Seimos teisės
5 (100%) 1 vote

Seimos teisės

112131

Turinys

1. Įvadas 3

2. Santuokos nutraukimas 4

3. Prašymas nutraukti santuoką 5

4. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5

5. Bylos nagrinėjimas ir sprendimas 6

6. Išlaikymas 7

7. Ištuokos registravimas 8

8. Išvados 8

9. Priedai :

a) Prašymas nutraukti santuoką 10

b) Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11

10. Literatūros sąrašas 12

1. Į v a d a s

Demokratinėje valstybėje sudarytos visos socialinės ir ekonominės prielaidos formuotis ir funkcionuoti pirminei visuomenės ląstelei – šeimai. Šeimoje susidaro kompleksas specifinių santykių. Tai santykiai dėl santuokos sudarymo, santykiai tarp sutuoktinių, santykiai tarp tėvų ir vaikų, santykiai dėl įvaikinimo, globos ir rūpybos, santykiai dėl santuokos nutraukimo ir kiti. Šie santykiai yra specifiniai, nes šeima grindžiama ne turtinėmis, o dvasinėmis vertybėmis – meile, pagarba. Todėl šeimos santykiams reguliuoti yra sukurta savarankiška teisės šaka – šeimos teisė. Tiesa, šeimoje yra ir turtinių santykių. Tai santykiai dėl bendro sutuoktinių turto, vaikų išlaikymo, tarpusavio išlaikymo. Šiuos santykius taip pat reguliuoja šeimos teisė.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos padėties visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius šeimos narius nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.

Šeimos Santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis Kodeksas taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų nustatytais atvejais. Jei iškyla prieštaravimas tarp papročio ir įstatymo, taikomas įstatymas.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato keletą būdų nutraukti santuoką. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinių prašymu, sanuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių sutarimu. Pastarasis būdas yra paprasčiausias. Šiame darbe išsamiai ir bus apžvelgtas minėtas santuokos nutraukimo būdas, jo ypatumai, teisinės pasekmės.

2. S a n t u o k o s n u t r a u k i m a s

Sutuoktiniai, apsisprendę nutraukti santuoką bendru sutikimu, turi kreiptis į gyvenamosios vietos apylinės teismą su prašymu, jei yra visos CK 3.51 str. numatytos sąlygos.

“1. Sutuoktiniu bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau, nei vieneri metai;

2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ( turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.);

3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.”

( LR CK 3.51 str.)

Viena iš sąlygų – kad sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis turi būti rašytinė. Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokis sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Tuo atveju, kai santuoka nutraukiama ne bendru sutuoktinių sutarimu, o dėl sutuoktinio ( – ės ) kaltės ar vieno iš sutuoktinių prašymu, notarinis sutarties patvirtinimas būtinas.

Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės sutarties dėl santuokos nutraukimo formos, kuri būtų privaloma, todėl sutartis turi būti surašoma vadovaujantis bandromis raštvedybos taisyklėmis. Sutarties turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CK 3.53 str. Sutartyje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir vienas kito sutuoktinių išlaikymo klausimai, vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, sutuoktinių pavardžių pakeitimo bei kiti turtiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad bendru sutuoktinių turtu laikytinas santuokos metu įgytas turtas, nepriklausmai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis registruotas. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.89 str.

Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės prašymo teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu formos. Tad prašymas surašomas vadovaujantis bendrosiomis raštvedybos taisyklėmis. Civilinio kodekso 3.52 str. tik kelia sąlygas tokio prašymo turiniui. Taip pat prašyme turi būti nurodyti privalomi bet kuriam kitam prašymui duomenys. T. y. teismas, į kurį sutuoktiniai kreipiasi, sutuoktinių
vardai, pavardės, asmens kodai, duomenys apie vaikus, turimą turtą ir kt.

Visas turimas civilines teises asmenys gali įgyvendinti patys arba per atstovą. LR Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą ( civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę. Taigi sprendžiant procesinių dokumentų klausimus asmuo gali spręsti – ar pats juos surašo, ar paveda tai daryti kitiems asmenims.

3. P r a š y m a s n u t r a u k t i s a n t u o k ą

Prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ( priedas Nr. 1) , be duomenų, kurie nurodomi visuose ieškiniuose, dar turi būti nurodyta :

1. teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas;

2. sutuoktinių vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo metai, gyvenamosios vietos;

3. ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

4. priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;

5. duomenys apie vaikus;

6. duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą ( Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);

7. kaip bus vykdomos pareigos kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams;

8. reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;

9. pridedamų prie prašymo dokumentų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų nuorašai, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kt.;

10. prašymą paduodančių asmenų parašai ir jo surašymo data.

Dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami originalūs arba nuorašai, kuriuos patvirtino tą dokumentą išdavęs asmuo. Už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

4. S u t a r t i s d ė l s a n t u o k o s n u t r a u k i m o p a s e k m i ų

Sutartis turi būti rašytinė ( priedas Nr. 2 ). Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokis sutartis turi būti tvirtinama notariškai. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja tipinės sutarties dėl santuokos nutraukimo formos, kuri būtų privaloma, todėl sutartis turi būti surašoma vadovaujantis bandromis raštvedybos taisyklėmis. Sutarties turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CK 3.53 str. Sutartyje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir vienas kito sutuoktinių išlaikymo klausimai, vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, sutuoktinių pavardžių pakeitimo bei kiti turtiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys, kad bendru sutuoktinių turtu laikytinas santuokos metu įgytas turtas, nepriklausmai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis registruotas. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.89 str.

Ypač atkreiptinas dėmesys, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali prieštarauti viešajai tvarkai ar iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas tokio sutarties netvirtins ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdys, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jei per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymo ir nepakeis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu paliks nenagrinėtą.

Žinotina, kad teismui pateiktos sutarties turinys, jei teismas ją patvirtina, prilygsta teismo sprendimui, tad sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Taip pat žinotina, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno buvusių sutuoktinių liga, nedarbingumas it kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas jų gali kreiptis į teismą …..sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Tai reiškia, kad esant svarbioms priežastims, teisme aptartos ir patvirtintos sutarties sąlygos, ateityje gali būti pakeičiamos.

5. B y l o s n a g r i n ė j i m a s i r s p r e n d i m a s

Bylas dėl šeimos santykių teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka. Išskyrus atvejus, kai pripažįstama, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Santuokos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka reiškia, kas sutuoktiniai į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie teismo sprendimą sutuoktiniai informuojami
pranešimais. Tokiu būdu, jei sutuoktiniai pageidauja kad santuokos nutraukimo byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismui pateiktame prašyme tikslinga šį pageidavimą nurodyti. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas. Prašymas nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu nagrinėjamas ypatingo proceso tvarka. Tai reiškia, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu ruti būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo teisme.

Kalbant apie laiko tarpą per kurį turi būti išnagrinėta santuokos nutraukimo byla, paminėtina Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams taikyti. Žinotina, kad savo iniciatyva arba vieno iš sutuoktinių prašymu, teismas gali skirti ne ilgesnį kaip šsšių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma ( taikymosi laikotarpis šiuo atveju į nustatytą 30 dienų terminą neįskaičiuojamas). Teismui nustačius terminą sutuoktiniams susitaikyti, byla vėl atnaujinama suėjus teismo nustatytas laikui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalaujanutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtu. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Tad jei sutuoktiniai nusprendė nutraukti santuoką, teismui pateiktame prašyme tikslinga nurodyti, kad prašoma neskirti papildomo termino susitaikyti.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1660 žodžiai iš 3039 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.