Pasaulio kalbos
5 (100%) 1 vote

Pasaulio kalbos



Pasaulyje yra per 3000 kalbų, kurios pagal kilmę grupuojamos į daugelį giminiškų kalbų šeimų. Kiekviena šeima apima iš vienos kalbos, vadinamos prokalbe, kilusias ir dėl skirtingos raidos nutolusias kalbas. Didžiausia iš šeimų – indoeuropiečių kalbos: XVI – XIXa. jos išplito visuose žemynuose. Baltų kalbų šaka tuo tarpu viena iš mažiausių: lietuviškai ir latviškai kalba tik apie 5 mln. žmonių. Referate “Pasaulio kalbų įvairovė„ išsamiau aprašoma indoeuropiečių kalbos; tai daroma ir dėl to, kad indoeuropietiškos kilmės yra ir mūsų gimtoji kalba. Šiame darbe pasalio kalbos (jomis kalbančiųjų skaičius ne vienur pateikiamas apytikriai) glaustai nagrinėjamos ne pagal jų sandarą ar strukūrą, o pagal bendruosius giminystės bruožus.

INDOEUROPIEČIŲ KALBOS

Indoeuropiečių kalbos sudaro gana didelę kalbų šeimą. Visos jos yra kilusios iš vienos kalbos – iš vadinamos indoeuropiečių prokalbės, kurios skilimas baigiasi maždaug III – II tūkstm. pr. Kr. Teigiama, kad vėlyvaisias indoeuropiečių prokalbės egzistavimo laikais indoeurpopiečių protėvynė buvusi maždaug tose teritorijose, kurias sudaro Dunojaus baseinai, Juodosios jūros šiaurinės pakrantės.

Iš savo protėvynės indoeuropiečiai kraustėsi, ir taip jų eritorija plėtėsi, indoeuropiečių tarmės diferencijavosi, tskirais atvejais jungėsi. Indoeuropiečių kalbų raida nuo visų jų bendrosios prokalbės iki dabartinių kalbų yra nepaprastai sudėtinga, be to, čia yra daug neaiškumų, tačiau viena yra tikra: visos dabartinės ir mirusios indoeuropiečių kalbos yra kilusios, kaip minėta, iš vienos indoeuropiečių prokalbės,aišku, turėjusios nemaža tarmių bei šnektų.

Atskiros kalbos bei jų šeimos, kaip žinoma, kinta netolygiai: vienos iš jų greičiau nutolsta nuo savo senosios formos, kitos – lėčiau. Iš visų indoeropiečių dabartinių kalbų nuo pirmykštės formos mažiausiai nutolusios dabartinės baltų kalbos (lietuvių ir latvių), ypač lietuvių kalba. Štai dėl ko mūsų gimtoji kalba yra nepeprastai svarbi indoeuropiečių kalbų mokslui ir yra dėstoma bei studijuojama daugelyje pasaulio šalių.

I. BALTŲ KALBOS

Baltų protėvynė buvo tuose plotuose, kuriuose, einant nuo Baltijos jūros, baltai šiaurėje ribojosi su finais, iranėnais, slavais, venetais. Tuose plotuose egziztavusi baltų prokalbė (II tūkstm.pr. kr. pradžia – I tūkstm.pr. Kr. vidurys).

Turėjo nemaža tarmių (šnektų), kurias galima sugrupuoti į: 1) centrinių tarmių arealą – centrinį baltų prokalbės arealą (plotas, labai apytiksliai, tarp dabartinių Vilniaus, Baranovičių, Bobruisko, Smolensko, Oršos) ir 2) periferinių (pakraščiuose esančių) tarmių arealą – periferinį baltų prokalbės arealą. Šis arealas buvo linkęs išlaikyti daugiau archajiškumo nei centrinis baltų prokalbės arealas. Periferinių baltų prokalbės tarmių archajiškumo laipsnis buvo toli gražu nevienodas. Baltų prokalbės irimas, prasidėjęs apie 500m.pr. Kr., yra ne kas kita kaip jos periferinių tarmių diferenciacijos didėjimas, t.y. tų tarmių nutolimas nuo centrinio baltų prokalbės arealo tarmių. Viena iš tokių periferinių baltų prokalbės tarmių, tuomet (apie 500m.pr. Kr ) atskilusių nuo centrinių baltų prokalbės tarmių – vadinamųjų vakarų baltų tarmė (šnektos) – prūsų (bei jotvingių) kalba; kuršių kalba buvo, matyti, irgi periferinio tipo baltų prokalbės tarmė. Apie kitas baltų prokalbės periferines tarmes, taip pat apie didesnę dalį centrinių tarmių mažai ką težinome. Už periferinį baltų prokalbės tarmių arealą kur kas vėliau suskilo centrinis jos tarmių arealas, – šitai įvyko tik apie V-VII a. Tuomet išriedėjo vadinamosios rytų baltų kalbos – lietuvių, latvių, sėlių, žiemgalių. Pastarosios trys kalbos (latgalių, sėlių, žiemgalių) arba tarmių grupės dėl jomis kalbančiųjų (ypač latgalių) tam tikros migracijos pasistūmė į tuometinio (V – VIIa.) baltų tarmių arealo periferija; čia tos trys kalbos, sueidamos į gladžius kontaktus su finų tarmėmis, lingvistiškai ėmė gana greitai nutolti nuo centrinio baltų tarmių arealo – jo vakarinės dalies, kuriame V – VII a. susiformavo lietuvių grupė, t.y. lietuvių kalba.

1. Vakarų baltų kalbos

Iš vakarų baltų žinomiausi yra prūsai. Jie gyveno buv. Rytų Prūsijoje. Išliko negausūs ir gana prastai užrašyti prūsų kalbos paminklai: 1) Elbingo žodynėlis (apie 1400metai), 2) Simono Grūnavo žodynėlis iš XVI a. pradžiosm, 3). Du 1545m. katekizmai ir 4). Didžiausiais prūsų kalbos paminklas – 1561m. katekizmas. Taigi prūsų rašto paminklai yra senesni už lietuvių ir latvių. Be to, pati prūsų kalba – ne vienu atveju archajiškesnė už lietuvių ir latvių kalbą; dėl to prūsų kalba ypač reikšminga baltų ir visų indoeuropiečių kalbų mokslui.

Artima prūsų kalbai bus buvusi jotvingių kalba (neretai vadinama prūsų kalbos tarme). Nusiaubus kryžiuočiams jotvingiai išnyko – vieni suslavėjo, kiti suvokietėjo, dar kiti sulietuvėjo. Jotvingių kalbos paminklai yra labai skurdūs: išliko šiek tiek bendrinių ir tikrinių žodžių istorijos šaltiniuose ir lietuvių bei kaimynų slavų šnektose.

2. Rytų baltų kalbos

Lietuvių kalba dabar šneka apie 3.5mln. žmonių Lietuvoje, Gudijos vakaruose, šiaurės rytų Lenkijoje, be
to, JAV ir kt. Pagrindinės lietuvių tarmės yra aukštaičių ir žemaičių, kurios ėmė formuotis XIIIa. Lietuviais yra tapę dalis kuršių, žiemgalių, sėlių, jotvingių, taip pat kai kurie prūsai. Tačiau Lietuvoje iki XVIa. nebuvo lietuvių rašytinės kalbos: krašto reikalams buvo vartojama kanceliarinė gudų, lotynų, lenkų kalbos. Pirmasis spausdintas lietuvių kalbos paminklas yra Martyno Mažvydo katekizmas, išleistas 1547m. Karaliaučiuje. Vėliau atsiranda ir kiti lietuviški raštai: J. Bretkūno Biblija ir Postilė, M. Daukšos Katekizmas ir Postilė ir kiti. Apie 1620m. pasirodė K. Sirvydo Lenkų – lotynų – lietuvių kalbų žodynas. Pirmieji grožinės lietuvių literatūros kūriniai atsiranda tik XVIIIa. XIXa. pabaigoje bei XXa. pradžioje kuriasi nacionalinė lietuvių kalba, kurios pagrindas yra aukštaičių vakariečių tarmė.

Lietuvių kalbos fonetikoje vartojamos 32 raidės kalbos garsams reikšti, nors garsų yra žymiai daugiau, tik ne visi jie ir atskiromis raidėmis žymimi. Garsų tarpe balsių, arba balsinių fonemų, yra vienuolika: penki trumpieji – a, e, o, u, i, ir šeši ilgieji, kuriems žymėti vartojama dešimt raidžių – a, ą, e, ę, ė, o, ū, ų, y, į. Vadinamosiomis nosinėmis raidėmis (ą, ę, į, ų) žymimi ilgieji balsiai, kilę iš dvigarsių an, en, in, un.

Bet kuris lietuvių kalbos balsis už atitinkamą trumpąjį yra ilgesnis 1.5-2 kartus. Be to, ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik ilgumu, bet ir kokybe, kalbos organų įtampa bei kitomis įpatybėmis.

Du gretiminiai balsiai sudaro balsių junginį, vadinamą dvibalsį, kurių lietuvių kalboje yra šeši: ai, au, ei, ui, ie, uo. Tarptautiniuose žodžiuose pasitaiko dar eu ir oi.

Priebalsiams žymėti vartojama 20 raidžių, nors yra 23 priebalsiai – b, c, č, d, f, g, h, ch, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž, dz, dž. Keturi jų yra sudėtiniai, vadinami afrikatos, kurių dvi (c ir č) žymimos atskiromis raidėmis, o kitos dvi (dz, dž) dviejų raidžių junginiais. Trys priebalsiai (f, h, ch) vartojami tik skoliniuose. Visi priebalsiai, išskyrus visada minkštai tariamą j, gali būti tariami kietai ir minkštai. Balsių ilgumas ir trumpumas ir priebalsių kietumas bei minkštumas yra foneminės sąvybės, nes nuo jų priklauso skirtingos žodžio reikšmės.

Latvių kalba dabar šneka apie du milijonai žmonių. Didžiausia dab. Latvijos teritorijoje tuomet gyvenusi gentis buvo latgaliai. Latvijoje nuo XIIIa. iki Xxa. pradžios vyravo vokiečių rašto kalba. Pirmoji latvių knyga pasirodo 1585m. (Vilniuje) – tai Kanizijaus katekizmas. Dabartinės latvių literatūrinės kalbos pagrindas yra paimtas vadinamoji vidurio tarmė, ypač jos šnektos apie Jielgavą.

Kuršių kalba. Kuršiai išnyko apie XVIa. – Latvijoje sulatvėjo, Lietuvoje virto lietuviais. Kuršių kalba neretai laikoma tarpine tarp vakarų ir rytų baltų kalbų. Iš tikrūjų, kuršių kalba, matyt, buvo periferinė baltų tarmė, be to, artima prūsų kalbai ir tik vėliau ėmė artėti prie vadinamūjų rytų baltų tarmių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1316 žodžiai iš 4347 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.