Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai
5 (100%) 1 vote

Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai

11



Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai

2002,Vilnius

KOLIAŽAS

Mongolų jungo poveikis rusų teisės raidai.

Šaltiniai:

1) I.A.Isajev “ Rusijos valstybės ir teisės istorija” .,Maskva. ,1996

2) P.Titov “ SSSR valstybės ir teisės istorija” .,Maskva .,1988

3) A.O. Melninčenko “ Visuomeninė valstybės ir teisės istorija”.,Maskva.,1999

4) M.Maksimaitis “ Užsienio teisės istorija”.,Justitia.,1998

Bendras to meto istorinis kontekstas

Mongolų gentys iki XIIa. pabaigos gyveno dabartinės mongolų liaudies respublikos teritorijoje. Jos nesudarė vieningos tautybės ,neturėjo savo valstybingumo ir kalbėjo įvairiomis mongolų kalbos tarmėmis. Iš daugelio mongolų genčių išsiskyrė totorių gentis,apsigyvenusi rytinėje Mongolijos dalyje. Visos gentys buvo klajoklinės. Iš jų gausiausia buvo stepių mongolų gentis,užsiiminėjusi gyvulininkyste ir medžiokle. Kitos genties,miško mongolų pagrindinis darbo šaltinis buvo medžioklė ir žuvininkystė. Gentys klajodavo didelėmis grupėmis. Kiekviena iš jų turėjo ryškų politinį savarankiškumą: kariavo, sudarinėjo sąjungas ir pan. Mongolų ūkis buvo natūrinis ir tai sąlygojo palyginti mažą gaminamų produktų kiekį. Prekyba vykdavo natūriniais mainais, nes piniginių mainų tada dar nebuvo. Klasinių santykių vystymasis ,turto kaupimas atskirose šeimose buvo pagrindinė priežastis, sąlygojusi genčių suirimą, mažesnius gamybinius susivienijimus:ailus(klajoklių stovėjimo vieta, susidedanti iš atskirų jurtų).

XIIIa. pradžioje prasidėjo ankstyvusis feodalinis laikotarpis, nors dar kurį laika egzistavo giminingi genčių santykiai. Prasidejo genčių sąjungos. Vadais tapdavo dažniausiai stiprūs,gudrūs ir turtingi vyrai. [ II.,115-116psl.] Labai reikšminga buvo vergystė,pavergtomis galėjo būti ištisos giminės. Klajoklinis gyvenimo būdas lėmė labai stiprią atskirų klanų vidinę organizaciją,o pastovūs karai su kaimynais, tame tarpe ir su stipria Šiaurės Kinijos valstybe, suformavo stiprų karinį pasiruošimą mongolų gentyse. Taigi XIII a. Viduryje dėl gamtinių ir vidinių politinių veiksnių, totorių-mongolų gentis žengė pirmuosius žingsnius susivienijimo link. Buvo nemaža bandymų suvienyti visas gentis, bet bene geriausiai tai pavyko padaryti iseiviui is Taidžiautų

genties Temučinui(XIIa pab).Temučinas buvo bene garsiausias mongolų karžygys. Būtent nuo jo valdymo pradžios yra pradedami skaičiuoti mongolų-totorių valstybės gyvavimo “auksniai” metai.

Mongolų jungo poveikio rusų teisės raidai prielaidos

. Po pergalės savo gentyje Temučinas tapo nedidelės ordos vadu. Būdamas vadu, jis įvedė dešimtinę ordos ir jos karinių padalijimų struktūrą; sukurta valdovo gvardija.Ją sudarė 150 draugovininkų. Nuo 1180 iki 1200m. Temučino orda suvienijo daugumą mongolų genčių. Karinė sėkmė ir viso pasaulio užkariavimo idėja sutelkė aplink Temučiną diduomenės gimines. Bendrame suvažiavime jam buvo suteiktas aukščiausio valdovo Čingischano vardas, priimta klajoklinės armijos sistema. Valdovas užėmė ir aukščiausio teisėjo postą, jis taip pat sprendė žemės dalijimo klausimus kariuomenės vadams, kurie savo ruožtu dalino jas mažoms gentims ir kariams. Taip gimininiai santykiai įgijo karinės-feodalinės santvarkos bruožų [III.,456-457psl.].

Užkariavimai ne tik neatnešė niekam jokios naudos, bet ir susilpnino mongolų liaudį. Mongolija kaip ir anksčiau buvo atsilikusi šalis, kurioje vyravo gyvulininkystės ūkis. Būdamas didelės armijos priekyje, Čingischanas vykdė užgrobiamąją politiką, atitinkančią klajoklinės aristokratijos interesus.. Čingischanas ir jo pakalikai pavergė Kiniją, vidurinę Aziją, Kaukazą ir R.Europą. Grobiamieji užkariautojų žygiai pavertė turtingas,klestinčias šalis į dykumas ir pridarė daug vargo joms. Mongolai-totoriai ypač pasižymėjo užgrobiant rusų žemes,tačiau didvyriška rusų ir kitų pavergtų tautų kova su mongolais išgelbėjo europinę civilizaciją nuo sutriuškinimo. Netvirtą savo imperiją Čingischanas padalijo savo keturiems sūnums.Vienas iš Čingischano anūkų ypač sėkmingai tesė senelio pradėtus žygdarbius ir užkariavo didelę teritoriją nuo Irtyšiaus iki Juodosios jūros stepių,Krymą,Kaukazo dalies vidurį. Susikūrusi valstybė įgijo Auksinės Ordos pavadinimą. Būtent per paskutinius XIIIa. 3dešimtmečius Auksinė Orda pasiekė savo galybę, susiklostė jos karinis ir teisminis aparatas,islamas tapo valstybine religija. Tačiau vidiniai ir išoriniai konfliktai ją ir sužlugdė. XIVa.2oje pusėje Auksinė Orda jau “merdėjo”.Galutinai ją sužlugdė 1380m.ivykęs Kulikovo mūšis,per kurį rusų kariai vadovaujami Dmitrijaus Donskovo sutriuškino Auksinės Ordos armiją.

Auksinė Orda buvo feodalinė valstybė,kurią daugiausiai sudarė feodaliniai-gamybiniai santykiai,feodalinės žemės. Smulkesni feodalai priklausė nuo stambesniųjų feodalų. Visa žemė buvo Auksinės Ordos chano nuosavybėje. Žemvaldys savo ruožtu geriausias ganyklas skirdavo savo pavaldiniams. Mongolų-totorių klajoklinę aristokratiją sudarė feodalų klasė. “Socialinių
kopėčių” viršūnėje buvo chanas ir chanaičiai.2ąją valdančios klasės dalį sudarė bekai(turkų titulas)ir najonai(mongolų tiulas). Tai buvo daugiausia stambieji feodalai. Žemesnėje pakopoje buvo tarchanai, ir paskutinėje valdančiosios klasės grupėje buvo nukerai..Nukerų kiekis priklausė nuo turtuolio turtų.

Auksinės Ordos teisės šaltiniais buvo:

1) raštai,paliepimai vietiniams valdininkams ir kiti dokumentai-įstatyminės Auksinės Ordos chanų veiklos rezultatas.

2) Mongolų įstatymų ir papročių rinkinys,vadinamas Jasia.

3)Bylos apie religinius nusikaltimus.

4)Įprastinė mongolinių genčių teisė.

Pilietinė teisė.

Ją sudarė paveldimumo ir santuokos teisės normos. Taisyklės, reguliavusios kitus pilietinius santykius iki mūsų dienų neišliko.

Paveldėdamas vyriausiasis sūnus gaudavo didžiausią turto dalį, o jurta ir gyvulių likutis atitekdavo jaunesniam sūnui, kuris ir vedęs likdavo gyventi su tėvais.. Santuokiniai šeimos santykiai rėmėsi įprasta teise. Pagal papročius vyras turėdavo išpirkti savo žmoną iš jos tėvų. Tai sudarė gan nemažą pinigų kiekį, taigi dėl šios priežasties moterys ištekėdavo gan vėlai.Jei vyras mirdavo tai iki sūnų pilnametystės visą turtą valdydavo pagrindinė arba vyriausioji žmona.

Kriminalinė teisė.

Jasios įstatymai buvo žiaurūs. Jų nevykdymas ir mažiausias teisės pažeidimas grėsė net mirties bausme. Ypatingai žiauriai buvo baudžiami kariniai nusikaltėliai. Vagis, kuris pavogdavo arklį, turėdavo sugražinti 10 arklių, t.y. 10 kartų didesnį kiekį nei būdavo pavogęs. Jei vagis neišgalėdavo atiduoti tai ką pavogęs, turėdavo atlyginti žalą savo vaikais. O jei ir šių neturėdavo, būdavo papjaunamas. Daugiau mažiau smulkesnės vagystės turėdavo būti atlygintos pinigine išraiška. Taip pat buvo įvairių mirties bausmių išraiškų: perlauždavo nugaras, skersdavo kaip avis, pririšdavo prie arklių ir paleisdavo, kurie suplėšydavo nusikaltėlį į gabalėlius. Mirties bausmė dažniausiai buvo skiriama už svetimų gyvulių skerdimą, žmogžudysčių, burtininkavimą.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1087 žodžiai iš 1964 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.