Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę.
TS- tai bendros sociologijos sritis nagrinėjanti teisinių atsiradimą ,
struktūrą,dinamiką ir vaidmenį visuomenėje. Teisė yra visuomeninis
reiškinys todėl aktualizuoti šį visuomeninį reiškinį atsiribojant nuo
politinių ,ekonominių bei kt. aspektų neįmanoma. Čia ir slypi teisės
analizės problema. Taip galima suprasti teisės prigimtį, reikalinga ne tik
teisės doktrinos ir institutų sistemos, bet ir socialinės aplinkos, kurioje
teisiniai institutai egzistuoja ne tik teoriniai, bet ir empyrinė analizė.
Kaip rašo Kudriavcevas “be visapusiškos socialinių teisinių problemų
analizės sunku atskleisti svarbius teisinės sistemos uždavinius ir
perspektyvą, jos vaidmenį tobulinti efektyviai visuomeninius santykius”.
Sociologinių tyrimų teisėje tikslas yra subordinacijos tarp teisės kaip
socialinio fenomeno, ir visuomenės nagrinėjimas, t.y. nagrinėjimas teisės
socialinių f-jų bei kompleksinių procesų transformuojant teisės normas į
realinį elgesį visais lygiais visuomenėje, socialinėje grupėje, asmenybėje.
Tokioje aplinkoje, tokiu pagrindu ir susiformavo tokia mokslinė kryptis-
teisės sociologija (nagrinėja teisinę sistemą santykyje su gyvenimu,
socialine praktika). Taigi teisė yra svarbus socialinis reiškinys ir jam
nagrinėti neužtenka vieno mokslo, jį reikia išnagrinėti visapusiškai. Tai
yra keletas mokslų duoda vienas kitam atsvarą. Egzistuoja du požiūriai į
teisę: 1)teisininkų (jie išmano doktriną, loginę struktūrą) teisininkų
teorinė analizė išbaigtesnė, suprantamesnė, ji sugeba įjungti prieštaringas
hipotezes, konkuruojančius duomenis, susijusius su teisės sociologijos
aplinka. 2) social. mokslo atstovai (išmano teisės doktrininio vystymosi
modelius). Jie geriau už teisininkus gali pasinaudoti social. institutais
ir socialinės teorijos žiniomis, kurios greičiausiai nėra susijusios su
teise. Tačiau tinkamai interpretavus teorijas gali nušviesti teisės plėtros
kryptis taip kad būtų išvengta konkretaus teisininkų patyrimo reflekso.
/Taigi visuomenė negali būti vien tik vienos profesijos, nes įpač teisės
problemos turi būti sprendžiamos skirtingų profesinių grupių tarpusavio
bendradarbiavimo. Kad būtų sprendžiamas esantis konfliktas, teisės
sociologijos aplinka turi būti peržiūrėta ne tik teisininkų, bet soc mokslų
atstovų.1. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais.
Teisės sociologija susijusi ne tik su bendraja sociologija bet ir taip pat
su beveik visomis sociologijos mokslo šakomis, kadangi dauguma visuomenės
gyvenimo sferų, tiriamų tomis šakomis turi teisinį aspektą. Ypač svarbus
ryšys su religijos ir politikos sociologijomis./Teisės ir religijos
sociologijų ryšys: savaime suprantamas vien dėl to, jog religija, kaip ir
teisė, normatyvinė sistema, o taip pat sistema pasižyminti tokia pat
plastika, kaip ir teisė, bei tokiu pat sugebėjimu išreikšti įvairius soc
reikalavimus. Nerekomenduojama priskirti religiją tik dvasinei sferai.
Religinę normą tik dvasiniams imperatyvams. Remiantis sociol duomenimis
religija pasižymi neribota absorbcija galimybe, tai yra ji gali
sakralizuoti bet kokią normos rūšį, transformuoti papročius į elgesio
stereotipus. Religijos ir teisės panašumas aiškina, kodėl ribos kartais
tarp jų yra neaiškios būna ir teisinės religijos, bei (religinės teisinės
sistemos). /Politikos sociologija. Visų pirma sunku atskirti teisę nuo
politikos. Neįmanoma atskirti pagal subjektą. Tie patys parlamentarai
leidžia įstatymus ir nustato šalims politiką. Autoriai, norintys nubrėžti
paralelę tarp politikos ir teisės, vieni aukščiau iškelia teisę, kiti
politiką. Pirmieji tikriausiai galvoja apie prigimtinę, kiti apie
pozityvinę teisę. Žinoma analizė turi būti atliekama kitu būdu politika ir
teisė tai du valdžios veikimo būdai. Teisėje valdžia išreiškia save
nustatydama ilgalaikes normas ir pastoviai seka, kad jų būtų laikomasi. O
politikoje valdžia save išreiškia periodiniais sprendimais, kuriuos priima
remdamasi priimtos veiksmų programos pagrindu. Galima pasakyti, kad “teisė,
tai laivo statyba ir jo nuleidimas į vandenį”, o politika – tai laivo
kursas. /Politikos ir teisės sociologijos lyginimo tikslas yra ne tik jų
skirtumų iškėlimas, bet padarymas išvadų, kuriomis turi remtis teisės
sociologija ir politika. 1)Išvada- politinio fakto svarba. Tesės sociologai
senai atiduoda didelį dėmesį politinėms doktrinoms. Bendrais faktais
pabrėžiama, jog ieškant kokio nors teisės instituto social paaiškinimo
reikia kreipti dėmesį ne tik į sociologinius faktorius dėl kurių institutas
sukurtas, bet ir į socialinius faktorius, kurie kūrė tą institutą, tai yra
į politines jėgas, kurios kuria teisę. 2) Politinės valios svarba.
Politikos sociologija atsiriboja už bendrų sociologinių reiškinių
determinacijos tyrimo – apsiriboja tiek jų istorinio įvairumo parodymu.
Kaip žinome, šalies politika įskaitant ir įstatymleidystės politiką
ne
visada apsprendžia visuomenės interesus, būna ir vienasmeniškai priimtų
sprendimų. /Demografija. Jei politinė ekonomika sąveikauja su kertinės
teisės sociologija, tai demografija susijusi su šeimos teisės asmenybės,
teisės sociologijos. Teisės sociologija ieško sąveikos su demografija,
todėl, kad tikisi gauti apibendrintą skaitmeninę informaciją apie jos
mokslo dalyko sudėtines dalis. Demografija negali apsieti be teisės, nes
daugelis reiškinių (skyrybos, vedybos ir pan.) remiasi ir išplaukia iš
įvairių definicijų. /Lingvistika. Lingvistika ir teis. sociologija –
žmogaus bendradarbiavimo priemonės, nustato taisykles (iš dalies buitines,
iš dalies mokslines), pasireiškia prievartiniu pobūdžiu. Būdami socialiniu
reiškiniu teisė ir kalba taip pat yra naminis reiškinys. Kalba buvo būtina
teisės fomavimui. Ji leido sukurti teisę, perduoti ją iš kartos į kartą, o
taip pat išlaikyti tradiciją, bei projektuoti ateitį – pažadant ką nors
padaryti, duodant žodį. Tarp šių tolimų sferų iš esmės ir atsirado ryšys.
Pagrindinė forma yra lyginti kuris veikimas teisės sociologijoje
pasireiškia per juridinį kalbos komunikabilumo tyrimą.3. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija.
Teisės soc. objektas gali būti apibrėžiamas kaip socialiniai faktoriai
sąveikaujantys su teisiniais reiškiniais. Mechanizmas ir dėsningumai tokio
santykiavimo ir sudaro teisės sociologijos objektą. Teisės sociologija
tiria socialines teisės f-jas jos pasėkmes atsirandančias priėmus ir
pritaikius visuomenės gyvenime tam tikrus įst. (tai suprantama siaurąja
prasme, kur tiriami tik pirminiai teisiniai reiškiniai – įstatymai, teismų
sprendimai). Tačiau tuo dar neapsiriboja tei. Sociologijos objektas, nes
TS tiria teisės visuomeninio poveikio procesą tam tikroje sistemoje ir ne
teisiniuose santykiuose (tai suprantama plačiąja prasme t.y. čia žvelgiama
ir į pirminius socialinius šaltinius formuojančius teisę, teisės normų
socialinės prielaidos). /Konkretūs sociologiniai tyrimai teisėje yra
nukreipti ištirti teisės ir jos institutų efektyvumo socialinį
priežastingumą, socialinį poveikį, išaiškina kaip teisė veikia
visuomeninius santykius, jų praktiką, ir kaip socialiniai faktoriai daro
grįžtamąjį poveikį teisei. Tokia TS oblekto formuluotė yra optimali ir
atspindi tai, kas vienija juristus ir sociologus. /Teisiniai reiškiniai nuo
kitų soc. reiškinių atskiriami teisiniu kriterijumi. Šis kriterijus dažnai
traktuojamas kaip realistiniai teisės regėjimai, kurie akcentuoja realybės
atributus-laiką ir erdvę; t.y. teis. reiškinio sąryšis su laiku ir erdvė,
jų neįzoliuotumas, todėl teisiniai reiškiniai yra tam tikroje laiko ir
erdvės aplinkoje. Šioje aplinkoje konkretus teis. reiškinys sutinka kitą
t.reiškinį ir sudaro tarpusavio ryšius. Ši sistema neturi nieko bendro su
teisine sistema. Teisės sistema-riba/rėmai, tarp kurių nagrinėjami
teisiniai reiškiniai. Ją išreiškia teisinių reiškinių klasifikacija. /Teis.
reiškinių klasifikacija: 1) pirminiai ir antriniai t.reiškiniai. Pirminiai
yra patys aukščiausi visuotini teisiniai reiškiniai. Antriniai yra
išvestiniai iš pirminių. Jų skirstymo kriterijus-visuotinumas. /Pirminiai
yra kaip taisyklės, kurių turinys yra labai įvairus-nustatymo normos (a/m
sustabdymas). Jie yra antrinių generatoriai, o pirminiai kyla iš soc
fenomenų, tai yra jų rezultatas. Antriniai yra įvairesni už pirminius. /2)
Valdomumo reiškiniai. Pirminiai valdomumo reiškiniai susiję su valdžia.
Dalis reiškinių susiję su veikla tų, kurie įgyvendina teisės reiškinių
valdomųjų ir valdančiųjų lygyje ir priskiriami pirminiams, nes yra
visuotini ir gali savyje talpinti skirtingą turinį. /Valdomumo pirminiams
reiškiniams būdingas tam tikras materialumas, nes jie susitapatina su
nesužmogintu valdžios mechanizmu. Taip pat šiems reiškiniams būdingas tam
tikras subjektyškumas, nes jie pasireiškia kaip elgesio, reakcijos formos,
sąmonės būsena. /3) Institutų ir atvejų reiškiniai. Atvejo reiškinys yra
išvedamas iš instituto reiškinio. Jis yra institutų reiškinių realizacija.
Reik atkreipti dėmesį, jog būna iškreiptų institutų realizacijų. Labiausiai
regimas kontrastas tarp šių reiškinių rūšių yra tas, kad kiekvienas
institutas-natūralus istorinis reiškinys, o atvejų yra labai daug. /4)
Reiškiniai susiję ir ne su teisiniu procesu. Teisinis procesas gali būti
kriterijus atskiriantis du teisnius reiškinių tipus: a) susijusius su
procesu (atsiranda proceso eigoje.Teisinio proceso principas skiriasi nuo
kitų konfliktinių santykių ypatingu sprendimo būdu-kai į susipriešinusių
šalių santykius įsiterpia trečia šalis, kurios tikslas išspręsti konfliktą)
b) nesusiję su procesu.4.Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję ir
nesusiję su procesu. Teisės sociologija (TS) remiasi teigimu : teisiniai
reiškiniai yra nevienalyčiai, t.y. teisinių reiškinių labai įvairūs. Visi
šie teisiniai reiškiniai tiek skirtingi, kad
juos kvalifikuoti ir
įvardinti kaip atskirą rūsį : pirminius , antrinius. Kriterijus-teisinių
reiškinių visuotinumo laipsnis. Antriniai reiškiniai yra išvestiniai iš
pirminių. Pirminiai- įstat. ,teisinių sprendimų paskelbimas, reguliuotojo
gestas ir pan. Tai lyg talpyklos kurių turinys įvairus: t.n. kurios
reguliuoja a/m sustabdymą, vairuotojo nubaudimą. Pirminiai teisiniai
rieškiniai kyla iš spec. fenomeno yra jų rezultatas./ siekiant išvengti
teisininkų įtarumo, juk pirminiai teisin. reiškiniai didžiąja dalimi
atitinka teisės formaliuosius šaltinius, pabrėžiame teisės soc. teiginį :
teisė yra platesnė už formaliųjų teisių šaltinių visumą. Teisė lygu istat.
,paprotys plius (ne) teisinė praktika. Sociologų nuomone neapima ši formulė
visos realybės, jų nuomone yra tokių teisinių sprendimų, kurie nėra jau
egzistuojančio įstat. mechaninis pritaikymas, bet jie kuria teisę , nes
nėra tinkamų normų paremti teisinį sprendimą. Tačiau toks sprendimas nevirs
teisės norma, nes jis gali daugiau nepasikartoti. / Teisės sociologai
laikosi požiūrio, jog teisė yra plačiau už teisės normą./ pirminiai
teisiniai reiškiniai yra ir teisės norma ir konkretūs teisiniai sprendimai
ir individualūs aktai, t.y pirminiai tie teisiniai reiškiniai, kurie turi
vienovės pagrindą, kuri išreiškia teisinių reiškinių sąryšį su valdžia.
Antriniai teisiniai reiškiniai yra labiau įvairūs už pirminius (santuokos
institutas ir santuoka). TS domina abu reiškiniai./ Teisminis procesas g.b.
kriterijumi, atskiriant teisinius reiškinius : Susijusius su procesu ir
nesusijusius. Su teisiniu procesu susiję tie, kurie atsiranda proceso
eigoje arba procesas yra jų atsiradimo priežastis. / Svarbiausias teisinio
proceso skirtumas nuo kitų konflikto santykių pasireiškia ypatingu
sprendimo būdu, kaip į susipriešinusių šalių santykius įsiterpia trečios
šalys ( jo tikslas išspręsti konfliktą) . / Viens ir tas pats teisinis
reiškinys g.b. apibrėžtas iki proceso ir proceso eigoje. Soc. požiūriu
svarbu išaiškinti, kaip keičiasi teisinis reiškinys dėl proceso.5.Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų)
reiškiniai. Jau iš pirminių ir antrinių teisinių reiškinių pastebėjome,kad
jie susiję su valdančiaisiais kurie turi valdomuosius.Tai pirminiai
teis.reiškiniai,nes savyje talpina skirtingą turinį.Klasikinis turinys-
subjektyvioji teisė(savininko teisė,kreditoriaus teisė).Valdomumo
pirminiams teisiniams reiškiniams būdingas materialumas,nes jie
susitapatina su nesužmogintu valdžios mechanizmu (pvz. taisyklės, teisminis
sprendimas, įsakymas) Valdomumo pirminiai teisiniai reiškiniai kyla iš
valdžios mechanizmo. Valdomųjų lygyje pirminiai teisiniai reiškiniai iš
apačios ir yra valdomi pirminių reiškinių valdymo lygyje. Valdomumo kaip
reakcijos formos, sąmonės būsena. Mokslas gali objektyviai nagrinėti
subjektyviuosius reiškinius.Subjektyviųjų pirminių teisinių reiškinių
kategorijai priskiriama:
1.Tiesioginis atsakas į valdymo reiškinius(atsakas į įsakymą,į t.n.,į
nuosprendį)
2.Reiškiniai,susiję su psichologijos sfera,t.y.teisės žinojimas,turimas
teisės ir justicijos vaizdas,teisinė sąmonė,teisinis supratimas.
3.Subjektyvioji teisė. Pirminiai subjektyviosios teisės reiškiniai lemia
spec. problemų atsiradimas. Sunku atsakyti,kuri jų genezės dalis kyla iš
žmogaus asmenybės,o kuri susijusi su soc.aplinka. /Teisinis auklėjimas kyla
iš to fakto,kad žmogų teisiškai socializuoja teisiniai santykiai ir su jais
susiję procesai.Todėl labai svarbu,kokiais kanalais vyksta teisinė
socializacija(asmeninė patirtis)kaip teisės socializacija susijusi su
valdžia ,lytimi, amžiumi. /Institutų ir atvejų (atsitikimų)
reiškiniai.Instituto ir atvejo naudojimas TS numato jų atskyrimo ypatingą
liniją(Pvz.santuoka,galimi du požiūriai:kas užrašyta kodekse,kitas kas
vyksta soc.gyvenime.santuoka tai visų pirma t.n.suma,kuri iš anksto
nustatyta ir taikoma bet kuriuo santuokos atveju,antruoju atveju tai koks
nors atvejis iš daugelio galimų,vienetinė situacija,bet ją sumodeliavo ir
valdo institutas.)Toks atskyrimas g.b. pritaikytas bet kuriam teisiniam
reiškiniui (nuoma,skundas ir pan.)Iš vienos pusės yra teisės normų
suma,modelis ,schema, iš kitos pusės-elgesys,santykis,konkreti situacija.
/Atvejo reiškinys yra išvedamas iš instituto reiškinio.Atvejo reiškinys yra
instituto reiškinio realizacija,bet svarbu tai,kad būna
neteisingų,iškreiptų instituto realizacijų. Labiausiai regimas kontrastą
tarp šių reiškinių ,kad kiekvienas institutas yra natūralus istorinis
(?)reiškinys,o atvejų yra labai daug.Institutų ypatybė netrukdo juos
bandyti sugrupuoti.Jei atmesime institutų antraeilius trūkumus ir pabrėšime
pirminius (esminius),tai į vieną institutų grupę sujungsime gerokai tarp
savęs besiskiriančius erdvėje ir laike institutus.(Pvz.santuokos institutas-
tos šalies kur draudžiama skirtis jungiame su tos kur leidžiama).Grupuojant
institutus
neatsižvelgiant į jų skirtumus gauname dirbtinę tipologiją,kuri
g.b.apgaulinga.Institutas kaip reiškinys,g.b. traktuojamas ir jo
pasireiškimo požiūriu. Kraštutinumas-jei nagrinėjame atvejo reiškinių
turinio skirtumus (Pvz. kiekviena santuoka nepanaši į kitas,nes ji
sukuriama individų. Bet į tai neatsižvelgia valstybė,skaičiuodama visas
santuokas kaip lygias. Rezultate gauname santuokų sumą,kuri išreiškia
ypatingą kolektyvinį reiškinį). /Atvejai g.b.skirstomi į individualius ir
kolektyvinius reiškinius. Pirmieji nagrinėja jų individualius požiūrius,o
antrieji jų bendrumą,kurie leidžia sugrupuoti. Atsižvelgiant į vidinio
skirstymo galimybę,atvejo reiškinį galime klasifikuoti trejopai:1.kaip
institutą.2.kaip individualų atvejį,čia taikomi skirtingi metodai.3.kaip
kolektyvinį atvejį. Institutų reiškiniai nagrinėjami istoriniu-lyginamuoju
metodu.Kolektyvinių reiškinių nagrinėjimui taikome statistiką ir
apklausą(kiekybiniai metodai).Individualius reiškinius nagrinėjame
stebėjimo būdu6.Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Objektyvumo
taisyklė- teisininkui būdinga tendencija savo paties patirtį vertinti kaip
sociolog. realybę. Remdamasis patirtimi teisiniuose procesuose priimą
sprendimą , bet kiekvieno patyrimas yra ribotas. Svarbu suprasti, kad
teisininko stebėjimai, kuriuos atliko kokio nors stebėjimo eigoje, visada
atspindi tą vaidmenį , kurį tame procese atliko. Draudžiama turėti
išankstinį nusistatymą./ Teisės soc. teisę nagrinėja kaip daiktą. Tai
labiausiai atskiria teisės soc. nuo daugmatinės jurusprudencijos, nes
teisės soc. teisę nagrinėja išoriškai kaip daiktų reiškinių gausybę.
Objiektyvumas suprantamas dvejopai- kaip materialinis arba daiktinis ir
kaip bešališkas. Šiuos reikalavimus darbuose traktuoja kaip dėsnius.
Pirmasis išreiškė mokslinį reikalavimą, antrasis- moralinį./ Materialusis
reikalavimas- teisės soc. turi iš nagrinėjamo objiekto atskirti visa tai,
kas yra asmeninio arba grynai vidinio pobūdžio. Tuo paaiškinama ta
pirmenybė, kurią teisės soc. suteikia t.n. Tuo pačiu tai apibrėžia teisės
soc. ribas. Šiuo metu teisės soc. nagrinėja ir objiektyvinę ir
subjiektyvinę soc. reiškinių dalis, kuriose atsispindi teisinis
substraktas. Norint gauti kuo pilnesnį teisės supratimą turime į tyrimų
terpę įtraukti ir subjiektyvius veiksmus, bet pastarųjų nagrinėjimas turi
būti atribotas nuo jų individuolių ir psichologinių aspektų./ Bešališkumo
reikalavimas- įpareigoja tyrėją remtis savo teisėtumo patvirtinimu, t.y.
daroma pagrysta prielaida, ir ieškoma faktų jai patvirtinti./ Istorinis
lyginamasis metodas- seniausias teisės sociologijoje. Jis išreiškia tyrimo
pagrindinių teiginių koncentraciją. Jį sudaro du elementai: istorinio ir
lyginamojo vienovė. Jie gali būti taikomi ir kartu ir atskirai. Istorinis
suprantamas : kaip savas turinio instrumentas, duodantis konkrečius
rezultatus ir kaip intelektualinis veikimas, leidžiantis interpretuoti
duomenis gautus anksčiau, kokio nors kito metodo. Jis pabrėžia du
požiūrius: istorinį ir lyginamąjį. Istorinis g.b. lyginamasis, o lyg. gali