Teisės normos struktūra hipotezė dispozija sankcija
5 (100%) 1 vote

Teisės normos struktūra hipotezė dispozija sankcija

Šiuolaikinė teisės teorija išskiria tris pagrindines teisinės normos struktūras:

• juridinę

• sociologinę

• loginę

Juridinė teisės struktūra dažniausiai apibrėžiama kaip trijų tarpusavyje susijusių elemenktų darinys. Ją sudaro:

• hipotezė

Čia nurodomos sąlygos (gyvenimiškos aplinkybės), kurioms esant galima įgyvendinti poelgio taisykles – vykdyti, laikytis, naudoti, taikyti šias taisykles.

• dispozicija

Ja nurodoma pati elgesio taisyklė – viekimas ar neveikimas, kurį įgalioja atlikti teisės norma ir kurį privalo atlikti tie, kuriems norma yra adresuojama.

• sankcija

Apibrėžiamas įgyvendinantis teisės normos mechanizmas – tų nemalonių priemonių išvardinimas, kurios būtų panaudojamas neįvykdžius teisės normos reikalavimų.

Visa juridinės teisės normos struktūros problematika yra papildoma nemažiau painia logine struktūra. Ši struktūra apima juridinę loginių sąvokų ir jų jungčių struktūrą, bet turi gana savarankišką vaidmenį.

Hipotezės, dispozicijos ir sankcijos sąryšiai sujungiami pagal formulę: ‘jei …, tai …, kitaip …’. ‘Jei’ – tai teisės normos veikimo sąlyga, ‘tai’ – pati elgesio taisyklė, o ‘kitaip’ apibūdina nemalonias pasekmes teisės normos pažeidėjui.

Pavyzdys nr.1

LR konstitucijos 25 straipsnis teigia, jog ‘būstas yra neliečiamas’. Tai reiškia, jog niekas negali įeiti į tą būstą neturint gyventojų sutikimo, nebent atvejais, nustatytais įstatymų arba pagal teismo sprendimą. Kokia šios teisės normos struktūra? Jei kažkas gyvena kad ir bendrabutyje (hipotezė), tai prieš jo valią niekas negali įeiti į gyvenamąją patalpą, net bendrabučio komendantas, nebent tai būtų įstatymo numatytas atvejis (administracinė,net baudžiamoji atsakomybė). Vadinasi, jog norma ‘būstas yra neliečiamas’ taip pat turi loginę struktūrą. Todėl neteisėto įsiveržimo atveju adresatasb turi surasti visas sudedamąsias normos dalis ‘jei’, ‘tai’, ‘nebent’ tam, kad apginti savo teisę į būsto neliečiamybę. Žinodami apie loginę normos struktūrą mes turime iškart skaidyti į šias tris dalis ir tada suteikti toms atskiroms dalims realią prasmę.

Šiame praktiniame pavyzdyje matoma teisės normos loginio struktūrizavimo privalumas. Bet tai ne vienintelis teisės normos loginio struktūrizavimo variantas. Kitas variantas naudoja taip vadinamus modulius, kurie formalizuoja teisinio poelgio sudėtį. Tai jau paties teisinio poelgio loginė struktūra. Tokių modulių yra penki:

• adresatui leidžiama

• adresatui draudžiama

• adresatui suteikiama teisė

• adresatas privalo

• adresatui nesvarbu

Iš tikrųjų visos elgesio taisyklės susiveda į šiuos draudimus ar leidimus. Teisės abejingumas šiems ar kitiems gyveniškiems atvejams gali būti nutylėjimas, atsisakymas reguliuoti atitinkamus santykius ar net teisnio reguliavimo skylė. Nors šių modulių tik penki, bet jų susimaišymas duoda poelgio taisyklių visumą. Savaime aišku, ne konkrečia sudėtimi, bet loginiu apibrėžimu.Ir ši struktūra naudojama praktiniais tiklsais – tiksliam normos adresato apibūdinimui.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 449 žodžiai iš 786 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.