Teisės normos ir teisės principo santykis
5 (100%) 1 vote

Teisės normos ir teisės principo santykis

Įvadas

Yra daug įvairių teorijų apie žmogaus prigimtį. Vienos iš jų, kaip Hugo Grotius teorija sako, kad žmogus yra visuomenės narys, kad jis turi polinkį į visuomenės gyvenimą, nori gyventi kartu su į save panašiais asmenimis. Bet yra ir kitos teorijos apie žmogaus prigimtį. Anglų filosofas Hobbes tvirtino, kad žmogus žmogui yra vilkas, kad kiekvienas yra pasirengęs ir priverstas kovoti kovą su visais jį supančiais žmonėmis. Nepaisant atrodytų visiškai skirtingų teorinių pažiūrų visi sutinka, kad kiekvienas žmogus siekia to, kas padeda jam apsisaugoti ir vengia to, kas gali sutrumpinti ar nutraukti jo gyvybę. Mano nuomone, lengviausia tai užtikrinti žmogui gyvenant visuomenėje, kurios svarbiausias bruožas yra organizuotumas. Nors ir gyvendamas visuomenėje kiekvienas protingas žmogus savo veikloje yra visuomet vedamas kokio nors tikslo. Kad tai nebūtų absoliutus tikslo siekimas, vadovaujantis principu “tikslas pateisina priemones” egzistuoja taisyklės, visuma taisyklių, kurios įspraudžia žmogaus veiksmus ir norus į tam tikras ribas. Šios taisyklės dar kitaip vadinamos normomis. Nagrinėjama tema paliečia ne tik teisines normas, bet ir teisės principus, jų kilmės šaltinius.

Darbo tikslas. Išanalizuoti teisės normas bei teisinius principus ir pateikti jų santykį.

Darbo metodas. Literatūros analizė.

Darbas susideda iš trijų dalių: įvado, metodologinės – aprašomosios dalies ir išvadų.

Metodologinėje dalyje rėmiausi A. Vaišvilos “Teisės teorija”, atkreipiant dėmesį į teisinę normą, kaip antrąjį teisinės būties lygmenį. Nagrinėjant principų įvairovę, atkreipiamas dėmesys į subjektyvinių teisių ir pareigų vienovę bei galimą teisės principų rūšiavimą į bendruosius, tarpšakinius, šakinius ir teisės institutus. Petro Leono “Teisės enciklopedija”, parodo teisinės normos atsiradimo poreikį, jų skirstymą bei teisinės normos dvi svarbias puses. Stasys Vansevičius “Teisės teorija”, pateikia teisės istorinę raidą, valstybės ir teisės santykį bei galimybę pastebėti kaip šiame raidos procese formavosi bendrieji teisės principai, bei juos atspindinčios teisės normos.

1. Teisės normų samprata

Žmogus yra socialinė būtybė, todėl svarbu yra nustatyti santykius tarp žmonių. Tuo tikslu ir susiformuoja tarp žmonių tam tikros elgesio taisyklės. Tai nėra pastovios, nepajudinamos elgesio normos, jos priklauso nuo civilizacijos išsivystymo lygio. Petras Leonas (1995) elgesio normas skirsto į dvi grupes: technines ir etines normas. Techninė norma yra tokia taisyklė, kuri rodo kaip reikia elgtis norint pasiekti vieną kurį nors tikslą. Pav., kaip pastatyti namą, kaip aptverti tvorą ir kitą. Ji parodo kaip pasiekti tikslą, jų yra be galo daug, nes ir žmonių veikla yra labai įvairi. Siekiant tikslo atsitinka tikslų susidūrimo konfliktas. Ir kaip tikslas yra sprendžiamas apibūdina etinė norma. Vadinasi, techninės normos yra žmogaus veikimo taisyklės atskiriems tikslams vykdyti, o etinės normos žmonių tarpusavio tikslams suderinti. Technines normas Leonas vadina objektyvistinėmis, jos orientuotos į gamtos reiškinius, dėsnius ir žmogus negali jų nepaisyti, pav.: norint pastatyti namą reikia atsižvelgti į mechanikos dėsnius.

Etikos normų turinys yra subjektyvistinis. Žmogaus elgimasis priklauso nuo jo paties ypatumų, įsitikinimų, religinių pažiūrų, temperamento ir t.t. Iš to kas pasakyta yra aišku, kad teisės normos prasmės reikia ieškoti ne techninės normos turinyje, o etinės. Kaip pažymi profesorius Petražickis teisinė norma visada turi dvi puses: liepia taip ar taip elgtis arba nesielgti, ir įgalioja kitą žmogų reikalauti tokio elgimosi. Vadinasi, “dorovinė norma tik liepia taip ir taip elgtis, taip ir taip nesielgti; tai teisinė norma ne tik liepia vienam kuriam nors žmogui taip ir taip elgtis arba nesielgti, bet ir įgalioja kitą žmogų reikalauti, kad tas taip, ne kitaip elgtųsi.”1

Vaišvila A. (2000) pažymi, kad teisės norma tai yra antrasis teisinės būties lygmuo. Teisine norma jis laiko, tas elgesio taisykles kurios yra oficialiai valstybės paskelbtos, suvienytos su valstybės prievarta ir dėlto tapusios visuotiniai privalomo elgesio taisyklėmis. Jos pajėgia daryti tiesioginį poveikį žmonių elgesiui, jį normuoti bei valdyti. Teisės norma anot A. Vaišvilos yra subjektyvinių teisių ir pareigų vienovė, nes ji numato galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės mastą. Teisinę normą apibūdina šie kriterijai:

1. Norminis – numatytos teisės ir pareigos, kurios egzistuoja kaip leidimai ir paliepimai.

2. Formalus apibrėžtumas. Formalus reiškia, kad teisės norma išdėstyta oficialiose dokumentuose, pav., seimo įstatymuose, prezidento dekretuose ir kt. Apibrėžtumas reiškia, kad teisės normoje yra konkrečiai ir aiškiai suformuluota pati elgesio taisyklė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 744 žodžiai iš 2460 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.