Sąžinės laisvė ir žmogaus dvasinės teisės
5 (100%) 1 vote

Sąžinės laisvė ir žmogaus dvasinės teisės

5 SEMINARAS. SĄŽINĖS LAISVĖ IR ŽMOGAUS DVASINĖS TEISĖS.

1. Asmens veiksmų moralinės determinacijos prigimtis ir moralinių teisių idėja.

2. Sąžinės laisvė – kaip žmogaus alfa ir omega

3. Žodžio (savarankiškos) ir tikėjimo teisių filosofiniai aspektai.

1. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”.

Teisė į žodžio laisvę.

Mūsų dabartinis įstatymas leidžia kiekvienam sakyti, rašyti ar spausdinti tai, kad kas kam patinka; bet jeigu kas netinkamai pasinaudoja šia laisve, turi būti nubaustas.

Todėl kiekvienas žmogus gali sakyti ar rašyti tai, ką jis nori, prisimindamas riziką, o taip gali atsitikti, būti griežtai nubaustas, jeigu jis paskelbs pareiškimą (žodžiu raštu ar spausdintu tekstu), kurio skelbti teisiškai nėra įgaliotas. Anglijos teisė pagal joje teoriškai egzistuojančias taisykles neskiria ypatingo dėmesio kalbos ar rašymo laisvei, o iš tikrųjų teikia reikšmę teiginių, kuriuos asmuo turi teisę išsakyti, pobūdžiui. Ji apskritai nepripažįsta jokios privilegijos spaudai.

Spaudos teisė, kokia ji dabar egzistuoja, yra tiktai dalis įstatymo dėl šmeižto, ir tikra verta atidžiau išnagrinėti apribojimus, kuriuos įstatymas dėl šmeižto taiko “spaudos laisvei”, o šiuo posakiu aš vadinu asmens teisę padaryti bet kokį norimą pareiškimą knygose ar laikraščiuose.

Dėl asmenų yra daug teiginių, kuri nė vienas žmogus nėra įgaliotas skelbti raštu ar spaudoje; toks bet kokio neteisingo teiginio apie kitą asmenį skelbimas, siekiant pakenkti jo interesams, asmenybei ar reputacijai (apskritai), yra šmeižtas.

Garbingas šmeižiko įsitikinimas ir geranoriški jo ketinimai teisiškai jo elgesio nepateisina. Taip pat jam nėra naudos įrodinėti, jog dėl rimtų priežasčių jis manė, kad jo klaidingais teiginys yra teisingas. Už platinimą tokių teiginių, kurių asmuo nelaikė melagingais ir manė, jog yra pagrindo juos laikyti teisingais, dažnai tenka atlyginti didelę žalą. Todėl skelbti apie žmogų, kuris buvo nubaustas už kriminalinį nusikaltimą ir atliko bausmę, kad jis yra “nuteistas kriminalinis nusikaltėlis”, yra šmeižikiška.

Dažnai sakoma, kad “sąžininga” kritika nėra šmeižtas. Kiekvienas turi teisę skelbti sąžiningą ir nešališką kritiką. Bet kritikas privalo laikytis kritikavimo tikslo ir nedangstyti juo asmeninio smerkimo, taip pat nesileisti į neapgalvotą ir nesąžiningą puolimą vien dėl noro pasinaudoti savo galia pasmerkti.

Įstatymas leidžia visuomeninių reikalų kritika, kuri yra skirta siūlyti egzistuojančių institucijų reformą teisėtomis priemonėmis.

Žodžio laisvė Anglijoje šiek tiek skiriasi nuo teisės rašyti ar sakyti viską, ką prisiekusieji mano esant tinkamą sakyti ar rašyti. Ši “laisvė” gali keistis, keičiantis laikams ir periodams, nuo neribojamo laisvumo iki laibai griežtų suvaržymų. Įstatymas nepripažino spaudai jokių privilegijų. Šmeižikiškas ar šventvagiškas teiginys laiške ar atviruke pagal savo pobūdį yra visiškai toks pat, lyg jis būtų pateiktas knygoje ar laikraštyje.

Ryšys tarp valdžios ir spaudos pasižymėjo visomis tomis savybės, kurios sudaro tai, ką mes pavadinome “teisės viešpatavimu” ar “viršenybę”, ir tiktai dėk to, o ne dėl kokios nors Anglijos teisės palankumo žodžio laisvei, spauda, ypač laikraščiai, praktiškai pas mus naudojosi laisve, kuri iki nesenus laikų žemyno valstybėse buvo nežinoma.

Dabartinė Anglijos spaudos padėtis pasižymi dviem bruožais:

1) spaudos laisvė – tai spausdinimas be jokio išankstinio leidimo, jeigu kartu su juos egzistuoja tam tikri teisiniai padariniai.

2) Anglijos teisės yra laisvės teisė,o kartu su šia laisve mes neturime to, kas vadinama cenzūros leidimu spausdinti; toks išankstinis leidimas nėra būtinas. Bet jeigu žmogus spausdina laikraštį, jis nėra apsaugotas nuo baudžiamojo pobūdžio padarinių, kaip ir kiekvienos kitos veiklos atveju, kai ji yra neteisėta.

Spaudos laisvė yra tiktai taikymas to bendro principo, pagal kurį žmogus yra baudžiamas tik už aiškų teisės pažeidimą.

Nei vyriausybė, nei jokia kita valdžia neturi teisės nei konfiskuoti, nei sunaikinti leidėjo turto dėl to, kad tai knygos, pamfletai, laikraščiai, kuriuose, valdžios nuomone, yra maištinga ar šmeižikiška medžiaga, praktiškai tik teismai, tačiau tik esant labai ypatingoms aplinkybėms ir tam, kad apsaugotų asmenį nuo įžeidimo, gali uždrausti skelbti ar perspausdinti šmeižtą arba sulaikyti jo pardavinėjimą iki tol, kol medžiaga pasieks prisiekusiuosius, o šie savo sprendimu gali nuspręsti, kad kalba, dėl kurios buvo skųstasi, yra šmeižikiška.

Nei vykdomoji valdžia, nei teismai neturi jokių didesnių įgaliojimų drausti ar cenzūruoti laikraščio publikavimo nei laiško parašymo ir jo išsiuntimo.

Pagrindinis spaudos laisvės, kaip ji suprantama Anglijoje, bruožas, yra toks, kad spauda paklūsta ne kam kitam, o tik bendrai šalies teisei. Spaudos nusižengimus tiria ir už juos baudžia tiktai bendrieji šalies teismai.

Spaudos laisvė Anglijoje yra vienas iš šalies teisės visuotinio viešpatavimo rezultatų. Tokie terminai kaip “spaudos laisvė”, “spaudos nusižengimai”, “spaudos cenzūra” ir pan. yra nežinomi Anglijos teisininkams vien dėl tos priežasties, kad bet koks nusižengimas, kuris gali būti padarytas
ryšium su spauda, yra tam tikros formos šmeižtas, kurį iš esmės lemia įprastinis įstatymas dėl apšmeižimo.

2. Berman. “Teisė ir revoliucija”.

Modernių teisės sistemų sukūrimas pirmiausia buvo atsakymas į revoliucines permainas, vykusias bažnyčioje ir bažnyčios santykiuose su pasaulietinėmis valdžiomis. 1075 m. po 25 metus popiežiaus partijos vestos agitacijos ir propagandos, popiežius Grigalijus VII paskelbė politinę ir teisinę popiežiaus viršenybę visai bažnyčiai ir dvasininkijos nepriklausomybę nuo pasaulietinės kontrolės. Be to, Grigalijus įtvirtino aukščiausią popiežiaus autoritetą pasaulietiniuose dalykuose, įskaitant teisę nušalinti imperatorius ir karalius. Imperatorius Henrikas IV Saksas atsakė į tai karo veiksmais. Pilietinis karas tarp popiežiaus ir imperatoriaus partijų Europoje su pertrūkiais siautė iki 1122 m., kai buvo pasiektas galutinis kompromisas konkordatu, pasirašytu Vokietijos mieste Vormse.

Dviejų kalavijų doktrina: dvasininkija tvarkė šventąsias paslaptis, o imperatoriai kūrė įstatymus, įskaitant bažnytinius įstatymus. Frankų srityse karaliai ir imperatoriai dažnai priklausydavo nuo popiežių paramos ir pripažindavo ne tik jų, bet ir apskritai vyskupų pranašumą tikėjimo reikaluose. Bažnyčios autonomijos idėja turėjo gilias šaknis ir Šventojo Rašto autoritete.

Tačiau faktiškai imperatoriai, karaliai, turtų valdovai diktavo vyskupams net religinės doktrinos dalykus, kaip darė Bizantijos imperatoriai. Ne gana to, jie teikdavo dvasininkams jų bažnytinių pareigų insignijas. Taip pasaulietinis kalavijas ir dvasinis kalavijas patekdavo į tą pačią ranką. Pateisinama buvo tuo, kad imperatoriai ir karaliai buvo pašventinti, šventi vadovai, “Kristaus vietininkai”. Vyskupų būta daug, o Romos vyskupas buvo jų primas (pirmas tarp lygiųjų); bet imperatorius buvo vienas, o kiekvienoje karalystėje buvo tik vienas karalius.

Kol bažnyčia Vakaruose liko daugiausia decentralizuota, kontroliuojama vietinių pasaulietinių valdovų, popiežiaus valdžia neišvengiamai buvo silpna ir glaudžiai susijusi su imperatoriaus valdžia, kuri irgi buvo silpna.

9 am. II pusėje Mikalojus I vis dėlto įtvirtino popiežiaus valdžią ne tik arkivyskupams ir vyskupams, pareikšdamas, kad jie negali užimti savo sosto be jo sutikimo, bet ir imperatoriams, paskelbdamas, kad karaliai neturi teisės teisti dvasininkų ir kad dvasininkai nepavaldūs karalių jurisdikcijai, tačiau ir šiuo atveju tokie teiginiai buvo svarbesni ateičiai, nei tuometinei dabarčiai. Jie nepakeitė imperatoriaus, karaliaus ir vietinių pasaulietinių senjorų realios valdžios bažnyčiai. 9 am. pab. 10 am ir 11 am. prad. popiežių prestižas nusmuko iki žemiausio taško, ir kaip tik imperatoriai stengėsi jį pakeisti.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1270 žodžiai iš 3899 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.