Pinigų evoliucija ir šiuolaikiniai pinigai
5 (100%) 1 vote

Pinigų evoliucija ir šiuolaikiniai pinigai



Pinigų evoliucija

Ir

šiuolaikiniai pinigai

Vilnius 2006

Turinys

Pinigų formos (Istorinė raida): 3

Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis 4

Pinigų funkcijos: 5

Pinigų pasiūla 6

Pinigų paklausa 8

Išvados 10

Pinigų formos (Istorinė raida):

Pinigai atsirado visose tautose tam tikro ekonominio išsivystimo pakopoje, besiplečiant prekių mainams.

• Taurieji metalai ir „vaikščiojantys pinigai“.

Auksas, sidabras, varis. Tai buvo labiausiai paplitęs atsiskaitymas už paslaugas ir prekes. Žmogus dalyvaudavo karuselinėje mainų sistemoje. „Vaikščiojantys pinigai“ – naminiai gyvuliai. Taip pat pinigų funkciją atliko kailiai, grūdai, įvairūs reikmenys. Tačiau šios prekės-pinigai turėjo ir šiokių tokių trūkumų: negalima smulkinti, pavyzdžiui kai gyvuliai ar brangieji akmenys. Jų vertė priklausė nuo dydžio.

• Monetos, specialūs žetonai iš tauriųjų metalų pagal svorį.

Moneta – nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.

Suvokus jog nepatogu kaskart sverti metalą nustatant jo vertę ir prabą, imta kalti monetas atitinkamo svorio ir atitinkamos vertės metalo. Pinigų kiekis buvo priklausomas nuo valstybėje esančio aukso kiekio. Šioje raidoje išskiriama monometalizmo ir bimetalizmo sistema:

Monometalizmas – vieno iš tauriųjų metalų įsigalėjimas kaip valstybės pinigų sistemos standarto.

Bimetalizmas – pinigų sistema, besiremianti dviejų tauriųjų metalų (aukso ir sidabro) atsargomis.

• Popieriniai pinigai, išsivystę iš auksakalių išduodamų popierinių kvitų už auksą ir davę pradžią banknotams bei čekiams.

Monetos daug sveria, dideles sumas sunku suskaičiuoti, todėl atsirado popieriniai pinigai. Popieriniai pinigai pakeitė mainų tarpininko sampratą. Popieriniai pinigai – tai dokumentai neturintys jokios materialinės vertės, bet galintys pakeisti dideles turto sumas. Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes: lengvi, patogūs, patvarūs.

• Banko pinigai, negrynieji, kreditiniai pinigai (Indėlis, čekis, kredito kortelės.

Tai pinigai siaurąja prasme. Indėliai, kuriems galima išrašyti čekius.

Šiuolaikiniai pinigai ir jų kiekis

Anksčiau, kai pinigai buvo auksas, konkretus visuomenei reikalingas pinigų kiekis nusistatydavo savaime: aukso monetų atsargos tai sumažėdavo, tai padidėdavo. Tačiau tai neturėjo jokio tiesioginio poveikio nei pačiai gamybai, nei aukso perkamajai galiai. Tačiau dabar yra kitaip, nes auksą pakeitė pinigai. Kartą išleisti, pinigai jau gali būti išimti iš apyvartos tik juos pakeitus kitais pinigais, t. y. jie vis tiek liks, todėl pinigų kiekis yra svarbus ekonominis veiksnys. Nuo jų kiekio priklauso ir kainų lygis, ir nacionalinio produkto apimtis. Kontroliuoti pinigų kiekį nėra taip paprasta, nes pinigų funkcija atlieka ne vien tradiciniai banknotai. Daugiausiai atsiskaitymų pasaulyje vyksta čekiais. Čekiai atsiranda kai atidaroma individuali einamoji sąskaita banke. Ji atidaroma įnešus piniginį indėlį. Pats čekis yra raštiškas nurodymas bankui, kuriame atidaryta einamoji sąskaita, pervesti nurodytą pinigų sumą į tam tikrą kito asmens einamąją sąskaita, kuri gali būti tame pačiame arba kitame banke. Čekio gavėjas jį gali pateikti bet kuriam bankui ir operacija bus atlikta be sutrikimų. Tačiau patys čekiai laisvai necirkuliuoja. Šią funkciją jis atliks, kai tik bankui bus pateikta apmokėti kažkieno išrašytą čekį. Galima teigti, kad čekiai, kaip cirkuliacijos priemonė, pakeičia pinigus, nes prekes galima apmokėti čekiais ir tada grynųjų pinigų neprireiks, nes pardavėjas iškeis jūsų išrašytą čekį į jūsų einamoje sąskaitoje esančius pinigus. Visas šias operacijas bankas atlieka nemokamai, tačiau negausime ir palūkanų.

Išvada galėtų būt tokia, kad pinigų pasiūlos kiekis yra grynųjų pinigų ir pinigų čekiniuose depozituose suma. Įeina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip mainų priemonė. Tačiau dažnai pirkdami žmonės naudoja kreditines korteles, o ne pinigus ar čekius. Kreditinė kortelė yra ne kas kita kaip sąskaita banke, iš kurios pervedama reikalinga suma už tam tikras prekes ar paslaugas.

Pinigų funkcijos:

Pinigai yra tai, kas naudojama kaip mainų priemonė arba visuotinis ekvivalentas.

Visuotinis vertės ekvivalentas tai prekė, kuri naudojama kaip mainas kitai prekei įsigyti. Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, kuris atlieka taupymo, mokėjimo, mainų ir prekių apskaitos vieneto funkcijas. Kai prekės yra mainomos į kitas prekes, tai yra vadinama Barterine ekonomika. Ši barterinė ekonomika vyksta tada, kai nepakanka pinigų įsigyti norimai prekei, esant infliacijai (aukštoms kainoms)

1. Pinigai: mainų priemonė, reikalinga atliekant įvairius sandėrius, t. y. įsigijimui ar pardavimui.

2. Pinigai: apskaitos vienetas. Materialiniai ištekliai turi savo įvertinimo vienetą. Lietuvoje kainos įvertinamos kol kas litais.

3. Pinigai: taupymo priemonė. Pinigai tai ne vienintelė turto forma, tai gali būti ir turtas – nuosavybė (žemė, gyvenamieji namai, įvairūs pastatai, taupomieji indėliai, akcijos ir t. t.). Šis turtas dar kitaip vadinamas kvazipinigais. Kvazipinigai – tai terminuoti ir taupomieji šalies ir konvertuojamosios bei nekonvertuojamosios užsienio
valiutos, perskaičiavus į šalies valiutą, indėliai. Esant infliacijai pinigai neatlieka šios funkcijos.

4. Pinigai: mokėjimo priemonė. Ši funkcija atliekama kai už tam tikrą prekę ar paslaugą pinigai atiduodami ne iš karto, o vėliau. Taip pat kaip ir trečiajai funkcijai – esant infliacijai, pinigai funkcijos neatlieka.

Iš mokėjimo priemonių visumos išskiriami:

 Visaverčius pinigus – pinigus, kurių nominalioji ir realioji vertė sutampa.

 Nevisaverčius pinigus – vertės ženklus, visaverčių pinigų pakaitalus. Nevisavertės monetos – tai monetos, kurių nominalioji vertė didesnė už realiąją.

Pinigų pasiūla

Pinigų pasiūla – ūkyje vartojamų pinigų kiekis, kurį sudaro pinigai apyvartoje ir indėliai taupomosiose bei einamosiose sąskaitose. Bendras pinigų kiekis esantis apyvartoje priklauso nuo to, kaip yra apibrėžiamas pinigų kiekis. Pinigų kiekį apibūdint kiekvienoje šalyje naudojama skirtinga pinigų pasiūlos elementų struktūra. Pinigų elementai: sudėtiniai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigų kiekio matas , priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turto grupes.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 1830 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.