Teisės informatika
5 (100%) 1 vote

Teisės informatika

11

I. Į Ž A N G A

Šiuo metu vykstant visuotinam kompiuterizacijos bumui, kompiuterinė technika skverbiasi ne tik į strategines gyvenimo sritis kaip pavyzdžiui karinę pramonę ir valdymą, kosmosą, bet ir į telefoninių ryšių aptarnavimo sritį ar net namų šeimininkės virtuvę. Daugumas tiek pasaulio, tiek Lietuvos gyventojų nebeįsivaizduoja gyvenimo be naršymo internete, elektroninio pašto ar elektroninės prekybos – ir pigu, ir greita. Tik daugelis net nesusimąsto, ar saugūs tokie ryšiai ir kas daroma, kad jie tokiais taptų. Šiuo metu , kuomet Lietuva integruojasi į Europos Sąjungą ir NATO tai darosi kasdienine mūsų gyvenimo problema. Tobulėjant technikai tobulėja ir nusikaltimai, kurie taip pat kompiuterizuojami. Chakeriai, krakeriai – turbūt daug kam teko girdėti šiuos pavadinimus. Taip vadinami kompiuteriniai chuliganai, ,,kenkėjai” – darantys nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Būtent kovai su tokiais nusikaltimais turi specializuotis ir teisėsauga, ir įstatymų leidėjai. To siekia ne tik Europos, bet ir viso pasaulio teisininkai bei įstatymų leidėjai.

II. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS IR NUSIKALSTAMUMAS

1.Teisės saugomų vertybių ir interesų pažeidimų elektroninėje erdvėje klasifikavimas ir bendrosios ypatybės,

skirtumai nuo tradicinių teisės pažeidimų

Teisės pažeidimai dažniausiai klasifikuojami atsižvelgiant į jų pavojingumą valstybės saugomiems visuotiniams gėriams. Pavojingumas savo ruoštu sąlygojamas saugomų gėrių

vertingumo. Pažeidimai gali būti tyčiniai ar dėl neatsargumo. Tradiciškai teisės pažeidimu – nusikaltimu žala padaroma materialinėms vertybėms, kurios sudaro baudžiamosios teisės dalyko turinį. Nusikaltimai dažniausiai padaromi panaudojant fizinę ar psichologinę prievartą, apgaulę, dokumentų klastojimą. Tačiau tobulėjant kompiuterinei technikai ir technologijoms, atsirado naujos teisės pažeidimų rūšys – žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimai, kompiuteriniai nusikaltimai ir civiliniai deliktai elektroninėje erdvėje. Pirma pažeidimų grupė apima Konstitucijos ir įstatymų garantuojamo asmens gyvenimo privatumo (asmens duomenų slaptumo) pažeidimą – išviešinimą tam tikrais neleistinais būdais ir tikslais; kompiuteriniai nusikaltimai dažniausiai yra piktybinis kėsinimasis į svetimas materialines ar intelektualines vertybes (turtą, autorines teises) siekiant jas užvaldyti, pakeisti ar sunaikinti; civiliniai deliktai elektroninėje erdvėje suprantami kaip tam tikrų sutartinių įsipareigojimų ar prievolių, atsirandančių atliekant tam tikras bankines ar komercines operacijas, nevykdymas (elektroninę bankininkystę ar komerciją reglamentuojančių teisės normų pažeidimai). “Šių iš esmės visiškai naujos rūšies nusikaltimų, dažnai vadinamų ,,kompiuteriniais,, arba ,,elektroniniais,, , plitimas padaro didelę žalą išsivysčiusių valstybių ekonomikai.” Šiais nusikaltimais padaroma milžiniška žala ekonomikai, kas verčia rimtai susimąstyti apie informacijos saugumo užtikrinimą.

Pirmiausia reikėtų skirti dvi pagrindines kompiuterinių nusikaltimų grupes. “Pirmajai priskiriami tie nusikaltimai, kurių dalykas yra pati ESM ir mašininė informacija, t.y. duomenų bankai ir programavimo priemonės: įvedamų ar išvedamų duomenų, programų.” Tai nusikaltimai, kuomet pakeičiamos, sugadinamos ar sunaikinamos kompiuterinės programos ar duomenys, neleistinai nuskaitoma informacija, įsibraunama į kompiuterinę sistemą ar kompiuterių tinklą ir kt. “Antrajai kompiuterinių nusikaltimų grupei priskiriami neteisėti veiksmai, kada ESM panaudojama kaip nusikaltimo padarymo įrankis<…>.” Dažniausiai tai kompiuterinės klastotės. Kompiuteriniai nusikaltimai dažniausiai yra savanaudiški, nors galimi ir kompiuterinio chuliganizmo atvejai – tai programinę įrangą naikinančių ar keičiančių ,,virusų,, kūrimas ir paskleidimas elektroninėje erdvėje. Pagrindinis skirtumas nuo tradicinių nusikaltimų yra tas, kad nusikaltime panaudojamos naujausios kompiuterinės technologijos arba kėsinamasi į jas kaip tam tikras nematerialines vertybes.

“Informatikos nusikaltimams būdinga, kad oficialioji teisėsaugos organų statistika neatspindi tikros padėties.” Tik nedaugelis dėl tokių nusikaltimų nukentėjusių asmenų ar firmų kreipiasi pagalbos į valstybės institucijas. Pagrindinis tokio elgesio motyvas – baimė susigadinti reputaciją visuomenėje, sudarant nepatikimo partnerio įvaizdį.

Trečias specifinis bruožas yra tas, kad dėl techninių priežasčių ir teisėsaugos organų nepakankamo kvalifikacijos lygio tiriant tokios rūšies nusikaltimus, juos sunku atskleisti. Nusikaltėliai, padarę žalą elektroniniais tinklais, dažniausiai taip ir nenustatomi, nors tokiu būdu padaryta žala gali būti labai didelė, skaičiuojama milijardais dolerių. Ypač didelė grėsmė kyla ir tuomet, kai špionažo ar diversijos tikslais įsiskverbiama į karinės valstybės gynybos sistemos kompiuterines sistemas. Tokiu atveju gali kilti grėsmė visos žmonijos egzistavimui.

Dar “viena iš ypatingų tokių nusikaltimų savybių yra tarptautiniai informaciniai ryšiai, visų pirma panaudojant kompiuterių tinklus <…>.” Tai ypač apsunkina jų ištyrimą, nes labai sudėtinga nustatyti nusikaltėlio asmenybę, nes nusikaltimui padaryti nebūtina
tiesiogiai būti nusikaltimo padarymo vietoje. Praktiškai nekontroliuojamas ir nebaudžiamas toks nusikalstamumas įgauna neregėtus mastus, tai verčia pasaulio visuomenę imtis vieningų kovos su XXI amžiaus kompiuterinių nusikaltimų epidemija veiksmų.

Taigi pagrindiniai kompiuterinio nusikalstamumo skirtumai nuo tradicinių nusikaltimų yra gerokai didesni padaromos žalos mastai, labai apsunkintas kompiuterinių nusikaltimų ištyrimas, tiesioginis nusikaltimo objektas yra informacijos pasisavinimas ir neteisėtas jos panaudojimas ar sunaikinimas, kompiuterinės technikos ir programinės įrangos panaudojimas darant kitus (įprastus) nusikaltimus.

2.Galimos prevencijos priemonės

Apsisaugoti nuo kompiuterių nusikaltimų galima tik tinkamai įvertinus jų ypatumus ir pasirinkus atitinkamus kompiuterinės informacijos apsaugos būdus ir priemones. Kadangi kompiuteriniai nusikaltimai yra sąlygojami objektyviųjų ir subjektyviųjų aplinkybių – informacijos apsauga taip pat turi būti orientuojama dviem pagrindinėmis kryptimis. Objektyviąsias aplinkybes sudaro jau minėtos techninės sąlygos – nepakankamos techninių apsaugos priemonių galimybės, nuolatinis neribotas informacinių technologijų tobulėjimas, platus tarptautinis elektroninių informacinių ryšių tinklas. Tačiau “Kiekvienoje kompiuterinėje sistemoje informacijos apsaugos požiūriu silpniausia, o kartu ir didžiausią grėsmę kelianti grandis yra žmogus.” Su žmogumi ir jo veikla susijusios aplinkybės būtent ir yra subjektyviosios kompiuterinio nusikalstamumo aplinkybės. Čia galima išskirti dvi aplinkybių rūšis – aplinkybės, susijusios su pačio žmogaus subjektinėmis savybėmis, ir aplinkybės, susijusios su asmens motyvacija. Subjektinės žmogaus savybės tai asmens moralinių vertybių skalė, teisinis ir techninis išprusimas informacinių technologijų srityje. Motyvacija yra tam tikri konkretūs žmogaus interesai siekiant asmeninių tikslų. Galimos trys pagrindinės asmenų, keliančių pavojų kompiuterinėms sistemoms ir saugomai informacijai grupės:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1002 žodžiai iš 1982 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.