ĮVADAS_______________________________________________3
PLIURALISTINĖS DEMOKRATIJOS FORMAVIMASIS____ 4
PLIURALISTINIS GALIOS PASISKIRSTYMAS___________ 5
PLIURALIZMAS IR INTERESŲ GRUPĖS_________________ 6
METODAI IR VERTYBĖS_
Pozityvizmas___________________________________________ 8
Biheviorizmas___________________________________________9
VALSTYBĖS ORGANIZACIJA, VERTYBĖS_____ ______ 10
ĮEIGOS POLITIKA_____________________________________ 11
IŠVADOS_____________________________________________ 12
NAUDOTA LITERATŪRA______________________________ 13
ĮVADAS
Kaip visi gerai žinome, nuo pat valstybės susikūrimo iki pat šių dienų mokslininkai, filosofai, politikai ieško idealios valstybės modelio. Tokioje valstybėje yra patenkinti visų individų poreikiai. Kadangi ideali valstybė egzistuoja tik teoriškai o ne faktiškai, bandoma įgyvendinti politiką, labiausiai atitinkančią idealiai valstybei. Mano nuomone, pliuralistų požiūris į įeigos politiką, visuomenės ir valstybės santykius, valstybės organizavimą, politikos formavimą bei krizes yra geriausias ir labiausiai tinka šiuolaikinei valstybei. Tai gali pagrįsti jos populiarumas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Be to pliuralistų atliekama valstybės organizavimo bei politikos formavimo analizė vis dar populiaresnė ir empiriškai tikslesnė už bet kurią kitą teorinę valstybės doktriną. Tai pabandysiu įrodyti darbo eigoje, taip pat pasistengsiu supažindinti su pliuralizmo idėjomis, ir požiūriu kai kuriose gyvenimo srityse, aktualiose šiandienos visuomenėje.
Visa tai pabandysiu padaryti savo pamąstymais, pagrįstais žymių politikų mintimis, padarytomis išvadomis ir posakiais. Taip pat stengsiuos panaudoti kuo įvairesnę literatūrą, kad nebūtų šališkumo.
PLIURALISTINĖS DEMOKRATIJOS FORMAVIMASIS
Pliuralizmo užuomazgų jau pastebima XVIII – XIX a. sandūroje. Pvz. Dž. Madisonas teigė, kad visuomenėje nėra daugumos , tai fikcija, ją sudaro mažumų koalicijos. Demokratija kaip daugumos valdžia teisėta tik tada, kai ta dauguma nėra nuolatinė, o yra tik kintanti koalicija įvairių mažumų iš kurių kiekviena išlaiko savo ypatybes ir teises bei galimybes dalyvauti tvarkant visuomenės ir valstybės reikalus. Žinant, kad Dž. Madisonas yra klasikinės demokratijos atstovaus, galima teigti jog jau klasikinės demokratijos atstovų darbuose buvo pliuralizmo užuomazgų.
Kartu su balsavimo teisės plėtimosi procesu formavosi liberaliosios demokratijos teorijos, o visuomenė ėjo pliuralizmo link, kurio pagrindiniai teiginiai buvo šie:
· Visi visuomenės segmentai, jei jie formaliai organizuoti, gali daryti įtaką vyriausybės politikai.
· Vyriausybės politika yra šių griupių derybų kompromisų rezultatas.
· Vyriausybės funkicja yra veiklos parametrų nustatymas organizuotom grupėm, ir prižiūrėti, kad jos laikytųsi žaidimo taisyklių. Didžiausią įtaką pliuralistinės demokratijos teorija buvo įgijusi VI – VII dešimtmečiuose, tačiau ir šiandien ji turi pakankamą autoritetą.
PLIURALISTINIS GALIOS PASISKIRSTYMAS
Galia, paprastai tariant, tai sugebėjimas vienaip ar kitaip daryti įtaką ir pasiekti tam tikrų rezultatų. Mums aktualiausia yra galios reiškimasis valstybės viduje.
Keičiantis valdymo formoms ir plečiantis pliuralizmo teorijai keičiasi ir galios pasiskirstymas. Pavyzdžiui egzistuojant nedemokratiniams režimams visa valdžia buvo sutelkta valstybės valdymo organuose, o visuomenė jos beveik neturėjo. Dabar, įsivyravus pliuralistinei demokratijai, galia susitelkė visuomenės rankose, ji yra fragmentiška, ir išskaidyta t.y. atsiranda tik kartais, kai visuomenė siekia kokio nors tikslo ir tik tada kai susitelkia. Kaip minėjau, pliuralistinės galios pasiskirstymas formavosi kaip atsakas į elitinį ir klasikinį požiūrius, kaip reakcija į daugumos demokratiją. Pliuralizmo atstovai kritikavo elito išskirtinumo ir vieningumo idėjas. Pagrindiniu puolimo objektu buvo elitologų nesugebėjimas metodiškai pagrįsti valdančiojo elito egzistavimą.
Pliuralistinės galios samprata pagrįsta tuo, kad visuomenė valdoma daugelio mažumų, kurios konkuruoja dėl galios valdyti ar įtakos priimant sprendimus. Juk individas orientuotas į savo tikslą nustatytas taisykles, funkcionuojančias politikoje.
Anot D. Trumeno: ” Pliuralistinė sistema yra svarbiausias
Valdžios, tuo pačiu galios pasiskirstymas visuomenėje faktas. Sistemos pagrindą sudaro tarpinės struktūros tarp Vyriausybės ir piliečių”.
Taigi dėl visuomenės difuzijos ir besikeičiančių faktorių (tokių kaip ekonomikos lygis, valstybės tarptautinė padėtis) galia neišsilaiko ilgesnį laiką vienose rankose. Mano nuomone, tai gera savybė, nes jei kokia interesų grupė turėtų nuolatinę galią ji pradėtų disponuoti pačia Vyriausybe ir galėtų primesti jai savo reikalavimus, tada išnyktų pliuralistinė demokratija.
Beje manau, kad galia yra pasiskirsčiusi visuomenėje daugmaž vienodai ir kiekvienas individas turi kažkokį kiekį galios, tačiau jos neužtenka norint įgyvendinti savo norus, todėl individai jungiasi ir sudaro sutelktinę galią galinčią paveikti Vyriausybę.