Teisės socialogija
5 (100%) 1 vote

Teisės socialogija

Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę.

TS- tai bendros sociologijos sritis nagrinėjanti teisinių atsiradimą ,

struktūrą,dinamiką ir vaidmenį visuomenėje. Teisė yra visuomeninis

reiškinys todėl aktualizuoti šį visuomeninį reiškinį atsiribojant nuo

politinių ,ekonominių bei kt. aspektų neįmanoma. Čia ir slypi teisės

analizės problema. Taip galima suprasti teisės prigimtį, reikalinga ne tik

teisės doktrinos ir institutų sistemos, bet ir socialinės aplinkos, kurioje

teisiniai institutai egzistuoja ne tik teoriniai, bet ir empyrinė analizė.

Kaip rašo Kudriavcevas “be visapusiškos socialinių teisinių problemų

analizės sunku atskleisti svarbius teisinės sistemos uždavinius ir

perspektyvą, jos vaidmenį tobulinti efektyviai visuomeninius santykius”.

Sociologinių tyrimų teisėje tikslas yra subordinacijos tarp teisės kaip

socialinio fenomeno, ir visuomenės nagrinėjimas, t.y. nagrinėjimas teisės

socialinių f-jų bei kompleksinių procesų transformuojant teisės normas į

realinį elgesį visais lygiais visuomenėje, socialinėje grupėje, asmenybėje.

Tokioje aplinkoje, tokiu pagrindu ir susiformavo tokia mokslinė kryptis-

teisės sociologija (nagrinėja teisinę sistemą santykyje su gyvenimu,

socialine praktika). Taigi teisė yra svarbus socialinis reiškinys ir jam

nagrinėti neužtenka vieno mokslo, jį reikia išnagrinėti visapusiškai. Tai

yra keletas mokslų duoda vienas kitam atsvarą. Egzistuoja du požiūriai į

teisę: 1)teisininkų (jie išmano doktriną, loginę struktūrą) teisininkų

teorinė analizė išbaigtesnė, suprantamesnė, ji sugeba įjungti prieštaringas

hipotezes, konkuruojančius duomenis, susijusius su teisės sociologijos

aplinka. 2) social. mokslo atstovai (išmano teisės doktrininio vystymosi

modelius). Jie geriau už teisininkus gali pasinaudoti social. institutais

ir socialinės teorijos žiniomis, kurios greičiausiai nėra susijusios su

teise. Tačiau tinkamai interpretavus teorijas gali nušviesti teisės plėtros

kryptis taip kad būtų išvengta konkretaus teisininkų patyrimo reflekso.

/Taigi visuomenė negali būti vien tik vienos profesijos, nes įpač teisės

problemos turi būti sprendžiamos skirtingų profesinių grupių tarpusavio

bendradarbiavimo. Kad būtų sprendžiamas esantis konfliktas, teisės

sociologijos aplinka turi būti peržiūrėta ne tik teisininkų, bet soc mokslų

atstovų.1. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais.

Teisės sociologija susijusi ne tik su bendraja sociologija bet ir taip pat

su beveik visomis sociologijos mokslo šakomis, kadangi dauguma visuomenės

gyvenimo sferų, tiriamų tomis šakomis turi teisinį aspektą. Ypač svarbus

ryšys su religijos ir politikos sociologijomis./Teisės ir religijos

sociologijų ryšys: savaime suprantamas vien dėl to, jog religija, kaip ir

teisė, normatyvinė sistema, o taip pat sistema pasižyminti tokia pat

plastika, kaip ir teisė, bei tokiu pat sugebėjimu išreikšti įvairius soc

reikalavimus. Nerekomenduojama priskirti religiją tik dvasinei sferai.

Religinę normą tik dvasiniams imperatyvams. Remiantis sociol duomenimis

religija pasižymi neribota absorbcija galimybe, tai yra ji gali

sakralizuoti bet kokią normos rūšį, transformuoti papročius į elgesio

stereotipus. Religijos ir teisės panašumas aiškina, kodėl ribos kartais

tarp jų yra neaiškios būna ir teisinės religijos, bei (religinės teisinės

sistemos). /Politikos sociologija. Visų pirma sunku atskirti teisę nuo

politikos. Neįmanoma atskirti pagal subjektą. Tie patys parlamentarai

leidžia įstatymus ir nustato šalims politiką. Autoriai, norintys nubrėžti

paralelę tarp politikos ir teisės, vieni aukščiau iškelia teisę, kiti

politiką. Pirmieji tikriausiai galvoja apie prigimtinę, kiti apie

pozityvinę teisę. Žinoma analizė turi būti atliekama kitu būdu politika ir

teisė tai du valdžios veikimo būdai. Teisėje valdžia išreiškia save

nustatydama ilgalaikes normas ir pastoviai seka, kad jų būtų laikomasi. O

politikoje valdžia save išreiškia periodiniais sprendimais, kuriuos priima

remdamasi priimtos veiksmų programos pagrindu. Galima pasakyti, kad “teisė,

tai laivo statyba ir jo nuleidimas į vandenį”, o politika – tai laivo

kursas. /Politikos ir teisės sociologijos lyginimo tikslas yra ne tik jų

skirtumų iškėlimas, bet padarymas išvadų, kuriomis turi remtis teisės

sociologija ir politika. 1)Išvada- politinio fakto svarba. Tesės sociologai

senai atiduoda didelį dėmesį politinėms doktrinoms. Bendrais faktais

pabrėžiama, jog ieškant kokio nors teisės instituto social paaiškinimo

reikia kreipti dėmesį ne tik į sociologinius faktorius dėl kurių institutas

sukurtas, bet ir į socialinius faktorius, kurie kūrė tą institutą, tai yra

į politines jėgas, kurios kuria teisę. 2) Politinės valios svarba.

Politikos sociologija atsiriboja už bendrų sociologinių reiškinių

determinacijos tyrimo – apsiriboja tiek jų istorinio įvairumo parodymu.

Kaip žinome, šalies politika įskaitant ir įstatymleidystės politiką
ne

visada apsprendžia visuomenės interesus, būna ir vienasmeniškai priimtų

sprendimų. /Demografija. Jei politinė ekonomika sąveikauja su kertinės

teisės sociologija, tai demografija susijusi su šeimos teisės asmenybės,

teisės sociologijos. Teisės sociologija ieško sąveikos su demografija,

todėl, kad tikisi gauti apibendrintą skaitmeninę informaciją apie jos

mokslo dalyko sudėtines dalis. Demografija negali apsieti be teisės, nes

daugelis reiškinių (skyrybos, vedybos ir pan.) remiasi ir išplaukia iš

įvairių definicijų. /Lingvistika. Lingvistika ir teis. sociologija –

žmogaus bendradarbiavimo priemonės, nustato taisykles (iš dalies buitines,

iš dalies mokslines), pasireiškia prievartiniu pobūdžiu. Būdami socialiniu

reiškiniu teisė ir kalba taip pat yra naminis reiškinys. Kalba buvo būtina

teisės fomavimui. Ji leido sukurti teisę, perduoti ją iš kartos į kartą, o

taip pat išlaikyti tradiciją, bei projektuoti ateitį – pažadant ką nors

padaryti, duodant žodį. Tarp šių tolimų sferų iš esmės ir atsirado ryšys.

Pagrindinė forma yra lyginti kuris veikimas teisės sociologijoje

pasireiškia per juridinį kalbos komunikabilumo tyrimą.3. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija.

Teisės soc. objektas gali būti apibrėžiamas kaip socialiniai faktoriai

sąveikaujantys su teisiniais reiškiniais. Mechanizmas ir dėsningumai tokio

santykiavimo ir sudaro teisės sociologijos objektą. Teisės sociologija

tiria socialines teisės f-jas jos pasėkmes atsirandančias priėmus ir

pritaikius visuomenės gyvenime tam tikrus įst. (tai suprantama siaurąja

prasme, kur tiriami tik pirminiai teisiniai reiškiniai – įstatymai, teismų

sprendimai). Tačiau tuo dar neapsiriboja tei. Sociologijos objektas, nes

TS tiria teisės visuomeninio poveikio procesą tam tikroje sistemoje ir ne

teisiniuose santykiuose (tai suprantama plačiąja prasme t.y. čia žvelgiama

ir į pirminius socialinius šaltinius formuojančius teisę, teisės normų

socialinės prielaidos). /Konkretūs sociologiniai tyrimai teisėje yra

nukreipti ištirti teisės ir jos institutų efektyvumo socialinį

priežastingumą, socialinį poveikį, išaiškina kaip teisė veikia

visuomeninius santykius, jų praktiką, ir kaip socialiniai faktoriai daro

grįžtamąjį poveikį teisei. Tokia TS oblekto formuluotė yra optimali ir

atspindi tai, kas vienija juristus ir sociologus. /Teisiniai reiškiniai nuo

kitų soc. reiškinių atskiriami teisiniu kriterijumi. Šis kriterijus dažnai

traktuojamas kaip realistiniai teisės regėjimai, kurie akcentuoja realybės

atributus-laiką ir erdvę; t.y. teis. reiškinio sąryšis su laiku ir erdvė,

jų neįzoliuotumas, todėl teisiniai reiškiniai yra tam tikroje laiko ir

erdvės aplinkoje. Šioje aplinkoje konkretus teis. reiškinys sutinka kitą

t.reiškinį ir sudaro tarpusavio ryšius. Ši sistema neturi nieko bendro su

teisine sistema. Teisės sistema-riba/rėmai, tarp kurių nagrinėjami

teisiniai reiškiniai. Ją išreiškia teisinių reiškinių klasifikacija. /Teis.

reiškinių klasifikacija: 1) pirminiai ir antriniai t.reiškiniai. Pirminiai

yra patys aukščiausi visuotini teisiniai reiškiniai. Antriniai yra

išvestiniai iš pirminių. Jų skirstymo kriterijus-visuotinumas. /Pirminiai

yra kaip taisyklės, kurių turinys yra labai įvairus-nustatymo normos (a/m

sustabdymas). Jie yra antrinių generatoriai, o pirminiai kyla iš soc

fenomenų, tai yra jų rezultatas. Antriniai yra įvairesni už pirminius. /2)

Valdomumo reiškiniai. Pirminiai valdomumo reiškiniai susiję su valdžia.

Dalis reiškinių susiję su veikla tų, kurie įgyvendina teisės reiškinių

valdomųjų ir valdančiųjų lygyje ir priskiriami pirminiams, nes yra

visuotini ir gali savyje talpinti skirtingą turinį. /Valdomumo pirminiams

reiškiniams būdingas tam tikras materialumas, nes jie susitapatina su

nesužmogintu valdžios mechanizmu. Taip pat šiems reiškiniams būdingas tam

tikras subjektyškumas, nes jie pasireiškia kaip elgesio, reakcijos formos,

sąmonės būsena. /3) Institutų ir atvejų reiškiniai. Atvejo reiškinys yra

išvedamas iš instituto reiškinio. Jis yra institutų reiškinių realizacija.

Reik atkreipti dėmesį, jog būna iškreiptų institutų realizacijų. Labiausiai

regimas kontrastas tarp šių reiškinių rūšių yra tas, kad kiekvienas

institutas-natūralus istorinis reiškinys, o atvejų yra labai daug. /4)

Reiškiniai susiję ir ne su teisiniu procesu. Teisinis procesas gali būti

kriterijus atskiriantis du teisnius reiškinių tipus: a) susijusius su

procesu (atsiranda proceso eigoje.Teisinio proceso principas skiriasi nuo

kitų konfliktinių santykių ypatingu sprendimo būdu-kai į susipriešinusių

šalių santykius įsiterpia trečia šalis, kurios tikslas išspręsti konfliktą)

b) nesusiję su procesu.4.Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję ir

nesusiję su procesu. Teisės sociologija (TS) remiasi teigimu : teisiniai

reiškiniai yra nevienalyčiai, t.y. teisinių reiškinių labai įvairūs. Visi

šie teisiniai reiškiniai tiek skirtingi, kad
juos kvalifikuoti ir

įvardinti kaip atskirą rūsį : pirminius , antrinius. Kriterijus-teisinių

reiškinių visuotinumo laipsnis. Antriniai reiškiniai yra išvestiniai iš

pirminių. Pirminiai- įstat. ,teisinių sprendimų paskelbimas, reguliuotojo

gestas ir pan. Tai lyg talpyklos kurių turinys įvairus: t.n. kurios

reguliuoja a/m sustabdymą, vairuotojo nubaudimą. Pirminiai teisiniai

rieškiniai kyla iš spec. fenomeno yra jų rezultatas./ siekiant išvengti

teisininkų įtarumo, juk pirminiai teisin. reiškiniai didžiąja dalimi

atitinka teisės formaliuosius šaltinius, pabrėžiame teisės soc. teiginį :

teisė yra platesnė už formaliųjų teisių šaltinių visumą. Teisė lygu istat.

,paprotys plius (ne) teisinė praktika. Sociologų nuomone neapima ši formulė

visos realybės, jų nuomone yra tokių teisinių sprendimų, kurie nėra jau

egzistuojančio įstat. mechaninis pritaikymas, bet jie kuria teisę , nes

nėra tinkamų normų paremti teisinį sprendimą. Tačiau toks sprendimas nevirs

teisės norma, nes jis gali daugiau nepasikartoti. / Teisės sociologai

laikosi požiūrio, jog teisė yra plačiau už teisės normą./ pirminiai

teisiniai reiškiniai yra ir teisės norma ir konkretūs teisiniai sprendimai

ir individualūs aktai, t.y pirminiai tie teisiniai reiškiniai, kurie turi

vienovės pagrindą, kuri išreiškia teisinių reiškinių sąryšį su valdžia.

Antriniai teisiniai reiškiniai yra labiau įvairūs už pirminius (santuokos

institutas ir santuoka). TS domina abu reiškiniai./ Teisminis procesas g.b.

kriterijumi, atskiriant teisinius reiškinius : Susijusius su procesu ir

nesusijusius. Su teisiniu procesu susiję tie, kurie atsiranda proceso

eigoje arba procesas yra jų atsiradimo priežastis. / Svarbiausias teisinio

proceso skirtumas nuo kitų konflikto santykių pasireiškia ypatingu

sprendimo būdu, kaip į susipriešinusių šalių santykius įsiterpia trečios

šalys ( jo tikslas išspręsti konfliktą) . / Viens ir tas pats teisinis

reiškinys g.b. apibrėžtas iki proceso ir proceso eigoje. Soc. požiūriu

svarbu išaiškinti, kaip keičiasi teisinis reiškinys dėl proceso.5.Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų)

reiškiniai. Jau iš pirminių ir antrinių teisinių reiškinių pastebėjome,kad

jie susiję su valdančiaisiais kurie turi valdomuosius.Tai pirminiai

teis.reiškiniai,nes savyje talpina skirtingą turinį.Klasikinis turinys-

subjektyvioji teisė(savininko teisė,kreditoriaus teisė).Valdomumo

pirminiams teisiniams reiškiniams būdingas materialumas,nes jie

susitapatina su nesužmogintu valdžios mechanizmu (pvz. taisyklės, teisminis

sprendimas, įsakymas) Valdomumo pirminiai teisiniai reiškiniai kyla iš

valdžios mechanizmo. Valdomųjų lygyje pirminiai teisiniai reiškiniai iš

apačios ir yra valdomi pirminių reiškinių valdymo lygyje. Valdomumo kaip

reakcijos formos, sąmonės būsena. Mokslas gali objektyviai nagrinėti

subjektyviuosius reiškinius.Subjektyviųjų pirminių teisinių reiškinių

kategorijai priskiriama:

1.Tiesioginis atsakas į valdymo reiškinius(atsakas į įsakymą,į t.n.,į

nuosprendį)

2.Reiškiniai,susiję su psichologijos sfera,t.y.teisės žinojimas,turimas

teisės ir justicijos vaizdas,teisinė sąmonė,teisinis supratimas.

3.Subjektyvioji teisė. Pirminiai subjektyviosios teisės reiškiniai lemia

spec. problemų atsiradimas. Sunku atsakyti,kuri jų genezės dalis kyla iš

žmogaus asmenybės,o kuri susijusi su soc.aplinka. /Teisinis auklėjimas kyla

iš to fakto,kad žmogų teisiškai socializuoja teisiniai santykiai ir su jais

susiję procesai.Todėl labai svarbu,kokiais kanalais vyksta teisinė

socializacija(asmeninė patirtis)kaip teisės socializacija susijusi su

valdžia ,lytimi, amžiumi. /Institutų ir atvejų (atsitikimų)

reiškiniai.Instituto ir atvejo naudojimas TS numato jų atskyrimo ypatingą

liniją(Pvz.santuoka,galimi du požiūriai:kas užrašyta kodekse,kitas kas

vyksta soc.gyvenime.santuoka tai visų pirma t.n.suma,kuri iš anksto

nustatyta ir taikoma bet kuriuo santuokos atveju,antruoju atveju tai koks

nors atvejis iš daugelio galimų,vienetinė situacija,bet ją sumodeliavo ir

valdo institutas.)Toks atskyrimas g.b. pritaikytas bet kuriam teisiniam

reiškiniui (nuoma,skundas ir pan.)Iš vienos pusės yra teisės normų

suma,modelis ,schema, iš kitos pusės-elgesys,santykis,konkreti situacija.

/Atvejo reiškinys yra išvedamas iš instituto reiškinio.Atvejo reiškinys yra

instituto reiškinio realizacija,bet svarbu tai,kad būna

neteisingų,iškreiptų instituto realizacijų. Labiausiai regimas kontrastą

tarp šių reiškinių ,kad kiekvienas institutas yra natūralus istorinis

(?)reiškinys,o atvejų yra labai daug.Institutų ypatybė netrukdo juos

bandyti sugrupuoti.Jei atmesime institutų antraeilius trūkumus ir pabrėšime

pirminius (esminius),tai į vieną institutų grupę sujungsime gerokai tarp

savęs besiskiriančius erdvėje ir laike institutus.(Pvz.santuokos institutas-

tos šalies kur draudžiama skirtis jungiame su tos kur leidžiama).Grupuojant

institutus
neatsižvelgiant į jų skirtumus gauname dirbtinę tipologiją,kuri

g.b.apgaulinga.Institutas kaip reiškinys,g.b. traktuojamas ir jo

pasireiškimo požiūriu. Kraštutinumas-jei nagrinėjame atvejo reiškinių

turinio skirtumus (Pvz. kiekviena santuoka nepanaši į kitas,nes ji

sukuriama individų. Bet į tai neatsižvelgia valstybė,skaičiuodama visas

santuokas kaip lygias. Rezultate gauname santuokų sumą,kuri išreiškia

ypatingą kolektyvinį reiškinį). /Atvejai g.b.skirstomi į individualius ir

kolektyvinius reiškinius. Pirmieji nagrinėja jų individualius požiūrius,o

antrieji jų bendrumą,kurie leidžia sugrupuoti. Atsižvelgiant į vidinio

skirstymo galimybę,atvejo reiškinį galime klasifikuoti trejopai:1.kaip

institutą.2.kaip individualų atvejį,čia taikomi skirtingi metodai.3.kaip

kolektyvinį atvejį. Institutų reiškiniai nagrinėjami istoriniu-lyginamuoju

metodu.Kolektyvinių reiškinių nagrinėjimui taikome statistiką ir

apklausą(kiekybiniai metodai).Individualius reiškinius nagrinėjame

stebėjimo būdu6.Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Objektyvumo

taisyklė- teisininkui būdinga tendencija savo paties patirtį vertinti kaip

sociolog. realybę. Remdamasis patirtimi teisiniuose procesuose priimą

sprendimą , bet kiekvieno patyrimas yra ribotas. Svarbu suprasti, kad

teisininko stebėjimai, kuriuos atliko kokio nors stebėjimo eigoje, visada

atspindi tą vaidmenį , kurį tame procese atliko. Draudžiama turėti

išankstinį nusistatymą./ Teisės soc. teisę nagrinėja kaip daiktą. Tai

labiausiai atskiria teisės soc. nuo daugmatinės jurusprudencijos, nes

teisės soc. teisę nagrinėja išoriškai kaip daiktų reiškinių gausybę.

Objiektyvumas suprantamas dvejopai- kaip materialinis arba daiktinis ir

kaip bešališkas. Šiuos reikalavimus darbuose traktuoja kaip dėsnius.

Pirmasis išreiškė mokslinį reikalavimą, antrasis- moralinį./ Materialusis

reikalavimas- teisės soc. turi iš nagrinėjamo objiekto atskirti visa tai,

kas yra asmeninio arba grynai vidinio pobūdžio. Tuo paaiškinama ta

pirmenybė, kurią teisės soc. suteikia t.n. Tuo pačiu tai apibrėžia teisės

soc. ribas. Šiuo metu teisės soc. nagrinėja ir objiektyvinę ir

subjiektyvinę soc. reiškinių dalis, kuriose atsispindi teisinis

substraktas. Norint gauti kuo pilnesnį teisės supratimą turime į tyrimų

terpę įtraukti ir subjiektyvius veiksmus, bet pastarųjų nagrinėjimas turi

būti atribotas nuo jų individuolių ir psichologinių aspektų./ Bešališkumo

reikalavimas- įpareigoja tyrėją remtis savo teisėtumo patvirtinimu, t.y.

daroma pagrysta prielaida, ir ieškoma faktų jai patvirtinti./ Istorinis

lyginamasis metodas- seniausias teisės sociologijoje. Jis išreiškia tyrimo

pagrindinių teiginių koncentraciją. Jį sudaro du elementai: istorinio ir

lyginamojo vienovė. Jie gali būti taikomi ir kartu ir atskirai. Istorinis

suprantamas : kaip savas turinio instrumentas, duodantis konkrečius

rezultatus ir kaip intelektualinis veikimas, leidžiantis interpretuoti

duomenis gautus anksčiau, kokio nors kito metodo. Jis pabrėžia du

požiūrius: istorinį ir lyginamąjį. Istorinis g.b. lyginamasis, o lyg. gali

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2702 žodžiai iš 8969 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.