Teisė turėti atitinkamas įdarbinimo pareigas
5 (100%) 1 vote

Teisė turėti atitinkamas įdarbinimo pareigas

11

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..3

TEISĖ TURĖTI ATITINKAMAS ĮDARBINIMO PAREIGAS…………………………………….4

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………8

NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………………………….9

ĮVADAS

Kiekvienas Europos Sąjungos (toliau — ES) šalies, kaip ES valstybės narės pilietis, turi teisę dirbti bet kurioje valstybėje narėje samdomu darbuotoju, užsiimti individualia veikla, ieškotis darbo ir išeiti į pensiją. Su ES narių piliečiais turi būti elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su kitais tos šalies piliečiais. Tam tikromis teisėmis, kurias suteikia ES darbuotojo statusas, gali pasinaudoti taip pat ir to asmens sutuoktinis ir šeimos nariai.

Būtina pažymėti, kad įstojus į ES naujoms valstybėms narėms, yra taikomas ne ilgesnis nei septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį Bendrijos teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo dar nebus taikomos visoje ES. Todėl pereinamuoju laikotarpiu darbuotojams iš kai kurių neseniai įstojusių valstybių narių gali būti taikomi apribojimai patekti į ES senbuvių darbo rinkas, o darbuotojams iš ES senbuvių savo ruožtu gali būti taikomi tam tikri apribojimai patekti į kai kurių ES naujokių darbo rinkas.

TEISĖ TURĖTI ATITINKAMAS ĮDARBINIMO PAREIGAS

ES valstybės narės pilietis turi teisę būti įdarbintas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies, kurioje yra ieškomas darbas, piliečiai, netaikant jokių papildomų reikalavimų. Atitinkamomis aplinkybėmis turi būti taikomos vienodos pirmenybinės teisės dėl įsidarbinimo. Tai reiškia, kad galima kreiptis dėl bet kurios laisvos darbo vietos bet kurioje ES šalyje. Tačiau tam tikros pareigos valstybiniame sektoriuje gali būti skiriamos tik savo šalies piliečiams, kai darbas yra susijęs su viešosios tvarkos ar valstybės interesų apsauga pavyzdžiui:

• karinės pajėgos,

• policija,

• teisėsauga,

• mokesčių inspekcija,

• diplomatinė tarnyba ir t.t.

Tokiu būdu yra prienami darbai ne tik privačiame, bet ir valstybiniame sektoriuje –sveikatos priežiūros, švietimo ir komunalinių paslaugų srityse pavyzdžiui:

• dujų ir elektros tiekimas,

• paštas ir telekomunikacijos,

• televizija ir radijas,

• viešasis transportas, įskaitant oro linijų bei laivybos kompanijas, ir t.t.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, teisė į darbą kitoje ES valstybėje narėje gali būti apribota pereinamosiomis nuostatomis, priimtomis neseniai į ES įstojus naujoms valstybėms narėms.

Jeigu profesinė kvalifikacija yra pripažįstama kilmės šalyje, ji turi būti pripažinta ir bet kurioje kitoje ES šalyje. Šio principo taikymas praktikoje yra šiek tiek sudėtingas, kadangi įsidarbinimui ar užsiėmimui individualia veikla tam tikrose srityse („reguliuojamos profesijos“) būtina turėti diplomą, vardą ir sertifikatą bei atitikti kitas priimančios šalies nustatytas sąlygas dėl studijų. Įvairiose šalyse kvalifikacinis parengimas ir išduodami diplomai yra skirtingi, todėl kartais studijų ir įgytų įgūdžių pripažinimas būna ganėtinai sudėtingas. Dėl šios priežasties Sąjunga nustatė diplomų ir aukštojo mokslo studijų pripažinimo sistemas, kurių pagalba savo studijas ir įgytus įgūdžius galima pritaikyti kitoje ES šalyje.

Egzistuoja kelios galimybės:• Jeigu toje šalyje, kurioje asmuo nori dirbti, profesija nėra reguliuojama, profesinė kvalifikacija neturi būti pripažįstama ir negali būti taikomi jokie teisiniai apribojimai, draudžiantys dirbti įgyto mokslo ir profesinės kvalifikacijos pagrindu.

• Jeigu profesija yra reguliuojama.

Šiuo atveju egzistuoja keturios galimybės:

1. profesinė kvalifikacija yra koordinuojama ES lygmenyje (gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, akušerio, veterinaro, vaistininko ir architekto), kuriuo atveju nacionalinė profesinė kvalifikacija yra pripažįstama automatiškai, suteikiant galimybę dirbti bet kurioje kitoje ES šalyje.

2. Jeigu asmuo verčiasi advokato praktika valstybėje narėje, kartkartėmis galima teikti savo paslaugas ir kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje suteiktą profesijos vardą be išankstinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Be to, galima nuolatinai verstis advokato praktika kitoje valstybėje narėje pagal buveinės šalyje įgytą profesinę kvalifikaciją. Tačiau abiem atvejais priimančioji valstybė narė gali reikalauti, kad teisininkai, versdamiesi advokato praktika, susijusia su kliento atstovavimu teismo procese, dirbtų kartu su vietiniais teisininkais, kurie verčiasi advokato praktika atitinkamoje teisminėje įstaigoje. Be to, abiem atvejais privaloma laikytis ir priimančios valstybės narės, ir savo buveinės valstybės narės profesinių bei etinių taisyklių. Teisininkai, besiverčiantys advokato praktika pagal buveinės šalies profesinį vardą ne trumpiau kaip trejus metus ir atitinkantys tam tikras sąlygas, gali įgyti profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir būti atleisti nuo kvalifikacinio egzamino, kurį paprastai privalo laikyti teisininko profesija norintys
užsiimti asmenys.

3. Kitų reguliuojamų profesijų (inžinieriaus, psichologo ir kt.) atvejais privaloma kreiptis dėl savo kvalifikacijos pripažinimo priimančioje šalyje. Per keturis mėnesius valdžios įstaigos privalo pateikti atsakymą. Jeigu studijų trukmė ir lygis iš esmės skiriasi nuo priimančioje šalyje nustatytos studijų trukmės ir lygio, tos šalies valdžios įstaigos gali pareikalauti papildomų įrodymų apie profesinę patirtį, baigti adaptacijos laikotarpį arba laikyti kvalifikacinį egzaminą. Galima taikyti tik vieną iš pirma paminėtų trijų priemonių. Atsižvelgus į turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį, diplomo pripažinimas tampa lengvesnis.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 830 žodžiai iš 1566 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.