Teisės istorija
5 (100%) 1 vote

Teisės istorija

112131415161

ISTORIJA

Dalyko tikslai ir uždaviniai.

Svarbiausias istorijos mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai nulemtas. Istorijos mokymo pamatas – istorinė lietuvių tautos ir žmonijos patirtis, apimanti praeities faktus, reiškinius, įvairių gyvenimo sričių – kultūros, politikos, ekonomikos, religijos, socialinio gyvenimo procesus.

Pasaulio ir Lietuvos istorijos pažinimas sudaro sąlygas suprasti žmonijos istorinės raidos tendencijas, moko prognozuoti istorinių įvykių pasekmes, socialinių bei politinių procesų raidą bei padeda susidaryti demokratinės kultūros pagrindus, būtinus dabarties socialiniams procesams racionaliai vertinti ir kompetentingai dalyvauti šalies socialiniame ir politiniame gyvenime. Per istorijos pamokas formuojamos nuostatos prasmingai ir atsakingai veikti istoriškai nulemtame šiandienos pasaulyje.

Istorijos dalykas moko pažinti, suprasti ir vertinti praeitį, remiantis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais: duomenų rinkimu, analize, lyginimu, sinteze, įrodymu, išvadų darymu. Kartu istorija moko interpretuoti praeitį, kurti istorinį pasakojimą. Istorinės analizės įgūdžiai, įgyti per istorijos pamokas, padeda suvokti, dalykiškai analizuoti ir vertinti šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemas.

Ugdydama istorinį mąstymą, istorija padeda moksleiviams orientuotis dabartiniame gyvenime. Ji atskleidžia dabarties problemų istorinį nulemtumą ir moko šias problemas spręsti remiantis istorine patirtimi.

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

XI–XII klasėse, moksleiviams jau turint reikiamų žinių ir gebėjimų pagrindus, istorijos mokymui(si) keliami kokybiškai nauji istoriniai-teoriniai bei istoriniai-didaktiniai tikslai. Istorijos studijos šioje pakopoje labiau kreipiamos į praeities įvykių, reiškinių, procesų sąryšius, į jų aktualumą dabarčiai. Šiame koncentre yra aktualesni istorijos interpretavimo gebėjimai, t. y. tinkamai organizavus mokymosi procesą, moksleiviai, naudodamiesi istorijos šaltiniais, kuria savus praeities įvykių, reiškinių, procesų bei jų vertinimų paaiškinimus.

Istorijos mokymas(is) XI–XII klasėse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinėje vidurinės mokyklos (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendrąjį arba išplėstinį istorijos kursą. Pasirinkus skirtingus kursus, įgyjamų istorijos žinių bei išugdytų gebėjimų vertė taip pat skiriasi.

Bendrasis istorijos kursas perteikia dalyko pagrindus, laiduojančius bendrąjį istorinį moksleivių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus vertinant dabartinius Lietuvos ir pasaulio socialinio gyvenimo reiškinius. Kursas padeda moksleiviui geriau suprasti istorinį šiuolaikinės visuomenės bei dabartinės žmogaus sąmonės formavimosi kelią. Jis suteikia demokratinės kultūros pagrindus, laiduojančius asmens galimybę kompetentingai dalyvauti demokratinės visuomenės ir valstybės gyvenime. Šiame kurse visos temos nagrinėjamos bendrais bruožais, daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems gebėjimams ugdyti.

Išplėstinis istorijos kursas turiniu yra platesnis už bendrąjį istorijos kursą. Jis apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, atspindinčią platesnę teorinę ir praktinę istorijos patirtį. Kursas sudaro sąlygas gerinti savarankiško mokymosi gebėjimus, plėtoti kritinį mąstymą, svarstyti ir spręsti aktualias šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemas. Jis orientuoja moksleivį istorinius faktus interpretuoti atsižvelgiant į daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą. Kai kurios išplėstinio kurso temos, nors formuluojamos taip pat kaip bendrajame kurse, nagrinėjamos plačiau, nuodugniau, įvairiais požiūriais, daugiau dėmesio kreipiant į istorijos šaltinius. Šios ir naujos temos, kurių nėra bendrajame kurse, išskirtos kursyvu.

Istorijos dalykas glaudžiai siejasi su dorinio ugdymo, geografijos, lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo dalykais, taip pat su meniniu pažinimu ir meniniu moksleivių ugdymu. Šiuos socialinius bei humanitarinius dalykus ir istoriją sieja bendri siekiai – ugdyti pilietį, gebantį savo veiksmus grįsti demokratijos, humanizmo, tolerancijos ir solidarumo principais. Per istorijos pamokas nagrinėjama tematika bei ugdomi moksleivių gebėjimai papildo ir pagilina kitų mokomųjų dalykų studijas. Taip pat visapusiškas istorijos reiškinių supratimas neįmanomas be moksleivių žinių ir gebėjimų, įgytų per geografijos, lietuvių kalbos, pilietinio ugdymo bei kitų dalykų pamokas.

Metodinės nuorodos

Mokykla siekia ugdyti asmenį kaip savarankišką ir atsakingą tautos ir žmonijos narį, suvokiantį, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios.

Plėtojant istorinę sąmonę, pirmiausia ugdytinas gebėjimas istoriškai mąstyti. Istorinis mąstymas kaip bendrasis dalykinis gebėjimas – tai kritiškas faktų, nuomonių ir pateiktų įvykių, reiškinių, procesų, versijų vertinimas atsižvelgiant į laiko, erdvės, informacijos šaltinio ypatybes, skiriant faktus, požiūrius, nuomones bei jų argumentus. Plėtojant istorinę sąmonę siūloma atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

• mokant istorijos siekti, kad mokiniai suvoktų jos vietą dabarties pasaulio pažinime bei jos teikiamą naudą;

• skatinti
mokinius savarankiškai aiškintis istorinius įvykius, reiškinius ir procesus, kelti ir tirti problemas, formuluoti argumentus, įrodymus, išvadas, kurti istorinį pasakojimą;

• skirti jiems užduotis rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių bei juos vertinti autentiškumo ir tikroviškumo požiūriu;

• išplėstiniame kurse daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokinių darbui, šaltinių analizei ir interpretavimui, darbui su žemėlapiu, kūrybinių darbų rašymui;

• mokinius, pasirinkusius išplėstinį kursą, mokyti nagrinėti praeities ir šiandienos problemas, atsižvelgiant į lokalinius bei globalinius aspektus;

• išplėstiniame kurse mokyti mokinius istorinius faktus interpretuoti ir vertinti skirtingais kontekstais, atsižvelgiant į daugialypį istorinių reiškinių nulemtumą.

Bendrasis kursas

Uždaviniai

Istorijos pamokos turėtų padėti moksleiviui:

• pažinti ir suvokti istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio susiformavimą;

• suvokti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, šios raidos sąsajas su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;

• suprasti asmens, visuomenės socialinių grupių ir tautos vaidmenį istorijoje;

• suvokti šiuolaikinės demokratijos ir dabartinės žmogaus sąmonės formavimosi kelią;

• ugdyti gebėjimus savarankiškai nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinę medžiagą ir šaltinius;

• išmokti rinkti ir analizuoti įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją, kritiškai vertinti ją atsižvelgiant į istorinio laikotarpio sąlygas, daryti pagrįstas išvadas;

• ugdyti gebėjimus jungti istorinius faktus į prasminę visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius;

• mokytis argumentuotai žodžiu ir raštu dėstyti savo nuomonę, teisingai vartoti sąvokas.

Turinys

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo paskirtis ir praeities tyrimo ypatybės.

Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmės aiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimo ypatybės.

Senosios (Egipto, Mesopotamijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai. Senųjų civilizacijų kultūros laimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijų istorinė reikšmė Europai ir pasauliui.

Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas. Esminės vertybės. Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.

Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Indoeuropiečiai ir baltai. Baltų gentys, jų gyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkos bei kultūros ypatybės. Baltų genčių istorinio likimo skirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.

Viduramžių civilizacijos bruožai. Krikščionybės plitimas Europoje. Bažnyčios politinis ir kultūrinis vaidmuo viduramžiais. Feodalizmas. Krikščioniškoji visuomenė. Valdžia ir valstybė viduramžiais.Viduramžių kultūros bruožai: menas, filosofija, švietimas ir mokslas. Vakarų Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytų civilizacijomis.

Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybės susidarymas. Krikščioniškosios Europos ir Lietuvos susidūrimas. LDK valdžia Rytuose. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros bruožai. 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė. Valstybės ir visuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinė LDK įvairovė. Politinis ir kultūrinis LDK suartėjimas su Lenkija.

Pasaulis žengia į naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje. Centralizuotų valstybių formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinės ekspansijos poveikis Europai ir pasauliui. Kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, jų reikšmė žmogaus pasaulėžiūros ir gyvensenos kaitai. Renesanso ir reformacijos įtaka socialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė. LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkio raidos ypatybės. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultūros bruožai LDK. Abiejų Tautų Respublikos nuosmukio priežastys. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai ir jų padariniai.

Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jų poveikis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai. JAV susikūrimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija.

Švietimo idėjos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.

Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai.

Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje ir pasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai.

Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Nacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai. Parlamentarizmo raida ir politinės partijos. Kultūros ir mokslo raida. Pažangos ideologija.

Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijos valdžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje.Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.

Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuo tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir
socialinės struktūros kaita.

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto priežastys. Karo eigos ypatumai Rytų ir Vakarų frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei ir ekonominei raidai.

Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybės aktai ir jų įgyvendinimo sunkumai.

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.

Pilietinės visuomenės formavimasis. Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai. Didžioji krizė ir jos padariniai. Tarptautinės organizacijos.

Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumo kūrimas. Parlamentarizmas ir autoritarizmas. Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jų sprendimas. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Tautinės savimonės raida.

Lietuvos ūkio ir kultūros raida tarpukario metais: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės.

Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropo paktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinės koalicijos kūrimasis, jos veikla.

Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija: krašto sovietizacija, teroras prieš gyventojus.

Lietuva nacių okupacijos metais. Antinacinė rezistencija.

Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydų genocidas.

Šaltojo karo epocha. Geopolitinis žemėlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis Rytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtaka visuomenės ir kultūros raidai. Vidurio ir Rytų Europos tautos bei jų kova su komunistiniu režimu. Kolonijinės sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidos problemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai su Vakarų civilizacija. Mokslo ir technikos revoliucija, jos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai. Pagrindinės XX a. Europos kultūros vystymosi kryptys, svarbiausios idėjos ir filosofinės srovės.

Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija ir permainos krašto ūkyje ir visuomenėje. „Tarybinės liaudies“ formavimas ir tautinės savimonės raida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Sovietizacijos padariniai.

Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Europos integracija ir Europos Sąjunga. Civilizacijų konfliktai ir dialogai.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemos ir jų sprendimas. Pažangos ideologijos krizė. Informacinės visuomenės formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Atviros pilietinės visuomenės ir rinkos ūkio formavimosi problemos. „Tarybinės liaudies“ virtimas piliečių tauta. Lietuvos politinės, ūkinės ir kultūrinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę.

Svarbiausios dabarties socialinės, kultūrinės ir ūkinės problemos. Lietuvos integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras.

Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas

Politikos samprata. Šiuolaikinių valstybių tipai ir formos. Valstybių valdymo sistemos. Šiandieninė Lietuvos politinė sistema.

Pilietybė. Pagrindinės piliečių teisės ir laisvės. Pilietybė Lietuvoje.

Demokratijos esmė ir formos.

Diktatūros, jų požymiai ir tipai.

Rinkimai. Rinkimų sistemos. Seimo ir prezidento rinkimų sistemos Lietuvoje.

Svarbiausios šiuolaikinės politinės doktrinos.Politinės partijos ir partinė sistema. Politinės partijos Lietuvoje.

Teisinė valstybė. Konstitucijos esmė ir vieta valstybės gyvenime. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Svarbiausios tarptautinės organizacijos ir Lietuva. Europos integraciniai procesai.

Išplėstinis kursas

Uždaviniai

Istorijos pamokos turėtų padėti moksleiviui:

• pažinti ir suvokti pasaulio bei Lietuvos raidą praeityje, pagrindines šią raidą formuojančias idėjas, jėgas ir veiksnius, jų tarpusavio sąveiką;

• suvokti politinių, teisinių, socialinių, ūkinių ir kultūrinių struktūrų istorinę kaitą ir tarpusavio sąsajas;

• suvokti istorinių asmenybių, jų veiklos ir istoriškai susiklosčiusio socialinio bei kultūrinio konteksto ryšį;

• suvokti dabartinio žmogaus mąstysenos ir pasaulėjautos ištakas;

• ugdyti gebėjimą savarankiškai vertinti istorijos šaltinių patikimumą;

• suprasti galimybę skirtingai interpretuoti tuos pačius istorinius faktus, skirtingų interpretacijų argumentus ir gebėti juos lyginti bei vertinti;

• ugdyti gebėjimus diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius ir korektiškai vartoti sąvokas.

Turinys

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo objektas ir praeities tyrimo ypatybės. Istorijos ryšiai su kitais mokslais. Istorijos mokslas ir moralė. Žymiausi pasaulio ir Lietuvos istorikai bei jų požiūris į visuomenės raidą.

Žmonijos priešistorė. Žmogaus kilmės aiškinimai. Priešistorės žmonių gyvenimo ypatybės.

Senosios (Egipto, Mesopotamijos, Indijos, Kinijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos požymiai. Senųjų civilizacijų kultūros laimėjimai. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijų istorinė reikšmė Europai ir pasauliui.

Krikščionybės atsiradimas ir plitimas I tūkstantmetyje. Krikščionybės atsiradimas. Esminės vertybės. Krikščionybės plitimas ir tapimas valstybine religija.

Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Lietuvių kilmės teorijos ir jų pagrįstumas. Indoeuropiečiai ir baltai.
gentys, jų gyvenamoji teritorija, visuomeninės santvarkos bei kultūros ypatybės. Baltų genčių istorinio likimo skirtumai. Lietuvių tautos susidarymas.

Viduramžių civilizacijos bruožai. Frankų valstybės įtaka viduramžių civilizacijos formavimuisi. Bizantija – antikinės civilizacijos paveldėtoja ir tęsėja. Krikščionybės plitimas Europoje. Bažnyčios politinis ir kultūrinis vaidmuo viduramžiais. Feodalizmas. Krikščioniškoji visuomenė. Valdžia ir valstybė viduramžiais. Viduramžių kultūros bruožai: menas, filosofija, švietimas ir mokslas. Vakarų Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytų civilizacijomis. Islamo civilizacija ir jos poveikis Azijai, Afrikai ir Europai.

Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybės susidarymas. Krikščioniškosios Europos ir Lietuvos susidūrimas. LDK valdžia Rytuose. Ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros bruožai. 1385 m. dinastinės unijos su Lenkija ir Lietuvos krikšto reikšmė. Lietuva Jogailos ir Vytauto laikais. Valstybės ir visuomenės europėjimas. Kultūrinė ir tautinė LDK įvairovė. Politinis ir kultūrinis LDK suartėjimas su Lenkija.

Pasaulis žengia į naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarų Europoje. Centralizuotų valstybių formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinės ekspansijos poveikis pasauliui. Kultūros, mokslo ir technikos laimėjimai, jų reikšmė žmogaus pasaulėžiūros ir gyvensenos kaitai. Renesanso epochos idealai, jų raiška mene, moksle ir kasdieniame gyvenime. Renesanso ir reformacijos įtaka socialinei, politinei ir kultūrinei Europos raidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Abiejų Tautų Respublikoje. Liublino unija ir jos reikšmė. LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriškoji demokratija. Visuomenės ir ūkio raidos ypatybės. Svarbiausios tarptautinės LDK problemos. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultūros bruožai. LDK Abiejų Tautų Respublika tarp Rusijos ir Vakarų Europos XVI–XVIII a.: politinės, visuomeninės ir kultūrinės raidos skirtumai. Abiejų Tautų Respublikos nuosmukio priežastys. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką XVIII a. antroje pusėje. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai ir jų padariniai.

Šviečiamoji epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai. Švietimo idėjos ir jų poveikis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių raidai. JAV susikūrimas. Didžioji Prancūzijos revoliucija. Žmogaus teisių dokumentai ir jų reikšmė pilietinės visuomenės formavimuisi. Šviečiamosios epochos kultūra Lietuvoje. Švietimo idėjos ir jų įgyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija.

Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai.

Pasaulis XIX a. Pramonės perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyčiai Europoje ir pasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai. Kolonijinių imperijų kūrimasis. Svarbiausios XIX a. idėjinės politinės srovės: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Nacionalizmas ir tautiniai sąjūdžiai. Parlamentarizmo raida ir politinės partijos. Kultūros ir mokslo raida. Romantizmas. Pažangos ideologija.

Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Rusijos valdžios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje. Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje.

Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikų bažnyčios vaidmuo tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Romantizmas Lietuvoje. Lietuvių tautinis sąjūdis, „Aušra“, „Varpas“. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita.

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto priežastys. Karo eigos ypatumai Rytų ir Vakarų frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei bei ekonominei raidai.

Pastangos atkurti nepriklausomybę Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybės aktai ir jų įgyvendinimo sunkumai.

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų. Pilietinės visuomenės formavimasis. Totalitarinių ir autoritarinių režimų bruožai. Didžioji krizė ir jos padariniai. Tarptautinės organizacijos.

Demokratija, fašizmas, nacionalsocializmas ir komunizmas (lyginamasis aspektas). Demokratizacija ir masinė kultūra tarpukario laikotarpiu. Pasaulio socialinės ir ekonominės problemos ir jų sprendimas. Tarptautinės organizacijos ir jų veikla.

Lietuvos politinio ir ūkinio savarankiškumo kūrimas. Lietuvos politinės santvarkos kaita pagal 1922, 1928 ir 1938 metų konstitucijas (lyginamasis aspektas). Parlamentarizmas ir autoritarizmas. Lietuvos visuomenės tautinės sudėties ir socialinės struktūros kaita. Tautinės savimonės raida. Svarbiausios užsienio politikos problemos ir jų sprendimas. Lietuvos ūkio ir kultūros raida tarpukario metais: laimėjimai ir nepanaudotos galimybės.

Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo priežastys. Molotovo ir Ribentropo paktas ir jo įgyvendinimas. Antihitlerinės koalicijos kūrimasis ir veikla. Lietuvos nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: krašto sovietizacija, teroras prieš gyventojus.

Lietuva nacių okupacijos metais. Antisovietinio Birželio sukilimo viltys ir iliuzijos.. Antinacinė rezistencija.

Antrojo pasaulinio karo padariniai. Žydų genocidas.

Šaltojo karo
Geopolitinis žemėlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis Rytų ir Vakarų konfliktas bei jo įtaka visuomenės ir kultūros raidai. Svarbiausi komunistinių ir demokratinių valstybių raidos bruožai (lyginamasis aspektas). Vidurio ir Rytų Europos tautos bei jų kova su komunistiniu režimu. Kolonijinės sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių raidos problemos. Arabų pasaulis ir jo santykiai su Vakarų civilizacija. Mokslo ir technikos revoliucija, jos poveikis visuomenės ir kultūros kaitai.

Pagrindinės XX a. Europos kultūros vystymosi kryptys, svarbiausios idėjos ir filosofinės srovės.

Lietuvos visuomenė sovietų okupacijos metais. Karo ir okupacijų padariniai. Sovietizacija ir permainos krašto ūkyje ir visuomenėje. „Tarybinės liaudies“ formavimas ir tautinės savimonės raida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Partizaninis pasipriešinimas ir jo reikšmė. Neginkluota rezistencija sovietų okupacijos metais. Katalikų bažnyčios padėtis sovietų okupacijos metais. Sovietizacijos padariniai.

Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimas. Europos integracija ir Europos Sąjunga. Civilizacijų konfliktai ir dialogai.

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo problemos ir jų sprendimas. Pažangos ideologijos krizė. Informacinės visuomenės formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultūrų sąveika.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Atviros pilietinės visuomenės formavimosi problemos. Lietuvos politinės, ūkinės ir kultūrinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę. Perėjimas iš planinio į rinkos ūkį. „Tarybinės liaudies“ virtimas piliečių tauta.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3187 žodžiai iš 6297 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.