Publicistinių leidinių kalbos nesklandumai
5 (100%) 1 vote

Publicistinių leidinių kalbos nesklandumai

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Trumpai apie 4

3. Nevartotini žodžiai 5

4. Morfologijos klaidos 6

5. Stilistikos klaidos 8

6. „Leksikos skoliniai“ 10

7. Sintaksės klaidos 11

8. Išvada 13

9. Naudota literatūra 14

ĮVADAS

Maža garbė svetimom kalbom

kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.

Jonas Jablonskis

Lietuvių kalba – tai kalba, kurią mūsų protėviai nuo žilos senovės rūpinosi, puoselėjo ją, taip pat ją tobulino. Bendrinės kalbos atsiradimas susijęs su kalbos normų nustatymu, vadinamu kalbos norminimu . Ši kalba įeina į vieną iš sunkiausiai išmokstančių kalbų dešimtuką. Lietuvių bendrinė kalba susiformavo palyginti vėlai – tik XIX ir XX amžių sandūroje. Kelias į bendrinę kalbą buvo vingiuotas ir ilgas. Iš tikrųjų mūsų kalbą sudėtinga daro neįprasta žodžių daryba, leksika, morfologija, sintaksė, kirčiavimas.

Norint gerai mokėti kalbą, ypač gimtąją kalbą, privalu laikyti tam tikrų taisyklių, kuriomis naudojantis nenukrypstama nuo normų. Buvo pabrėžta, kad mokėti kalbą yra labai svarbu siekiant įvairių tautų ir valstybių abipusio supratimo, glaudaus bendradarbiavimo, demokratijos stabilumo. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, valstybė nebėra abejinga kalbos kultūrai. Veikia valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri abejotinais atvejais suderina kalbininkų nuomones ir priima kalbinius nutarimus. Valstybinė kalbos inspekcija kontroliuoja, kaip šie nutarimai vykdomi, o pažeidėjus baudžia.

Kalbos kultūros tikslas yra apsaugoti nuo visuomenėje pasitaikančių kalbos klaidų, mokyti jas pažinti ir įvairiais galimais būdais jas pataisyti. O ypač geros kalbos pirmiausia moko praktinės kalbos disciplinos: leksikologija, gramatika ir kitos.

Tikriausiai nėra nė vieno lietuvio, kuris neskaitytų literatūros. Svarbus kalbos kultūros ugdytojas yra spausdintas ir viešai sakomas žodis. Spausdintas žodis – tai knygų, laikraščių, žurnalų, įvairių administracinių ir kitokių raštų kalba. Svarbiausias švietimas vyksta per spaudą. Puikios kalbos moko ir tarmėse gyva tebesanti ar per spaudą mus pasiekianti tautosaka: dainos, pasakos, mįslės, patarlės, priežodžiai… Joje daug senovinės leksikos, gražios sintaksės. Svarbu ir gera kalba parašyta publicistika, mokslinė ar mokslo populiarioji literatūra.

Daugiausia žinių žmonės ieškosi periodinėje, publicistinėje literatūroje. Tačiau ir kai kurių dienraščių, publicistinių leidinių autoriai daro klaidas. Tai žodžių darybos, leksikos, morfologijos ir kitos klaidos. Šiame referate aš apie tai plačiau panagrinėsiu, kokias leidėjai, žurnalistai daro klaidas.

Kadangi lietuviai sudaro apie 80% Lietuvos gyventojų, tai daugiau kaip trys milijonai žmonių lietuvių kalbą laiko savo gimtąja kalba. Be Lietuvos, lietuvių kalbą vartoja Lenkijos, Baltarusijos pakraščių gyventojai autochtonai lietuviai, taip pat įvairių šalių emigrantai. Didžiausios lietuvių kolonijos yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

TRUMPAI APIE…

…kiekvienas žmogus, kuris turi bent šiek tiek laisvo laiko skaito kokią nors literatūrą. Pagyvenę žmonės dažniausiai skaito laikraščius (pvz., „Lietuvos rytą“, „Kauno dieną“, „Respublika“, kitus apskričių ar rajonų laikraščius), grožinę literatūrą (pvz., romanus, apysakas, apsakymus, biografijas ir t.t.). Paaugliams labiau patinka skaityti įvairius žurnalus (pvz., „Panelė“, „Ieva“, „Moteris“, „Edita“ ir t.t.). Netgi mažiesiems yra spausdinami įvairios tematikos literatūra (pvz., „Flintas“, „Papūga“, ir t.t.). Taip pat nepamiršti ir rebusų, kryžiažodžių sprendėjai. Moksleiviai skaito įvairią literatūrą, pagal švietimo programą – tai suteikia pagrindus savarankiškam literatūros domėjimuisi.

Iš tikrųjų šiuo metu Lietuvoje yra leidžiama įvairi literatūra. Kiekvienas žmogus gali rasti sau patinkančią literatūrą. Tačiau kartais jose aptinkame daug klaidų ir tų klaidų įsiminimas yra žalingas mūsų kalbai. Kad tokių klaidų nebūtų daroma, yra sudaryta valstybinė kalbos kultūros komisija, tačiau ji visko prižiūrėti nespėja. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje, dokumentų paieškos skyriuje patys šio tinklapio kūrėjai leidžia skaitytojui pasireikšti, surandant įstatymuose kalbos klaidų. Lietuvoje vyksta įvairios akcijos, kuriose dalyviai apdovanojami suradus kalbos kultūros klaidas įvairiuose leidiniuose. Per Lietuvos nepriklausomą kanalą rodomos trumpos laidos, kurių metu taisomi netaisyklingi žodžiai. Šią laidą remia Valstybinė Lietuvių kalbos komisija.

Belieka tik paklausti, ką darome, kad mūsų pačių kalba taptų patrauklesnė, skambesnė, sklandesnė, kuo mažiau užteršta svetimybėmis? Ar visas dėmesys Kalbų metais skirtinas vien tik užsienio kalboms? Toli gražu ne. Nederėtų ribotis tik kitų kalbų mokymusi. Yra kas veikti ir gimtosios kalbos baruose.

Matydami savosios kalbos negeroves dažnai numojame ranka, rasi kas kitas gal tuo pasirūpins. Jei ne, nedidelė bėda – juk ir taip galima suprasti, kas norėta pasakyti. Galbūt. Tik turėtume suvokti vieną tiesą: saugokime ir branginkime tai, kuo esame gražūs. Net ir Europoje, pasak valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės D. Mikulėnienės,
būsim įdomūs ir patrauklūs tiek, kiek mokėsim išsaugoti išskirtinę kultūrą ir jos pamatą – kalbą. Juk tai savastis, skirianti mus nuo kitų. Ją praradę taptume nieko neverti beveidžiai, pasiklydę istorijos kryžkelėse.

NEVARTOTINI ŽODŽIAI

Šiuo metu dalį neteiktinų žodžių sudaro kompiuteriniai terminai, pavyzdžiui:

apgreidas (= plėtotė)

binarinis skaičius (= dvejetainis skaičius)

brauzeris (= naršyklė)

charsetas (= koduotė)

daunlaudinti (= parsisiųsti)

demo (= demonstravimas; demonstracinė versija)

disketė (= laikmena)

displėjus (= vaizduoklis. monitorius)

distribucija (= platinimas, platinamasis paketas)

draiveris (= tvarkyklė)

e-knyga (= elektroninė knyga)

e-mail (= el. paštas, elektroninis paštas)

emailas (= el. paštas, elektroninis paštas)

e-paštas (= el. paštas, elektroninis paštas)

failas (= rinkmena)

faksmodemas (= faksinis modemas)

fontas (= šriftas)

helpas (= žinynas)

hyderis (= antraštė)

hostas (= pagrindinis kompiuteris)

ikona (= piktograma, ženklelis)

imeilas (= el.paštas, elektroninis paštas)

info (= informacija)

instaliuoti (= įdiegti)

interfeisas (= sąsaja)

internet (= internetas)

juodai baltas (= nespalvinis)

kalkuliatorius (= skaičiuoklis)

katalogas (= aplankas)

kešas (= spartinančioji atmintinė)

kolontitulas (= puslapio antraštė arba paraštė)

kontroleris (= valdiklis)

kursorius (= žymeklis)

laptopas (= nešiojamasis kompiuteris)

lentelės kolonėlė (= lentelės stulpelis)

linkas (= saitas)

loginas (= prisijungimas)

modemas (geriau verteklis)

monitorius (geriau vaizduoklis)

namų puslapis (= pradžios puslapis)

noutbukas (= kišeninis kompiuteris)

nuimti žymėjimą (= panaikinti žymėjimą)

nusisiurbti (= parsisiųsti)

ofisas (= raštinė, biuras)

opcija (= parinktis)

pagal nutylėjimą (= numatytasis(-oji))

pajungti (= įjungti, prijungti)

pasvordas (= slaptažodis)

personalinis kompiuteris (= asmeninis kompiuteris)

ploteris (= braižytuvas)

portas (= prievadas)

prezentacija (= pateiktis)

priekaba (= priedas)

printeris (= spausdintuvas)

rezoliucija (= skiriamoji geba)

režimas (= veiksena)

ryderis (= skaitytuvas)

seivinti (= įrašyti, išsaugoti)

spelingas (= rašyba, rašybos tikrinimas)

statusas (= būsena, jei iš tikro būsena)

stekas (= dėklas)

šortkutas (= šaukinys)

utilitai (= naudės)

vebas (= tinklalapis)

vinčesteris (= standusis diskas)

viršutinis kolontitulas (= puslapio antraštė)

voratinklis (= tinklalapis)

zipuoti (= pakuoti)

barbarizmai:

berods (= tikriausiai, galbūt)

visokiausių (= įvairiausių)

taburetė (= kėdė, suoliukas)

anei (= jokio)

MORFOLOGIJOS KLAIDOS

Morfologija ir sintaksė sudaro gramatiką. Morfologijos objektas – žodžių formos. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Tačiau ta mažytė kitų kalbų dalelytė įtakoja morfologiją. Ir tai yra „žaizda“ mūsų kalbai.

Kartais parenkama ne ta žodžio giminė, ne tas žodžio skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangrąžinės formos. Dažniau klystama parenkant ir vartojant skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių formas. Pagrindiniai morfologijos dalykai atskirais straipsneliais yra iškelti „Kalbos praktikos patarimuose“ (1985).

Svarbiausias morfologines tikslumo klaidas sudaro vardažodžių ir veiksmažodžių formų netikslus vartojimas. Pasirenkama ne ta daiktavardžio skaičiaus forma:

Visa tai sukurta statybininko ranka (= rankų).

Bombonešių ūžesiai (= ūžesys) motiną gąsdino daugiau negu perkūnas.

Šitokios klaidos rūpi ir kalbos kultūrai, ir stilistikai: norint jų išvengti, be gramatikos taisyklių, reikia išmanyti ir kalbos polinkius, turėti kalbinę nuojautą. Panašus tuo atžvilgiu paprastųjų ir įvardžiuotinių formų netikslus vartojimas. Dažniau pasakoma paprastoji forma, kur taisyklingesnė ir tikslesnė būtų įvardžiuotinė, rečiau įvardžiuotinę lytį randame ten, kur reikia paprastosios:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1280 žodžiai iš 4211 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.