Teises ktu smf 3semestro koliokviumui
5 (100%) 1 vote

Teises ktu smf 3semestro koliokviumui

112131

Teisės samprata

Teisės terminas buvo pradėtas vartoti 1919m. Teisės terminas XVIIa. buvo tapatinamas su žodžiu tiesa. Dabar teisės terminas taip pat suprantamas kaip tiesa, teisingumas, aplinkybių pripažinimas. Teisė suprantama kaip taisyklės, kuriomis visi vadovaujasi. Jos sutvarko, sunormina žmonių santykius… Pas mus pagarba teisei nepriklauso nuo valdžios ( pvz. per rinkimus , nepaisant to kad ir kokia valdžia bebūtų, vistiek einama jos rinkti).

Teisės šaltiniai. Jau antikoje buvo pasakyta, kad egzistuoja prigimtinė teisė. Kiekvienas žmogus nepaisant koks jis bebūtų yra pasaulio pilietis. Egzistuoja universali teisė kuri atitinka daiktų prigimtį.

Šv. Augustinas įstatymus skirsto:

1. Lex aeterna – amžinieji įstatymai ( sukurti Dievo )

2. Lex naturalis – prigimtiniai įst. ( esantys mūsų sielose:”nedaryk blogo-daryk gera”)

3. Lex temporalis – laikinieji įstatymai ( sukurti žmonių)

Jei žmonių įstatymai netarnauja moralei, tai jie yra vadinami plėšikų įstatymais. Kantas permastė prigimtinį įstatymą. Savo knygoje “Praktinio proto kritika” prigimtinį įstatymą suformulavo taip: “ elkis taip, kad tavo proto maxima galėtų būti įstatymų leidybos principas” – kategorinis imperatyvas. Jis teigė, kad kiekvienas žmogus gali nusistatyti savo elgesio modelį, kurio laikytųsi, kuris nesipriešintų su kitais įstatymais.

Teisės šaltiniai:

I. Protas ( arba dar ir moralė )

Mes vadovaujamės proto įstatymais, nes mes įsitikinę kad jie teisingi…

II. Pozityvieji įstatymai

Jie yra išleisti valstybės, o jų laikomės, nes bijome bausmės.

Po Anglijos revoliucijos 1688 m. atsirado teisinis pozityvizmas. Juo pirmas pasirėme Th. Hobbesas. Jis teigė, kad visi žmonės savo prigimtimi yra egoistai. Jis sako, kad prigimtinis įstatymas – gelbėk save. Hobbesas siūlo juo nesivadovauti ir susivaldžius leisti juos valdyti vienam valdovui, bei vadovautis tik valdovo sukurtais įstatymais, kurių šaltinis-valdovo protas. Jis norėjo parodyti, kad teisės šaltinis- valstybės leidžiami įstatymai. Teisinis pozityvizmas – teisė yra tik tai ką išleido valstybė ir yra įrašyta įstatyme.

Hartas savo leidiniu “ Teisės samprata” norėjo parodyti kaip galima kurti įstatymus nepriklausomai nuo moralinių nuostatų. Jie turi būti sukurti pagal procedūras. Aukščiausia procedūrų taisyklė: “ Anglijoje teisė yra tai, ką išleido karalienė su parlamentu”.

III. Tradicijų ir papročių teisė ( arba modernioji dorovė )

Žmogus paklūsta tokiai taisyklei, kuria vadovavosi tėvai ir protėviai. Visais laikais žmonės vadovaujasi kai kuriais įstatymais iš įpročio (tradicijos).

Gadomeris sugretino močiutę, kuri laikosi Dievo įsakymų, ir laisvamanį, kuris Dievu netiki. Jis sako, kad tradicija tas pats kaip padavimas, mitas.Pvz. mitas kaip atsirado Dievas. Tokių mitų mūsų galvoje daug. Dabar daug kas bando šiuos mitus laužyti ( pvz. padoru kompanijoje būti vienai merginai su keliais vaikinais).

Teisės normos samprata

Teisės normos struktūra ir teisės normų klasifikacija. Norma – riba, saikas, taisyklė. Norma suformuluota kalbiškai.

 Teisės norma – tai teisėkuros subjektų ( dažniausiai valstybės) suformuota ar sankcionuota privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas, bei garantuojama abipuse to santykio nauda ir valstybės autoritetu (materialusis apibrėžimas). Normos pavyzdys – nuosavybė neliečiama.

Formalieji teisės normos požymiai:

1. Noraminamasis požymis

Jei nustatoma, kad kas nors leidžiama ar draudžiama.

2. Formalusis apibrėžtumas

Teisės norma yra racionaliai, logiškai išreikšta. Kiekviana norma turi atvirąją struktūrą, t.y kažkokią mažą dalelę kuri nėra logiškai išreikšta. Tai reiškia, kad gali būti suprantama keliuose kontekstuose.

3. Visuotinis privalomumas

Išreiškia tam tikrą valios kryptį : valia turi elgtis taip kaip nurodyta normoje.

4. Sistemingumas

Teisės norma turi savo vidinę norminę organizaciją ir prasminiais, loginiais ryšiais susijusi su kitomis normomis.

5. Bendrumas

T.y. teisės norma turi abstraktų adresatą.

 Tesės norma – tai kompetetingų valstybės institucijų ar tautos referendumo keliu sukurta ar sankcionuota, sistemiškai ir formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma bendro pobūdžio taisyklė.(formalusis apibrėžimas)

Vidinė teisės normos struktūra. Teisės norma gali būti išreikšta ne tik žodžiais, bet ir gestais bei ženklais, kurie parodo kas yra leidžiama daryti ir kas draudžiama. Dar kyla klausimas kokioms sąlygoms esant ši taisyklė galioja, bei kas laukia kai tos taisyklės laikomasi arba ne. Teisės normos struktūra:

1. Dispozicija (elgesio taisyklė )

2. Hipotezė ( kada ji galioja)

3. Sankcija

Teisės norma užrašoma implikacijos pagalba: prielaida  pasekmė.

Hipotezė

Reiškia fakto egzistavimo prielaidą, paparastai ji nuspėjama.Teisinė hipotezė – tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurie įpareigos žmogų arba suteiks jam galimybę elgtis pagal dispozicijoje aprašytą taisyklę. Hipotezės funkcija – susieti elgesio taisyklę su realiu gyvenimu. Pvz. tyčinis nužudymas baudžiamas laisvės atėmimu. Hipotezės skistomos:

 Paprastosios

 Sudėtinės

 Alternatyviosios

Paprastoji hipotezė nurodo į vienos aplinkybės
buvimą.

Sudėtinė hipotezė suformuluoja kelias gyvenimo aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga. Pvz. eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs sunkias pasėkmes baudžiama laisvės atėmimu.

Alternatyvioji hipotezė sieja konkrečios normos galiojima su viena iš kelių normoje nurodytų aplinkybių. Pvz. medžiojimas be leidimo arba uždraistu laiku, arba uždraustose vietose užtraukia baudą.

Dispozicija

Reiškia išdėstymą. Normos dispozicija – išdėstymas leistinos ar draudžiamos taisyklės , kuri yra taikoma, kai atsiranda hipotezėje nurodyti faktai. Pvz. jei liudytojas be rimtos priažasties neatvyksta duoti parodymų , tai teismas turi teisę jį atvesdinti. Dispozicijų klasifikacija:

 Pagal apibrėžtumo laipsnį

• Absoliučiai apibrėžtos

• Santykišai apibrėžtos

Absoliučiai apibrėžta dispozicija nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviams jų teises ir pareigas (arba imperatyvioji dispozicija). Pvz. fizinis asmuo neliečiamas.

Santykiškai apibrėžtos dispozicijos – tos kurios leidžia patiems teisminio santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas. Jei patys dalyviai jų nenustato tai galioja dispozicijoje nustatytos jų teisės ir pareigos. Pvz. daikto duodami vaisiai priklauso jo savininkui, jei įstatymai arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kito.

 Pagal raiškos būdus

• Paprastosios

• Aprašomosios

• Nukreipiančiosios

• Blanketinės

Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvio teises ir pareigas jų neaiškindama. Pvz. teisingumą vykdo tik teismai.

Aprašomosios dispozicijos – ir nustato ir paaiškina elgesio taisyklę. Pvz. prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, o jei jų nėra pagal paprastai reiškiamus reikalavimus.

Nukreipiančiosios dispozicijos – sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosiomis. Jos nurodo bendrą elgesio taisyklę, o norint sužinoti kokias teises ir pareigas nustato, ši taisyklė nukreipia į tos normos kitą dalį arba kitą straipsnį. Pvz. kvotą baudžiamosiose bylose daro pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardintų kvotos organų, įgaliotų tam reikalui.

Blanketinės dispozicijos- nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet konkrečiai nepasako kokios, ir siūlo jos konkretizavimo ieškoti kitame teisės normų akte. Pvz. sutuotinių bendrosios, jungtinės nuosavybės teisę į bendrą turtą reguliuoja LR santuokos ir šeimos įstatymas.

Sankcijos

Sankcija – teisinio poveikio priemonė, kuria yra susiaurinamos pažeidėjo teisės, sankcija dar gali būti priemonė, kuria yra paskatinamas teisėtas elgesys. Sankcija yra būtinas loginis teisės normos elementas, bet nėra būtinas tekstinis elementas.Sankcijos skirstomos pagalo tikslus:

 Asmens teises siaurinančios

 Likviduojančios

 Plečiančios

Siaurinančios: baudžiamosios, administracinės, civilinės – turtinės, drausminančios sankcijos.Baudžiamosios pagal struktūrą skirstomos į:

1. paprastos (taikoma viena bausmė)

2. sudėtinės ( taikoma ne viena bausmė : viena ir kita)

3. alternatyvios ( taikoma viena arba kita bausmė)

Administracinės sankcijas taiko įgaliotos valstybės institucijos. Tai gali būti bauda, įspėjimas.

Civilinės – tik turtinės sankcijos.

Drausmines taiko įmonių administracijos – tai gali būti įspėjimai , atleidimas iš darbo…

Likviduojančios: atleidimas iš darbo.

Plečiančios: įvairūs paaukštinimai.

Teisės normų klasifikacija

 pagal teisinio reguliavimo objektą skirstomos į įvairių teisės šakų normas : civilinės teisės normos, tarptautinės teisės normos…

 pagal reguliavimo metodą

• imperatyvios teisės normos – griežtas paliepimas

• dispozityviosios teisės normos – nustato elgesio variantą , kuris kartu suteikia subjektams galimybę reguliuoti tarpusavio santykius

• skatinamosios teisės normos – paskatina teisės subjektus laikytis teisės reikalavimų

• rekomendacinės teisės normos – nustato elgesio taisyklę, bet nereikalauja, kad jos būtų laikomasi

 pagal atliekamas funkcijas

• reguliacinės normos – tos, kurios nustato turiningąsias teises ir pareigas

• sankcijas nustatančios normos ( arba apsauginės ) –jų tikslas yra užtikrinti teisės viešpatavimą.

 pagal juridinę galią

• įstatyamai

• poįstatyminiai aktai

 pagal galiojimo apimtį

• bendrosios normos – skiriamos neribotam adresatų skaičiui

• specialiosios normos – tam tikrai adresatų kategorijai

• individualiosios normos – konkretiems asmenims

 pagal teisės normų vaidmenį reguliuojant elgesį

• įpareigojamosios normos

• įgalinamosios normos – jos suteikia teisę atlikti tam tikrus veiksmus.

Teisės normų šaltiniai ( teisės formos)

Teisės forma ( šaltinis) – tai teisės normų kūrimo būdas, sąlygojantis teisės normų juridinę galią ir visuotinį pripažinimą:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1457 žodžiai iš 4822 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.