mindaugas ir Morta buvo karūnuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene (karūnos pa-gamintos Rygos meistrų). Mainais už karūnavimą Mindaugas buvo įpareigotas kryžiuočiams ati-duoti dalį Žemaitijos ir Jotvos.

Mindaugas sudarė sąjungą su Volynės kunigaikščiu Danieliumi prieš Aukso Ordą, tačiau jų 1258/59 m. žygis prieš totorius buvo nesėkmingas. Mindaugo padėtis Žemaitijoje buvo silpna, ypač po to, kai žemaičiai be Mindaugo paramos 1260m. liepos 13 d. Durbės mūšyje sumušė Livonijos kryžiuočius.

Apie 1261 m. Mindaugas atsisakė krikščionybės ir susivienijęs su žemaičiams vadovaujančiu Tre-niota bandė kovoti su Ordinu. 1261 m. žygis prieš Ordiną nenusisekė. Treniota kartu su kunigaikš-čiu Daumantu iš Nalšios 1263 nužudė Mindaugą ir du jo sūnus, Ruklį ir Rupeikį. Pretekstas nužu-dyti buvo Mindaugo nenoras išleisti iš mirusios Mortos laidotuvių jos seserį Daumantienę ir ketini-mai ją vesti (esą tokia buvusi Mortos priešmirtinė valia). Spėjama Mindaugo žūties vieta yra Ag-luona (į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Treniota tapo didžiuoju kunigaikščiu, tačiau juo išbuvo tik apie pusmetį, nes 1264-aisiais jį nužudė Mindaugo žirgininkai. Didžiuoju kunigaikščiu 1264 m. ta-po Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas), kuris 1267 m. sosto atsisakė, pasitraukė į stačiatikių vie-nuolyną Ugrovske ir tais pačiais metais ten buvo nužudytas.



Mindaugas (apie 1203m. – 1263m.) – pirmasis Lietuvos Didysis Kunigaikštis (~1238 – 1253, 1262-1263), taip pat pirmasis bei vienintelis Lietuvos Karalius (1253-1262).

Paprastai laikoma, kad Mindaugas suvienijo Lietuvos žemes į valstybę, nors dalis istorikų teigia, jog Lietuvos valstybė buvo sukurta iki jo.

Mindaugo atsiradimo aplinkybės

Valstybė buvo įkurta ne viena diena. Ji buvo kuriama ilgai ir palaipsniui. Valstybei susikurti padėjo nuolatinis reikalas kariauti. Jau iš žilos senovės buvo lietuvių šeimų ir apylinkių sambūrių, kuriuos sudarė gyvas reikalas gintis ar ką nors pulti. Tokių mažų, savo vadus turinčių apylinkių iš pradžių buvo mažai. Todėl nebūdami susijungę lietuviai buvo puolami kaimynų rusų kunigaikščių. Bet nuo antros XΙΙ amž. pusės ir lietuviai pradėjo pulti rusus. Jie pasiekdavo labai tolimas rusų sritis ir grobdavo jų turtus. XΙΙΙ amžiaus pradžioje lietuviai buvo tikras rusų siaubas.

Žinoma, kad šitokie dideli žygiai neapsiėjo be vadų. Didelius lietuvių būrius vedė kuris nors vadas, kuris iš pradžių buvo renkamas iš susibūrusių karių. Po kiekvieno sėkmingo žygio, toks va-das pasilaikydavo valdžią ir taikos metu, o tai padaryti būdavo nesunku, nes po vieno žygio iškart būdavo ruošiamasi kitam, ir jam dažniausiai vadovaudavo buvęs vadas. Palengva iš daugybės buvu-sių kunigaikštėlių išsiskyrė mažesnis jų skaičius. 1219 metais, darant taiką su Volinės kunigaikštys-te, Lietuvai atstovavo net 21 kunigaikštis, kurie priklausė tik penkioms giminėms. Taigi, jau tada Lietuva buvo tik penkių kunigaikščių šeimų valdoma, bet labai greitai jų skaičius pradėjo mažėti, nes daug jų vienoje tautoje negalėjo taikiai sugyventi, o karai su ordinu ir su rusais vertė juos jung-tis į didesnius politinius vienetus. Pagaliau iš visų kunigaikščių tarpo iškilo Mindaugas, kuris paša-linęs kitus kunigaikščius, ir netgi savo brolius, tapo visos Lietuvos valdovu. Ir žinoma tai atsitiko ne be kraujo praliejimo. Vieni iš Mindaugo konkurentų žuvo kovose, o kiti buvo išvaryti iš gimtųjų žemių ar perkelti valdyti kitur.

Nežinoma, kokios srities kunigaikštis Mindaugas buvo prieš paimdamas Lietuvą i savo val-džią, tačiau aiškiai kalbama, kad jis valdžią paveldėjo iš savo tėvo. Tai labai mėgstamas ikimindau-ginės valstybės įrodinėtojų faktas, nes čia pateikiama ir Mindaugo tėvo (vardu nenurodyto) charak-teristika. Livonijos eiliuotoje kronikoje rašoma, kad Treniota Mindaugui pareiškė: „tavo tėvo būta didelio karaliaus, tais laikais jam lygaus nebūtum galėjęs surasti“. Treniotos
žodžiais, Mindaugo tėvas buvo lietuvių hierarchijos viršūnėje, bet kokia tai buvo viršūnė? Ji galėjo būti tvirtai užfiksuo-ta, bet galėjo būti ir laikina. Rezultatas rodo tokį faktą, kad 1219 metų sutartyje Mindaugo tėvo sū-nūs (Dausprungas ir Mindaugas) tėra treti. Vadinasi, viršūnė pasistūmėjo kitur. Yra žinoma, kad Mindaugo tėvas turėjo brolį. O ar būtų įmanoma kokia kova su dėde, jei tas dėdė būtų valstybę su-kūręs iš nieko, savo darbu ir savo autoritetu? Juk su tokiais nesivaržoma. Kalbama ir apie du dėdės sūnus, Tautvilą ir Erdvilą, kurie kariauja su Mindaugu ir nori atimti iš jo valdžią, beje, pastarieji bu-vo išvaryti iš Lietuvos. Iš pradžių jie buvo išsiųsti kariauti į rusų žemes, bet po sėkmingo žygio Mindaugas nebeleido jiems grįžti.

Metraščiuose apie Mindaugą pasakojama pabrėžiant, kad jis ėmė valdyti vienas( tuo tikslu žudydamas brolius ir brolėnus), labai pradėjo didžiuotis ir iškilęs nebepakentė prieštaraujančių jam.

XIII a. penktojo dešimtmečio viduryje Livonijos eiliuotoji kronika pavadino Mindaugą „aukščiausiuoju karaliumi“ ir „Lietuvos žemės viešpačiu“. Vadinasi, pradinį Lietuvos suvienijimą galima datuoti maždaug apie 1240m.

XIII a. Lietuvos politinis žemėlapis

1219 metų lietuvių sutarties su Voline aprašymas Hipatijaus metraštyje atskleidžia Žemaiti-ją, Deltuvą ir tris kunigaikščių grupes, sietinas su kitomis Lietuvos žemėmis. Tai parodo tris svar-bius dalykus:

1) tiek žemaičių, tiek rytų lietuvių politinės organizacijos vienetas tuo metu buvo žemė;

2) šios organizacijos viršūnėje buvo įsitvirtinę paveldimą valdžią žemių gyventojams įgiję kuni-gaikščiai.;

3) žemių kunigaikščius siejo konfederaciniai ryšiai.

Žemės buvo iš gentinės organizacijos paveldėti politiniai vienetai. Tačiau tik lietuvių žemė-se kariaunų vadų institucija buvo taip pažengusi, kad šie vadai jau buvo įtvirtinę savo pastovią poli-tinę valdžią ir tapę žemių kunigaikščiais. Tai buvo dar pradinis atsiradusių ar atsirandančių kuni-gaikščių valdžios etapas.

Lietuva ir vyresnieji kunigaikščiai, jų valdos

Metraščiuose kalbama apie su Mindaugu sietiną Lietuvos žemę, esančią į pietus nuo Nalšios šiomis dienomis maždaug tarp Nemuno vidurio ir Neries). Pietinė Lietuvos žemės padėtis aiškėja iš Livonijos eiliuotosios kronikos ( prieš Mindaugą Ordino kariuomenė iš šiaurės žygiavo per Nalšią į Lietuvą) ir Hipatijaus metraščio (žygiuodamas iš pietų, Burundajus nusiaubė Lietuvos ir po jos Nal-šios žemę). Šiaurinę Lietuvos žemės ribą išryškina Vygandas Marburgietis. Hipatijaus metraštyje minima iš asmenvardžių kilusių vietovardžių. Mindaugo brolėno Tautvilos vardą atitinka 1531 m. akte užrašyta Tautviltava prie Karmėlavos. Tautvilos ir Gedvydo vietovardžiai prie pat Neries upės rodytų, kad jiems priklausė šiaurinė Lietuvos žemės dalis, įskaitant ir Vilnių. Kadangi Tautvila ir Gedvydas buvo Mindaugo brolėnai, o šaltiniai mini vienintelį (vyresnį) Mindaugo brolį Dausprun-gą, abu šie kunigaikščiai literatūroje laikomi Dausprungo sūnumis. Todėl Lietuvos žemės šiaurinė dalis su Vilniumi labiau skirtina Dausprungui, o ne Mindaugui. Kad Dausprungaičiai ir Mindaugas valdė Lietuvos žemės dalis, rodo 1248 – 1249m.m. sandūros įvykių apibūdinimas Hipatijaus met-raštyje: užgrobęs Tautvilos ir Gedvydo valdas, Mindaugas užvaldė visą Lietuvos žemę. Čia kalba-ma apie Lietuvos žemę siaurąja prasme ir tiesioginį Mindaugo valdymą, nes Lietuvoje plačiąja pra-sme dar buvo išlikę Deltuvos ir Nalšios kunigaikščiai, tapę tik Mindaugo vasalais. Kad Mindaugo tėvonija buvo Lietuvos žemės pietinė dalis, rodytų visa 1252m. žiemos karo situacija: Danieliaus Haličiečio kariuomenė, nesiryždama eiti giliau į Lietuvą, vis dėlto šią tėvoniją užkliudė. Metraščio pasakymas, kad, išvaręs savo brolėnus, Mindaugas užvaldė visą Lietuvos žemę, rodo, kad ji buvo vien šios šeimos valda.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1451 žodžiai iš 4522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.