Pirmieji lietuvių kalbos žodynai
5 (100%) 1 vote

Pirmieji lietuvių kalbos žodynai

TURINYS

1.Įžanga

2.Kazimieras Būga

3.Žodynų istorija

4.Išvados

5.Nuorodos

-1-

Įžanga

Kiekviena kalba tirti paprastai pradedama rašant jos gramatikas ir žodynus. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas pasirodė Vilniuje apie 1620m. Tai trijų kalbų žodynas. Autorius – Konstantinas Sirvydas. Ne vien jis praturtino ir parašė išleido savo darbus. Dar yra reikšmingi lietuvių kalbai Frydricho Kuršaičio, Simono Dauganto, Antano Juškos, Kazimiero Būgos ir kitų išleisti žodyai, leidiniai. Daug yra išleista žodynų, kurie mums padeda. Be šių ir kitų žmonių išleistų iš sukurtu žodynų mūsų kala būtų menka, ji būtų labai siaura.

-2-

Kazimieras Būga

Žymiausias liatuvių kalbos tyrėjas Kazimieras Būga gimė 1879 m. Pažiegėje, netoli Dusetų. Mokėsi iš pradžių Dusetų ir Zarasų pradinėse mokyklose, vėliau baigė keturklasę mokyklą Sankt Peterburge. Tėvų verčiamas, buvo įstojęs į kunigų seminriją, tačiau greit ją metė, užsitraukdamas artimųjų rūstybę.

Išlaikęs brandos atestato egzaminus, 1905 m. K. Būga įstojo į universitėtą. Būdamas pirmame kurse, išleido pirmą didesnį veikalą „Aistiškus studijus“, kuriuo norėjo paskelbti pasauliui savo mokytojo K. Jauniaus mokslą.

Baigęs universitetą, K. Būga buvo paliktas rengtis profesūrai. 1914 m. jis komandiruojamas į Vokietiją tęsti studijų, bet dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo turėjo netrukus grįžti į Sankt Peterburgą. Nuo 1916 m. paskirtas dėstyti naujai įsteigtame Permės (prie Uralo) universitete, kur nuo 1918 m. tapo profesoriumi. Prasidėjus Rusijoje pilietiniam karui, įsigalėjus Permėje baltagvardiečiams, K. Būga prievarta buvo perkeltas į Tomska (Vakarų Sibiras), iš kur tik 1920 m. grįžo į Lietuvą.

Lietuvoje K.Būga, kaip jau minėta, su nepaprasta aistra ėmėsi rašyti „Lietuvių kalbos žodyną“, parašė ir paskelbė didžiai vertingus darbus: „Kalba ir senovė“, „Priesagos –ūnas ir dvibalsio uo kilmė“, „ Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė“, daudybę straipsnių, be to, profesoriavo universitete. 1924 m. vasarą jis sunkiai susirgo ir po kelių mėnesių mirė, palikęs ne tik nebaigtą didžiulį žodyną, bet ir daug pradėtų mokslo veikalų bei straipsnių.

K. Būga buvo pirmasis lietuvis kalbininkas profesionalas, labai gerai pasirengęs mokslo darbui ir puikiai sugebąs jį dirbti. Bet daugiausia jis yra nusipelnęs lietuvių kalbos leksikologijai (mokslui apie žodžius). K. Būgos palikta milžiniška žodyno kartoteka sudarė pagrindą dabar leidžiamam didžiajam „Lietuvių kalbos žodynui“. Daug K. Būga yra davęs ir lietuvių kalbos fonetinės struktūros, gramatinės sandaros, taip pat kirčiavimo studijoms, nušvietęs ne vieną tamsų mūsų kalbos praeities puslapį.







-3-

Žodynų istorija

Lietuvių leksikografijos istorija prasideda XVII a. Konstantino Sirvydo parengtu ir Vilniuje išleistu pirmuoju lietuvių kalbos žodynu. Tai trikalbis (lenkų-lotynų-lietuvių kalbų) žodynas. Antrasis lietuvių kalbos žodynas – tai kur kas plačiau pažįstamas to paties Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ (jo Iileidimą žinoma išėjus 1631, tačiau išlikę yra tik trys vėlesnieji: 31642, 41647, 51713), turintis ~ 10 000 lietuviškų žodžių. Konstantino Sirvydo žodynai buvo labai reikšmingi, daug prisidėjo prie lietuvių kalbos norminimo ir turtingumo; po jų Didžiojoje Lietuvoje viskas nutrūko iki pat XIX a. pradžios. Šią spragą užpildo Mažosios Lietuvos žodynai. Seniausias šiame krašte laikytini du rankraštiniai vokiečių – lietuvių kalbų žodynai: iš XVII a. vidurio išlikęs nežinomo autoriaus „Lexicon Lithuanicum“ (apie 7200 lietuviškų žodžių; išleistas 1987, parengė Vincentas Drotvinas) ir „Clavis Germanico-Lithvana“, parašytas veikiausiai XVII a. (spėjamas jo autorius – Frydrichas Pretorijus), išleistas 1995-97 (parengė Drotvinas). Iš XVIII a. pirmosios pusės žinomi trys rankraštiniai vokiečių – lietuvių kalbų žodynai: 1728 klaipėdiškių žodynas (apie 10 000 lietuviškų žodžių), redaguotas Hallėje (ten ir išlikęs), jo autorius veikiausiai yra lietuvių seminaro pirmasis dėstytojas Jonas Richteris;keleriais ar keliolika metų vėlesnis vadinamasis Krauzės žodynas;
su pastaruoju Karaliaučiuje iki II pasaulinio karo pabaigos buvo saugomas ir trečiasis žodynas (vėliau dingęs), kurį dabar tik fragmentiškiai begalima pažinti iš Kazimiero Būgos ir kitų leksikografų nedaugelio išrašų. Šie trys žodynai yra paremti bendru leksikografiniu šaltiniu: iš esmės jie tėra kažkokio neišlikusio žodyno pakoreguotos bei papildytos redakcijos. Yra likę užuominų, kad XVII a. antrojoje pusėje Mažojoje Lietuvoje leksikografijos darbą dirbo Kristupas Sapūnas, Danielius Kleinas, Jonas Hurtelijus, Teofilis Šulcas ir kiti, tačiau neaišku, kas rašė pirmąjį (reprezentuojamą nuorašo „Lexicon Lithuanicum“) ir kas antrąjį vokiečių – lietuvių kalbų žodyną. Jurgio Gerulio spėjimas, kad pirmojo autorius – Danielius Kleinas, nėra nei tvirtai įrodytas, nei atmestas. Reikšmingiausias iš XVII – XVIII a. rankraštinių žodynų – Jokūbo Brodovskio vokiečių – lietuvių kalbų žodynas (išlikęs nepilnas, daugiau kaip 1000 p. Rankraštis saugomas Lietuvos MA centrinėje bibliotekoje), rašytas apie 1740 (jame dažnai cituojamas 1735 Biblijos vertimas į lietuvių kalbą). Tai ir didžiausias XVIII a. lietuvių smulkiosios tautosakos šaltinis. Jame gausu šnekamosios kalbos žodžių, sinonimų, biblinių ir lietuviškų asmenvardžių ir vietovardžių, yra realijų platokų aiškinimų. . XVIII a. pirmoje pusėje pasirodo pirmieji Mažosios Lietuvos spausdinti žodynai – palyginti nedidelis Friedricho W ilhelmo Haacko lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų (Hallė, 1730) ir taip pat dviejų dalių, tik gerokai didesnis Pilypo Ruigio (Karaliaučius, 1747). Pastarąjį, kiek papildęs žodžiais ir iliustraciniais posakiais, 1800 antrą kartą išleido Kristijonas Gotlibas Milkus (savo vardu).

Šiuo metu Jūs matote 43% šio straipsnio.
Matomi 903 žodžiai iš 2094 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.