Norminių aktų hierarchija
5 (100%) 1 vote

Norminių aktų hierarchija

Įvadas

Teisė, atlikdama savo socialinę paskirtį, nustato visuomeninių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis, apibrėžiančiomis leistinas, nurodančias ir leistinas ribas. Norminiai aktai arba norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti valstybės institucijų ar visuomeninių organizacijų sprendimai, kuriuose yra teisės normos. Tai teisėkūros aktai, nustatantys arba panaikinantys teisės normas. Kitas apibrėžimas, tai aktai nustatantys ir įvedantys teisės normas, pakeičiantys arba panaikinantys bendrojo pobūdžio taisykles.

Šiame darbe bus trumpai aptarta norminių aktų hierarchija ir palyginta keletos mokslininkų, profesorių nuomonės šia tema.

Norminių aktų hierarchija

konstitucija

Įstatymai konstituciniai įstatymai

kodeksai

įstatymai

nutarimai

Poįstatyminiai aktai įsakymai

sprendimaiAdresiniai aktai įstatai

nuostatai

statutai

įstatai

Atskirų subjektų aktai nuostatai

statutai

reglamentas

Atskirų padalinių aktai nuostatai

reglamentai

Atskirų pareigybių aktai

Stasys Vansevičius „Valstybės ir teisės teorija“ Vilnius 2000m 117-120psl.

„Norminiai aktai skirstomi į valstybės institucijų norminius teisės aktus ir visuomeninių organizacijų norminius aktus, išleidžiamus valstybės sankcija. Juose išreiškiama valstybės valia. Juos pažeidus, taikomos baudžiamosios, civilinės, administracinės teisės ir kitokios teisinės poveikio priemonės.

Teisės aktai skirstomi į norminius ir nenorminius teisės aktus, taip pat į individualius aktus. Ir norminiai ir individualūs aktai yra teisiniai. Su jais susiję atitinkami teisiniai padariniai, tačiau tarp jų esama ir principinio skirtumo.

 Į norminius teisės aktus teisės normų pavidalu įeina bendrieji nurodymai, jie numatyti taikyti daug kartų, o individualūs aktai neturi teisės normų ir juose esantys nurodymai – individualaus pobūdžio.

 Norminiai aktai adresuoti neapibrėžtam juridinių ir fizinių asmenų ratui, o individualūs leidžiami konkretiems asmenims konkrečia progą.

 Norminis teisės aktas apima platų visuomeninių santykių ratą, o individualūs aktai – tik griežtai apribotus santykius.

 Individualaus akto galiojimas baigiasi, kai baigiasi konkretus visuomeninis santykis (įvykdoma sutartis). Norminis aktas galioja, neatsižvelgiant į tai, yra akte numatyti konkretūs visuomeniniai santykiai ar ne.

Ta pati valstybės institucija tuo pačiu klausimu gali išleisti norminį ir individualų aktus. Norminiai aktai skiriasi nuo teisės normų aiškinimo aktų. Norminio akto tikslas nustatyti ar pakeisti teisės normų turinį, o teisės normų aiškinimo tikslas – išaiškinti norminių aktų turinio prasmę, anksčiau išleistų normų galiojimo ribas.

Norminiai aktai teisės sistemoje nustatyti ir išdėstyti hierarchijos tvarka, t.y. pagal priklausomybę. Žemiausi yra vietos valdžios ir valdymo institucijų aktai, o aukščiausi – įstatymai, statutai, išleidžiami aukščiausių valstybės institucijų. Šie aktai, įstatymai, palyginti su visais kitais aktais, yra aukščiausios teisinės galios. Visi kiti aktai turi griežtai atitikti įstatymus, yra išleidžiami jų pagrindu ir jiems vykdyti. Šis reikalavimas taikomas ir vyriausybės aktams, tarp kitų įstatymus papildančių aktų esančių aukščiausios teisinės galios.

Norminių teisės aktų hierarchija svarbi siekiant normalizuoti teisėkūrą ir teisės taikymą, padeda kurti teisėtumo konstitucingumo režimą.

P. Čiočys :Teisės pagrindai“ Vilnius 2000; 24-26psl; 30-32psl.

Sprendžiant konkrečius teisinius klausimus, dažnai tenka ieškoti reikiamo akto, kuriame galima rasti reikalingą teisės normą. Vienintelė teisės normų būvimo vieta teisės literatūroje laikoma teisės šaltiniu arba teisės forma.

Teisės istorijoje žinomi tokie pagrindiniai teisės šaltiniai: teisės paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys ir norminis teisės aktas.

Norminis teisės aktas – tai valstybės kompetetingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas – dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas. Kadangi norminis teisės aktas Lietuvoje yra svarbiausias teisės šaltinis, panagrinėsime požymius, skiriančius jį nuo kitų teisės šaltinių:

 Norminius teisės aktus priima tik kompetentingos teisėkūros institucijos tiksliai apibrėžta procedūrine tvarka;

 Kiekvienas teisės aktas turi tikslų pavadinimą, liudijantį jį priėmusį organą, kas leidžia apibrėžti akto teisinė galią;

 Teisės aktas nuo kitų šaltinių skiriasi tikslumu ir teisės normų turinio apibrėžtumu;

 Teisės aktas yra visuotinai privalomo pobūdžio, numatantis galimybę panaudoti valstybės prievartą;

 Teisės aktai skelbiami ir įsigalioja ypatinga tvarka;

 Visi norminiai teisės aktai sudaro sistemą, kurioje kiekvienas iš jų užima tam tikrą vietą.

Pagal teisinę galią visi norminiai teisės aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.

Tam, kad teisės normos būtų tinkamai įgyvendinamos, būtina tiksliai apibrėžti norminių aktų galiojimo ribas laiko, erdvės atžvilgiu ir asmenų kategorijai, kuriems jos taikomos.

Norminio teisės akto galiojimas laiko atžvilgiu paprastai prasideda ne nuo jo priėmimo, bet nuo oficialaus paskelbimo
momento, jeigu pačiame akte nenumatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai jie pasirašyti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami „Valstybės žiniose“. Tie Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos , keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisinės normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, nors jie ir vėliau paskelbiami. Visuose šiuose aktuose gali būti nustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data arba numatyta kita įsigaliojimo tvarka. Išimtinais atvejais Respublikos Prezidento dekretas dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo įsigalioja po jo paskelbimo per visuomenės informavimo priemones.

Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ arba specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraščiuose per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).

Norminio akto galiojimas pasibaigia kai:

1) Baigiasi akto galiojimo nustatytas laikas;

2) Kompetetingas valstybės organas tiesiog jį panaikina;

3) Išleidžiamas norminis aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius.

Dažnai kompetetingas valstybės organas pakeičia, papildo ar panaikina ne visą teisės aktą, bet atskirus jų straipsnius, dalis, punktus ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 1927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.