Teisės normos ir teisės principo santykis
5 (100%) 1 vote

Teisės normos ir teisės principo santykis

1121

Įvadas

Yra daug įvairių teorijų apie žmogaus prigimtį. Vienos iš jų, kaip Hugo Grotius teorija sako, kad žmogus yra visuomenės narys, kad jis turi polinkį į visuomenės gyvenimą, nori gyventi kartu su į save panašiais asmenimis. Bet yra ir kitos teorijos apie žmogaus prigimtį. Anglų filosofas Hobbes tvirtino, kad žmogus žmogui yra vilkas, kad kiekvienas yra pasirengęs ir priverstas kovoti kovą su visais jį supančiais žmonėmis. Nepaisant atrodytų visiškai skirtingų teorinių pažiūrų visi sutinka, kad kiekvienas žmogus siekia to, kas padeda jam apsisaugoti ir vengia to, kas gali sutrumpinti ar nutraukti jo gyvybę. Mano nuomone, lengviausia tai užtikrinti žmogui gyvenant visuomenėje, kurios svarbiausias bruožas yra organizuotumas. Nors ir gyvendamas visuomenėje kiekvienas protingas žmogus savo veikloje yra visuomet vedamas kokio nors tikslo. Kad tai nebūtų absoliutus tikslo siekimas, vadovaujantis principu “tikslas pateisina priemones” egzistuoja taisyklės, visuma taisyklių, kurios įspraudžia žmogaus veiksmus ir norus į tam tikras ribas. Šios taisyklės dar kitaip vadinamos normomis. Nagrinėjama tema paliečia ne tik teisines normas, bet ir teisės principus, jų kilmės šaltinius.

Darbo tikslas. Išanalizuoti teisės normas bei teisinius principus ir pateikti jų santykį.

Darbo metodas. Literatūros analizė.

Darbas susideda iš trijų dalių: įvado, metodologinės – aprašomosios dalies ir išvadų.

Metodologinėje dalyje rėmiausi A. Vaišvilos “Teisės teorija”, atkreipiant dėmesį į teisinę normą, kaip antrąjį teisinės būties lygmenį. Nagrinėjant principų įvairovę, atkreipiamas dėmesys į subjektyvinių teisių ir pareigų vienovę bei galimą teisės principų rūšiavimą į bendruosius, tarpšakinius, šakinius ir teisės institutus. Petro Leono “Teisės enciklopedija”, parodo teisinės normos atsiradimo poreikį, jų skirstymą bei teisinės normos dvi svarbias puses. Stasys Vansevičius “Teisės teorija”, pateikia teisės istorinę raidą, valstybės ir teisės santykį bei galimybę pastebėti kaip šiame raidos procese formavosi bendrieji teisės principai, bei juos atspindinčios teisės normos.

1. Teisės normų samprata

Žmogus yra socialinė būtybė, todėl svarbu yra nustatyti santykius tarp žmonių. Tuo tikslu ir susiformuoja tarp žmonių tam tikros elgesio taisyklės. Tai nėra pastovios, nepajudinamos elgesio normos, jos priklauso nuo civilizacijos išsivystymo lygio. Petras Leonas (1995) elgesio normas skirsto į dvi grupes: technines ir etines normas. Techninė norma yra tokia taisyklė, kuri rodo kaip reikia elgtis norint pasiekti vieną kurį nors tikslą. Pav., kaip pastatyti namą, kaip aptverti tvorą ir kitą. Ji parodo kaip pasiekti tikslą, jų yra be galo daug, nes ir žmonių veikla yra labai įvairi. Siekiant tikslo atsitinka tikslų susidūrimo konfliktas. Ir kaip tikslas yra sprendžiamas apibūdina etinė norma. Vadinasi, techninės normos yra žmogaus veikimo taisyklės atskiriems tikslams vykdyti, o etinės normos žmonių tarpusavio tikslams suderinti. Technines normas Leonas vadina objektyvistinėmis, jos orientuotos į gamtos reiškinius, dėsnius ir žmogus negali jų nepaisyti, pav.: norint pastatyti namą reikia atsižvelgti į mechanikos dėsnius.

Etikos normų turinys yra subjektyvistinis. Žmogaus elgimasis priklauso nuo jo paties ypatumų, įsitikinimų, religinių pažiūrų, temperamento ir t.t. Iš to kas pasakyta yra aišku, kad teisės normos prasmės reikia ieškoti ne techninės normos turinyje, o etinės. Kaip pažymi profesorius Petražickis teisinė norma visada turi dvi puses: liepia taip ar taip elgtis arba nesielgti, ir įgalioja kitą žmogų reikalauti tokio elgimosi. Vadinasi, “dorovinė norma tik liepia taip ir taip elgtis, taip ir taip nesielgti; tai teisinė norma ne tik liepia vienam kuriam nors žmogui taip ir taip elgtis arba nesielgti, bet ir įgalioja kitą žmogų reikalauti, kad tas taip, ne kitaip elgtųsi.”1

Vaišvila A. (2000) pažymi, kad teisės norma tai yra antrasis teisinės būties lygmuo. Teisine norma jis laiko, tas elgesio taisykles kurios yra oficialiai valstybės paskelbtos, suvienytos su valstybės prievarta ir dėlto tapusios visuotiniai privalomo elgesio taisyklėmis. Jos pajėgia daryti tiesioginį poveikį žmonių elgesiui, jį normuoti bei valdyti. Teisės norma anot A. Vaišvilos yra subjektyvinių teisių ir pareigų vienovė, nes ji numato galimo ir privalomo žmonių elgesio ribas, jų išorinės laisvės mastą. Teisinę normą apibūdina šie kriterijai:

1. Norminis – numatytos teisės ir pareigos, kurios egzistuoja kaip leidimai ir paliepimai.

2. Formalus apibrėžtumas. Formalus reiškia, kad teisės norma išdėstyta oficialiose dokumentuose, pav., seimo įstatymuose, prezidento dekretuose ir kt. Apibrėžtumas reiškia, kad teisės normoje yra konkrečiai ir aiškiai suformuluota pati elgesio taisyklė.

3. Visuotinai privalomumas. Teisės normos turi būti visiems vienodai privalomos. Privalomumo turinys gali būti įvairus: paklūsta reikalavimams dėl įsitikinimo, dėl laukiamos naudos, dėl galimos valstybės prievartos. Tačiau didžiausias normos laikymosi garantai abipusė nauda ir valstybės prievarta.

4. Sistemingumas. a) Tai pačių teisės normų tarpusavio sąveika. Pav., teisės normos skirstomos į materialiąsias ir procesines. Materialinės
nustato dalyvių teises ir pareigas, o proceso teisines procedūras, kaip pasinaudoti materialiosios teisės normomis. b) Teisės normų vidinių elementų sandara: hipotezė, dispozicijos ir sankcijos sąveika.

Teisinei normai geriau pažinti, nustatyti jos vietą teisės sistemoje, suvokti jos funkcijas teisinio reguliavimo sistemoje, būtina jas klasifikuoti:

– Pagal šakinę normos priklausomybę, pav., konstitucines teises, baudžiamąsias teises, civilines ir kitas. Šiuo požiūriu šakinės teisės normos toliau skirstomos į materialines ir proceso, viešosios ir privačiosios teisės.

– Pagal teisinio reguliavimo metodą teisės normos skirstomos į imperatyvias teisės normas, t.y. tos normos – griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia kaip nors kitaip suprasti; dispozityvias – tai tokios normos, kurios subjektams leidžia patiems susitarimu nustatyti abipuses teises ir pareigas; skatinamosios – tai tam tikros pagyrimo priemonės už tam tikrą veiklą; rekomendacinės teisės normos – tai normos kurios suteikia teisę savarankiškai elgtis savo kompetencijos ribose, pav., darbo užmokestį diferencijuoti pagal darbuotojų kvalifikaciją.

– Pagal atliekamas funkcijas teisės normos yra skirstomos į reguliacines ir sankcines. Reguliacinės normos yra tokios normos, kurios reguliuoja teises ir pareigas, o sankcinės normos, garantuoja reguliacinių normų vykdymą.

– Pagal juridinę galią: įstatyminės ir poįstatyminės.

– Pagal galiojimo apimtį: bendrosios – jos formuluoja bendro elgesio taisyklę ir yra taikoma neribotam subjektų ratui; specialiosios – jos skirtos konkretiems visuomeniniams santykiams; individualios teisės normos – jos formuluoja vienkartinį, kad ir tęstinį paliepimą, pav., laikinai pratęstas kodekso galiojimo laikas.

Teisinių normų gilesniam pažinimui būtina ne tik jas klasifikuotis, bet suvokti jas kaip tam tikrą sisteminimo objektą. Teisės normų sistema susideda iš teisės institutų t.y. reguliuojančių visuomeninių santykių rūšis, susidaranti tarp pošakio ar teisės šakos. Pav., pilietybės institutas yra konstitucinėje teisėje; ieškinio senaties, paveldėjimo institutai yra civilinėje teisėje ir t.t. Keli bendri institutai sudaro pošakį t.y santykinai savarankišką teisės šakos dalį. Pav., civilinėje teisėje yra nuosavybės teisės pošakis, kuris apima valstybinės nuosavybės, privačios nuosavybės, savininko teisių garantijų ir gynybos institutus. Plačiausia teisinių normų grupė yra teisės šaka, ji apima kelis teisės institutus, kelis pošakius tam tikros rūšies visuomeninių santykių. Pav., civilinė teisė susideda iš pošakių nuosavybės teisės iš institutų valstybinės nuosavybės, privačios ir kitų.

Pateikus trumpą teisinės normos apibendrinimą galima teigti, kad teisinė norma atsiranda iš etinės normos, teisinė norma visada suponuoja dvi puses: liepiamąją ir reikalaujamąją, teisės norma yra griežtai apibrėžta, ji sudaro tam tikrą sistemą ir yra susiskaldžiusi pagal veikimo sritis. Teisės norma yra ta taisyklė, kurios pagrindu atsiranda teisinis principas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1266 žodžiai iš 2460 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.