Notariatas funkcijos paskirtis teisinis statusas
5 (100%) 1 vote

Notariatas funkcijos paskirtis teisinis statusas

TURINYS

Įvadas 3

1. Notariato raida Lietuvoje 4

2. Notariato samprata 5

3. Notariato rūšys 6

4. Notariato funkcijos ir uždaviniai 7

5. Notarų veiklos principai 10

6. Notarų statusas 11

7. Notarų rūmai 13

7.1 Notarų rūmų struktūra 14

Išvados 17

Literatūra 19

Įvadas

Temos aktualumas. Notarų funkcijos ne visada buvo tokios pačios. Iš pradžių notarai buvo paprastais raštininkais, kiek vėliau jiems buvo suteikta teisė sudarinėti valstybės ir bažnyčios žinioje buvusius oficialius dokumentus ir galiausiai XIX a. pabaigoje notarams buvo paskirta vykdyti konsultavimo funkcija, kurios esmė yra ta, kad notaras privalo garantuoti teisinių santykių, atitinkančių tikrąją šalių valią, informavimą. Šiandieninės teisinės valstybės sąlygomis notarui priklauso svarbus vaidmuo, užtikrinant civilinių santykių subjektų teisinį saugumą, garantuojant teisėtą civilinę apyvartą ir galimų civilinių ginčų prevenciją. Be to, šiais laikais daugelis žmonių susiduria su tam tikrais formalumais atliekant vieną ar kitą veiklą, dėl kurios turi kreiptis į notarus. Būtent dėl šios priežasties yra būtina trumpai ir aiškiai paprastam piliečiui ar asmeniui pateikti informaciją apie notariatą bei jo veiklą.

Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti Notariato sistemos funkcionavimo principus. Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

• susipažinti su Notariato raida Lietuvoje;

• išsiaiškinti pagrindines Notariato funkcijas bei uždavinius;

• apibūdinti notariato rūšis bei jų principus;

• išsiaiškinti notarų statusą;

• susipažinti su Notarų rūmų veikla.

1. Notariato raida Lietuvoje

Lietuvoje notariato išvadų reikia ieškoti XIII a., kartu su Lietuvos ištakomis. 1253 m. Kulmo vyskupas karūnavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Susikūrus Lietuvos valstybei, raštininkais (notarijais) būdavo vienuoliai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarija veikė nuo 1385 metų. Joje buvo raštininkų, kurie mokėjo rašyti įvairiomis kalbomis, tokiomis kaip vokiečių, lotynų, slavų ir pan. Jie rašė raštus, darė dokumentų nuorašus, gaunamus laiškus registravo į knygas.

Daug permainų įvyko valdant Vytautui (1392-1430). Turėdamas daug raštininkų ir pagalbininkų, Vytautas pertvarkė ir pačią valstybės raštinę, įsakė išduodamus raštus ir dokumentus registruoti, daryti jų nuorašus, kad, pražuvus originalams, būtų galima daryti dublikatus. Todėl valstybės raštinėje atsirado du skyriai: viename buvo rašomos privilegijos, registruojami įvairiomis kalbomis parašyti raštai, kitame – daromi dokumentų nuorašai [2].

1864 m. Rusijoje įvykusi teisminė reforma lėmė ir notariato sistemos pertvarkymus. 1866 m. buvo priimtas Notariato įstatymas, kuris įėjo į civilinės teisės sistemą. Pagal šį įstatymą buvo įsteigta notaro pareigybė. Šie įstatymai galiojo ir po nepriklausomybės paskelbimo, tačiau buvo atlikti kai kurie pakeitimai bei papildymai – lietuviško notariato įstatymo nebuvo suspėta parengti.

Notarų skaičių nustatydavo Teisingumo ministerija Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų pritarimu. Jų skaičius buvo nustatomas atsižvelgiant į notarų interesus, kad šie tinkamai galėtų išlaikyti savo šeimas ir vertintų notaro pareigybę kaip lygią teisėjui. Notarų veiklą prižiūrėjo apygardų teismai, kurių teritorijoje būdavo notaro kontora, be to tarpukario Lietuvoje notarai buvo laikomi valstybės tarnautojais, bet algų negaudavo. Jų atlyginimą sudarė iš klientų gautas nustatytas mokestis už jų darbą.

Lietuvos Respublika nepriklausomybę prarado 1940 metais, o kartu kita linkme pasuko ir jos teisinė raida. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, jai buvo primesta valstybinio notariato sistema, kurioje notaras yra valstybės tarnautojas, gaunantis valstybės nustatytą algą ir dirbantis valstybinėje notarų kontoroje, kuri buvo išlaikoma iš valstybės biudžeto.

Valstybinio notariato sistema veikė Lietuvoje tarybiniu laikotarpiu ir pirmuosius dvejus metus atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pereinant prie laisvosios rinkos pagrindu veikiančios ekonomikos sistemos atsirado būtinybė reformuoti notariatą. Pagrindinė priežastis buvo notarų darbo neefektyvumas, pasireiškiantis tuo, kad klientui prieš patenkant pas notarą pirmiausia reikėjo atstovėti gana ilgą eilę ir sugaišti daug laiko. Tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje ir kitų pokomunistinių valstybių praktika rodė, kad notarų skaičiaus didinimas problemos neišsprendė. Tai lėmė kelios priežastys: notaras nėra suinteresuotas intensyvini darbą, nes nepriklausomai nuo atliktų notarinių veiksmų skaičiaus gauna vienodą atlyginimą; pagalbinio notarų personalo skaičių reguliavo valstybė, neatsižvelgdama į realius notaro poreikius [2].

1992 m. rugsėjo 15 d., priėmus Lietuvos Respublikos notariato įstatymą, buvo įvykdyta valstybinio notariato reforma ir pereita prie Europoje veikiančios lotyniškojo notariato sistemos. Lotyniškojo notariato pranašumai:

• garantavo laisvą notarų konkurenciją;

• notaras sprendžia, kiek ir kokių darbuotojų reikia, kad darbas galėtų vykti sparčiai;

• tarp notaro ir kliento susiklosto abipusiu pasitikėjimu pagrįsti santykiai;

• notaras pats visiškai atsako už klientui padarytą
žalą;

• notaras pats užsidirba atlyginimą, kuris priklauso nuo jo darbo efektyvumo ir kokybės.

Iki privatizavimo pradžios dirbo 48 notarai, pradėjus privatizavimą jų skaičius buvo padidintas iki 188 notarų. 1992 m. lapkričio 24 d. teisingumo ministro įsakymu buvo nustatyta 190 notarų, kurie dirbo reformuotame notariate. 1997 m. sausio 1 d. Lietuvos notariate dirbo 193 notarai, o nustatytas skaičius – 195. 2004 m. sausio 13 d. teisingumo ministro įsakymu buvo nustatytas 230 notarų skaičius.

1993 m. vasario 12 d. įvykęs Lietuvos Respublikos notarų susirinkimas patvirtino Notarų rūmų statutą, išrinko Notarų rūmų prezidiumą, revizijos komisiją ir Garbės teismą. Notarų ekspertų nuomone, notariato lygis buvo ir yra aukštesnis negu kitose Rytų Europos valstybėse, reforma vykdoma sėkmingai, todėl Lietuvoje notariatas vienas iš pirmųjų buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UNIL) [2].

2. Notariato samprata

Notariatas tai visuma notarų, kurie turi teisę juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinis faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras – valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų [4].

Notarai patys steigia savo biurus, kad galėtų atlikti notarinius veiksmus. Keli notarai gali steigti nors ir vieną biurą, tačiau turi sudaryti bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas. Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų skaičių bei jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas notarų skaičius yra 192.

Notarai, kaip ir advokatai, turi užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Notarinių veiksmų pažymos ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atlikti notariniai veiksmai.

3. Notariato rūšys

Priklausomai nuo notariato organų santykio su valstybe bei notariškai patvirtinto dokumento teisinės galios, galima išskirti pagrindines rūšis:

• anglosaksų notariato sistema;

• valstybinio notariato sistema;

• lotyniškojo notariato sistema.

Anglosaksų teisinės sistemos šalyse notariatas yra iš esmės kitaip sutvarkytas ir vykdo kitokias funkcijas nei kontinentinės teisinės sistemos šalyse. Šį skirtumą pirmiausia sąlygoja pačios teisinės sistemos ypatumai. Anglosaksų teisės sistema nepripažįsta „oficialaus dokumento“ įrodinėjimo priemone. Pagrindinis įrodymas yra liudytojo parodymai, todėl notarui šiose valstybėse nesuteikiamas itin svarbus vaidmuo, o notaro pareigas paprastai gali atlikti nebūtinai teisininkai, bet žmonės, turintys visuomenės pasitikėjimą. Vietos savivaldos, o ne teisėsaugos organai jiems už tam tikrą mokestį laikinai suteikia teisę naudotis antspaudu, tvirtinant nesudėtingų veiksmų atlikimą (paprastai – tvirtinti liudytojų parodymus) [3].

Valstybinio notariato sistemoje notaras yra eilinis valstybės tarnautojas. Jis gauna valstybės nustatytą algą, visos pajamos gautos už notarinius veiksmus yra pervedamos į valstybės biudžetą. Savo funkcijas notarai atlieka valstybinėse notarų kontorose, kurios priklauso valstybės nuosavybei. Valstybinėse notarų kontorose dirbančių žmonių etatų sąrašą nustato valstybė. Taigi valstybinis notaras nėra materialiai suinteresuotas kuo geriau ir kuo greičiau atlikti savo pareigas, nes algos dydis nepriklauso nuo jo darbo efektyvumo. Kadangi notaras yra valstybės tarnautojas, jo materialinė atsakomybė už savo veiksmais klientui padarytą žalą yra ribota. Notaro klientui žalą atlygina pati valstybė.

Ši sistema taip pat veikė ir Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu bei pirmus dvejus metus atkūrus nepriklausomybę.

Lotyniškojo notariato sistema. Šios sistemos esminis bruožas yra tas, kad notarinių funkcijų vykdymą valstybės pavedė privatiems asmenims, kurie nėra valstybės tarnautojai. Jiems valstybė nemoka algos, bet jų pajamos priklauso nuo jų pačių atliekamo darbo efektyvumo ir greitumo. Kadangi valstybė privatiems asmenims yra perdavusi dalį savo funkcijų, tai ji kontroliuoja, kad šie žmonės savo pareigas atliktų teisėtai, reguliuoja rinkliavų dydį ir nustato notarų kvalifikacinius reikalavimus bei jų darbo vietą ir skaičių.

Lotyniškojo notariato valstybėse egzistuoja du jo sutvarkymo modeliai – tai „tik notaro“ modelis, kuriame notaro pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (pvz., Lietuvoje, Lenkijoje) ir „notaro – advokato“ modelis, kuriame notaro pareigos gali būti derinamos su advokato pareigomis (pvz., Vokietijoje) [3].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1402 žodžiai iš 4556 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.