Teisės sociologijos samprata. Dvejopas požiūris į teisę.
TS- tai bendros sociologijos sritis nagrinėjanti teisinių atsiradimą ,
struktūrą,dinamiką ir vaidmenį visuomenėje. Teisė yra visuomeninis
reiškinys todėl aktualizuoti šį visuomeninį reiškinį atsiribojant nuo
politinių ,ekonominių bei kt. aspektų neįmanoma. Čia ir slypi teisės
analizės problema. Taip galima suprasti teisės prigimtį, reikalinga ne tik
teisės doktrinos ir institutų sistemos, bet ir socialinės aplinkos, kurioje
teisiniai institutai egzistuoja ne tik teoriniai, bet ir empyrinė analizė.
Kaip rašo Kudriavcevas “be visapusiškos socialinių teisinių problemų
analizės sunku atskleisti svarbius teisinės sistemos uždavinius ir
perspektyvą, jos vaidmenį tobulinti efektyviai visuomeninius santykius”.
Sociologinių tyrimų teisėje tikslas yra subordinacijos tarp teisės kaip
socialinio fenomeno, ir visuomenės nagrinėjimas, t.y. nagrinėjimas teisės
socialinių f-jų bei kompleksinių procesų transformuojant teisės normas į
realinį elgesį visais lygiais visuomenėje, socialinėje grupėje, asmenybėje.
Tokioje aplinkoje, tokiu pagrindu ir susiformavo tokia mokslinė kryptis-
teisės sociologija (nagrinėja teisinę sistemą santykyje su gyvenimu,
socialine praktika). Taigi teisė yra svarbus socialinis reiškinys ir jam
nagrinėti neužtenka vieno mokslo, jį reikia išnagrinėti visapusiškai. Tai
yra keletas mokslų duoda vienas kitam atsvarą. Egzistuoja du požiūriai į
teisę: 1)teisininkų (jie išmano doktriną, loginę struktūrą) teisininkų
teorinė analizė išbaigtesnė, suprantamesnė, ji sugeba įjungti prieštaringas
hipotezes, konkuruojančius duomenis, susijusius su teisės sociologijos
aplinka. 2) social. mokslo atstovai (išmano teisės doktrininio vystymosi
modelius). Jie geriau už teisininkus gali pasinaudoti social. institutais
ir socialinės teorijos žiniomis, kurios greičiausiai nėra susijusios su
teise. Tačiau tinkamai interpretavus teorijas gali nušviesti teisės plėtros
kryptis taip kad būtų išvengta konkretaus teisininkų patyrimo reflekso.
/Taigi visuomenė negali būti vien tik vienos profesijos, nes įpač teisės
problemos turi būti sprendžiamos skirtingų profesinių grupių tarpusavio
bendradarbiavimo. Kad būtų sprendžiamas esantis konfliktas, teisės
sociologijos aplinka turi būti peržiūrėta ne tik teisininkų, bet soc mokslų
atstovų.1. Teisės sociologijos ryšiai su teisės, sociologijos ir kitais mokslais.
Teisės sociologija susijusi ne tik su bendraja sociologija bet ir taip pat
su beveik visomis sociologijos mokslo šakomis, kadangi dauguma visuomenės
gyvenimo sferų, tiriamų tomis šakomis turi teisinį aspektą. Ypač svarbus
ryšys su religijos ir politikos sociologijomis./Teisės ir religijos
sociologijų ryšys: savaime suprantamas vien dėl to, jog religija, kaip ir
teisė, normatyvinė sistema, o taip pat sistema pasižyminti tokia pat
plastika, kaip ir teisė, bei tokiu pat sugebėjimu išreikšti įvairius soc
reikalavimus. Nerekomenduojama priskirti religiją tik dvasinei sferai.
Religinę normą tik dvasiniams imperatyvams. Remiantis sociol duomenimis
religija pasižymi neribota absorbcija galimybe, tai yra ji gali
sakralizuoti bet kokią normos rūšį, transformuoti papročius į elgesio
stereotipus. Religijos ir teisės panašumas aiškina, kodėl ribos kartais
tarp jų yra neaiškios būna ir teisinės religijos, bei (religinės teisinės
sistemos). /Politikos sociologija. Visų pirma sunku atskirti teisę nuo
politikos. Neįmanoma atskirti pagal subjektą. Tie patys parlamentarai
leidžia įstatymus ir nustato šalims politiką. Autoriai, norintys nubrėžti
paralelę tarp politikos ir teisės, vieni aukščiau iškelia teisę, kiti
politiką. Pirmieji tikriausiai galvoja apie prigimtinę, kiti apie
pozityvinę teisę. Žinoma analizė turi būti atliekama kitu būdu politika ir
teisė tai du valdžios veikimo būdai. Teisėje valdžia išreiškia save
nustatydama ilgalaikes normas ir pastoviai seka, kad jų būtų laikomasi. O
politikoje valdžia save išreiškia periodiniais sprendimais, kuriuos priima
remdamasi priimtos veiksmų programos pagrindu. Galima pasakyti, kad “teisė,
tai laivo statyba ir jo nuleidimas į vandenį”, o politika – tai laivo
kursas. /Politikos ir teisės sociologijos lyginimo tikslas yra ne tik jų
skirtumų iškėlimas, bet padarymas išvadų, kuriomis turi remtis teisės
sociologija ir politika. 1)Išvada- politinio fakto svarba. Tesės sociologai
senai atiduoda didelį dėmesį politinėms doktrinoms. Bendrais faktais
pabrėžiama, jog ieškant kokio nors teisės instituto social paaiškinimo
reikia kreipti dėmesį ne tik į sociologinius faktorius dėl kurių institutas
sukurtas, bet ir į socialinius faktorius, kurie kūrė tą institutą, tai yra
į politines jėgas, kurios kuria teisę. 2) Politinės valios svarba.
Politikos sociologija atsiriboja už bendrų sociologinių reiškinių
determinacijos tyrimo – apsiriboja tiek jų istorinio įvairumo parodymu.
Kaip žinome, šalies politika įskaitant ir įstatymleidystės politiką
ne
visada apsprendžia visuomenės interesus, būna ir vienasmeniškai priimtų
sprendimų. /Demografija. Jei politinė ekonomika sąveikauja su kertinės
teisės sociologija, tai demografija susijusi su šeimos teisės asmenybės,
teisės sociologijos. Teisės sociologija ieško sąveikos su demografija,
todėl, kad tikisi gauti apibendrintą skaitmeninę informaciją apie jos
mokslo dalyko sudėtines dalis. Demografija negali apsieti be teisės, nes
daugelis reiškinių (skyrybos, vedybos ir pan.) remiasi ir išplaukia iš
įvairių definicijų. /Lingvistika. Lingvistika ir teis. sociologija –
žmogaus bendradarbiavimo priemonės, nustato taisykles (iš dalies buitines,
iš dalies mokslines), pasireiškia prievartiniu pobūdžiu. Būdami socialiniu
reiškiniu teisė ir kalba taip pat yra naminis reiškinys. Kalba buvo būtina
teisės fomavimui. Ji leido sukurti teisę, perduoti ją iš kartos į kartą, o
taip pat išlaikyti tradiciją, bei projektuoti ateitį – pažadant ką nors
padaryti, duodant žodį. Tarp šių tolimų sferų iš esmės ir atsirado ryšys.
Pagrindinė forma yra lyginti kuris veikimas teisės sociologijoje
pasireiškia per juridinį kalbos komunikabilumo tyrimą.3. Teisės sociologijos objektas. Teisiniai reiškiniai ir jų klasifikacija.
Teisės soc. objektas gali būti apibrėžiamas kaip socialiniai faktoriai
sąveikaujantys su teisiniais reiškiniais. Mechanizmas ir dėsningumai tokio
santykiavimo ir sudaro teisės sociologijos objektą. Teisės sociologija
tiria socialines teisės f-jas jos pasėkmes atsirandančias priėmus ir
pritaikius visuomenės gyvenime tam tikrus įst. (tai suprantama siaurąja
prasme, kur tiriami tik pirminiai teisiniai reiškiniai – įstatymai, teismų
sprendimai). Tačiau tuo dar neapsiriboja tei. Sociologijos objektas, nes
TS tiria teisės visuomeninio poveikio procesą tam tikroje sistemoje ir ne
teisiniuose santykiuose (tai suprantama plačiąja prasme t.y. čia žvelgiama
ir į pirminius socialinius šaltinius formuojančius teisę, teisės normų
socialinės prielaidos). /Konkretūs sociologiniai tyrimai teisėje yra
nukreipti ištirti teisės ir jos institutų efektyvumo socialinį
priežastingumą, socialinį poveikį, išaiškina kaip teisė veikia
visuomeninius santykius, jų praktiką, ir kaip socialiniai faktoriai daro
grįžtamąjį poveikį teisei. Tokia TS oblekto formuluotė yra optimali ir
atspindi tai, kas vienija juristus ir sociologus. /Teisiniai reiškiniai nuo
kitų soc. reiškinių atskiriami teisiniu kriterijumi. Šis kriterijus dažnai
traktuojamas kaip realistiniai teisės regėjimai, kurie akcentuoja realybės
atributus-laiką ir erdvę; t.y. teis. reiškinio sąryšis su laiku ir erdvė,
jų neįzoliuotumas, todėl teisiniai reiškiniai yra tam tikroje laiko ir
erdvės aplinkoje. Šioje aplinkoje konkretus teis. reiškinys sutinka kitą
t.reiškinį ir sudaro tarpusavio ryšius. Ši sistema neturi nieko bendro su
teisine sistema. Teisės sistema-riba/rėmai, tarp kurių nagrinėjami
teisiniai reiškiniai. Ją išreiškia teisinių reiškinių klasifikacija. /Teis.
reiškinių klasifikacija: 1) pirminiai ir antriniai t.reiškiniai. Pirminiai
yra patys aukščiausi visuotini teisiniai reiškiniai. Antriniai yra
išvestiniai iš pirminių. Jų skirstymo kriterijus-visuotinumas. /Pirminiai
yra kaip taisyklės, kurių turinys yra labai įvairus-nustatymo normos (a/m
sustabdymas). Jie yra antrinių generatoriai, o pirminiai kyla iš soc
fenomenų, tai yra jų rezultatas. Antriniai yra įvairesni už pirminius. /2)
Valdomumo reiškiniai. Pirminiai valdomumo reiškiniai susiję su valdžia.
Dalis reiškinių susiję su veikla tų, kurie įgyvendina teisės reiškinių
valdomųjų ir valdančiųjų lygyje ir priskiriami pirminiams, nes yra
visuotini ir gali savyje talpinti skirtingą turinį. /Valdomumo pirminiams
reiškiniams būdingas tam tikras materialumas, nes jie susitapatina su
nesužmogintu valdžios mechanizmu. Taip pat šiems reiškiniams būdingas tam
tikras subjektyškumas, nes jie pasireiškia kaip elgesio, reakcijos formos,
sąmonės būsena. /3) Institutų ir atvejų reiškiniai. Atvejo reiškinys yra
išvedamas iš instituto reiškinio. Jis yra institutų reiškinių realizacija.
Reik atkreipti dėmesį, jog būna iškreiptų institutų realizacijų. Labiausiai
regimas kontrastas tarp šių reiškinių rūšių yra tas, kad kiekvienas
institutas-natūralus istorinis reiškinys, o atvejų yra labai daug. /4)
Reiškiniai susiję ir ne su teisiniu procesu. Teisinis procesas gali būti
kriterijus atskiriantis du teisnius reiškinių tipus: a) susijusius su
procesu (atsiranda proceso eigoje.Teisinio proceso principas skiriasi nuo
kitų konfliktinių santykių ypatingu sprendimo būdu-kai į susipriešinusių
šalių santykius įsiterpia trečia šalis, kurios tikslas išspręsti konfliktą)
b) nesusiję su procesu.4.Pirminiai ir antriniai teisiniai reiškiniai. Reiškiniai susiję ir
nesusiję su procesu. Teisės sociologija (TS) remiasi teigimu : teisiniai
reiškiniai yra nevienalyčiai, t.y. teisinių reiškinių labai įvairūs. Visi
šie teisiniai reiškiniai tiek skirtingi, kad
juos kvalifikuoti ir
įvardinti kaip atskirą rūsį : pirminius , antrinius. Kriterijus-teisinių
reiškinių visuotinumo laipsnis. Antriniai reiškiniai yra išvestiniai iš
pirminių. Pirminiai- įstat. ,teisinių sprendimų paskelbimas, reguliuotojo
gestas ir pan. Tai lyg talpyklos kurių turinys įvairus: t.n. kurios
reguliuoja a/m sustabdymą, vairuotojo nubaudimą. Pirminiai teisiniai
rieškiniai kyla iš spec. fenomeno yra jų rezultatas./ siekiant išvengti
teisininkų įtarumo, juk pirminiai teisin. reiškiniai didžiąja dalimi
atitinka teisės formaliuosius šaltinius, pabrėžiame teisės soc. teiginį :
teisė yra platesnė už formaliųjų teisių šaltinių visumą. Teisė lygu istat.
,paprotys plius (ne) teisinė praktika. Sociologų nuomone neapima ši formulė
visos realybės, jų nuomone yra tokių teisinių sprendimų, kurie nėra jau
egzistuojančio įstat. mechaninis pritaikymas, bet jie kuria teisę , nes
nėra tinkamų normų paremti teisinį sprendimą. Tačiau toks sprendimas nevirs
teisės norma, nes jis gali daugiau nepasikartoti. / Teisės sociologai
laikosi požiūrio, jog teisė yra plačiau už teisės normą./ pirminiai
teisiniai reiškiniai yra ir teisės norma ir konkretūs teisiniai sprendimai
ir individualūs aktai, t.y pirminiai tie teisiniai reiškiniai, kurie turi
vienovės pagrindą, kuri išreiškia teisinių reiškinių sąryšį su valdžia.
Antriniai teisiniai reiškiniai yra labiau įvairūs už pirminius (santuokos
institutas ir santuoka). TS domina abu reiškiniai./ Teisminis procesas g.b.
kriterijumi, atskiriant teisinius reiškinius : Susijusius su procesu ir
nesusijusius. Su teisiniu procesu susiję tie, kurie atsiranda proceso
eigoje arba procesas yra jų atsiradimo priežastis. / Svarbiausias teisinio
proceso skirtumas nuo kitų konflikto santykių pasireiškia ypatingu
sprendimo būdu, kaip į susipriešinusių šalių santykius įsiterpia trečios
šalys ( jo tikslas išspręsti konfliktą) . / Viens ir tas pats teisinis
reiškinys g.b. apibrėžtas iki proceso ir proceso eigoje. Soc. požiūriu
svarbu išaiškinti, kaip keičiasi teisinis reiškinys dėl proceso.5.Valdymo ir valdomumo reiškiniai. Institutų ir atvejų (atsitikimų)
reiškiniai. Jau iš pirminių ir antrinių teisinių reiškinių pastebėjome,kad
jie susiję su valdančiaisiais kurie turi valdomuosius.Tai pirminiai
teis.reiškiniai,nes savyje talpina skirtingą turinį.Klasikinis turinys-
subjektyvioji teisė(savininko teisė,kreditoriaus teisė).Valdomumo
pirminiams teisiniams reiškiniams būdingas materialumas,nes jie
susitapatina su nesužmogintu valdžios mechanizmu (pvz. taisyklės, teisminis
sprendimas, įsakymas) Valdomumo pirminiai teisiniai reiškiniai kyla iš
valdžios mechanizmo. Valdomųjų lygyje pirminiai teisiniai reiškiniai iš
apačios ir yra valdomi pirminių reiškinių valdymo lygyje. Valdomumo kaip
reakcijos formos, sąmonės būsena. Mokslas gali objektyviai nagrinėti
subjektyviuosius reiškinius.Subjektyviųjų pirminių teisinių reiškinių
kategorijai priskiriama:
1.Tiesioginis atsakas į valdymo reiškinius(atsakas į įsakymą,į t.n.,į
nuosprendį)
2.Reiškiniai,susiję su psichologijos sfera,t.y.teisės žinojimas,turimas
teisės ir justicijos vaizdas,teisinė sąmonė,teisinis supratimas.
3.Subjektyvioji teisė. Pirminiai subjektyviosios teisės reiškiniai lemia
spec. problemų atsiradimas. Sunku atsakyti,kuri jų genezės dalis kyla iš
žmogaus asmenybės,o kuri susijusi su soc.aplinka. /Teisinis auklėjimas kyla
iš to fakto,kad žmogų teisiškai socializuoja teisiniai santykiai ir su jais
susiję procesai.Todėl labai svarbu,kokiais kanalais vyksta teisinė
socializacija(asmeninė patirtis)kaip teisės socializacija susijusi su
valdžia ,lytimi, amžiumi. /Institutų ir atvejų (atsitikimų)
reiškiniai.Instituto ir atvejo naudojimas TS numato jų atskyrimo ypatingą
liniją(Pvz.santuoka,galimi du požiūriai:kas užrašyta kodekse,kitas kas
vyksta soc.gyvenime.santuoka tai visų pirma t.n.suma,kuri iš anksto
nustatyta ir taikoma bet kuriuo santuokos atveju,antruoju atveju tai koks
nors atvejis iš daugelio galimų,vienetinė situacija,bet ją sumodeliavo ir
valdo institutas.)Toks atskyrimas g.b. pritaikytas bet kuriam teisiniam
reiškiniui (nuoma,skundas ir pan.)Iš vienos pusės yra teisės normų
suma,modelis ,schema, iš kitos pusės-elgesys,santykis,konkreti situacija.
/Atvejo reiškinys yra išvedamas iš instituto reiškinio.Atvejo reiškinys yra
instituto reiškinio realizacija,bet svarbu tai,kad būna
neteisingų,iškreiptų instituto realizacijų. Labiausiai regimas kontrastą
tarp šių reiškinių ,kad kiekvienas institutas yra natūralus istorinis
(?)reiškinys,o atvejų yra labai daug.Institutų ypatybė netrukdo juos
bandyti sugrupuoti.Jei atmesime institutų antraeilius trūkumus ir pabrėšime
pirminius (esminius),tai į vieną institutų grupę sujungsime gerokai tarp
savęs besiskiriančius erdvėje ir laike institutus.(Pvz.santuokos institutas-
tos šalies kur draudžiama skirtis jungiame su tos kur leidžiama).Grupuojant
institutus
neatsižvelgiant į jų skirtumus gauname dirbtinę tipologiją,kuri
g.b.apgaulinga.Institutas kaip reiškinys,g.b. traktuojamas ir jo
pasireiškimo požiūriu. Kraštutinumas-jei nagrinėjame atvejo reiškinių
turinio skirtumus (Pvz. kiekviena santuoka nepanaši į kitas,nes ji
sukuriama individų. Bet į tai neatsižvelgia valstybė,skaičiuodama visas
santuokas kaip lygias. Rezultate gauname santuokų sumą,kuri išreiškia
ypatingą kolektyvinį reiškinį). /Atvejai g.b.skirstomi į individualius ir
kolektyvinius reiškinius. Pirmieji nagrinėja jų individualius požiūrius,o
antrieji jų bendrumą,kurie leidžia sugrupuoti. Atsižvelgiant į vidinio
skirstymo galimybę,atvejo reiškinį galime klasifikuoti trejopai:1.kaip
institutą.2.kaip individualų atvejį,čia taikomi skirtingi metodai.3.kaip
kolektyvinį atvejį. Institutų reiškiniai nagrinėjami istoriniu-lyginamuoju
metodu.Kolektyvinių reiškinių nagrinėjimui taikome statistiką ir
apklausą(kiekybiniai metodai).Individualius reiškinius nagrinėjame
stebėjimo būdu6.Teisės sociologijos metodologiniai principai ir jų reikšmė. Objektyvumo
taisyklė- teisininkui būdinga tendencija savo paties patirtį vertinti kaip
sociolog. realybę. Remdamasis patirtimi teisiniuose procesuose priimą
sprendimą , bet kiekvieno patyrimas yra ribotas. Svarbu suprasti, kad
teisininko stebėjimai, kuriuos atliko kokio nors stebėjimo eigoje, visada
atspindi tą vaidmenį , kurį tame procese atliko. Draudžiama turėti
išankstinį nusistatymą./ Teisės soc. teisę nagrinėja kaip daiktą. Tai
labiausiai atskiria teisės soc. nuo daugmatinės jurusprudencijos, nes
teisės soc. teisę nagrinėja išoriškai kaip daiktų reiškinių gausybę.
Objiektyvumas suprantamas dvejopai- kaip materialinis arba daiktinis ir
kaip bešališkas. Šiuos reikalavimus darbuose traktuoja kaip dėsnius.
Pirmasis išreiškė mokslinį reikalavimą, antrasis- moralinį./ Materialusis
reikalavimas- teisės soc. turi iš nagrinėjamo objiekto atskirti visa tai,
kas yra asmeninio arba grynai vidinio pobūdžio. Tuo paaiškinama ta
pirmenybė, kurią teisės soc. suteikia t.n. Tuo pačiu tai apibrėžia teisės
soc. ribas. Šiuo metu teisės soc. nagrinėja ir objiektyvinę ir
subjiektyvinę soc. reiškinių dalis, kuriose atsispindi teisinis
substraktas. Norint gauti kuo pilnesnį teisės supratimą turime į tyrimų
terpę įtraukti ir subjiektyvius veiksmus, bet pastarųjų nagrinėjimas turi
būti atribotas nuo jų individuolių ir psichologinių aspektų./ Bešališkumo
reikalavimas- įpareigoja tyrėją remtis savo teisėtumo patvirtinimu, t.y.
daroma pagrysta prielaida, ir ieškoma faktų jai patvirtinti./ Istorinis
lyginamasis metodas- seniausias teisės sociologijoje. Jis išreiškia tyrimo
pagrindinių teiginių koncentraciją. Jį sudaro du elementai: istorinio ir
lyginamojo vienovė. Jie gali būti taikomi ir kartu ir atskirai. Istorinis
suprantamas : kaip savas turinio instrumentas, duodantis konkrečius
rezultatus ir kaip intelektualinis veikimas, leidžiantis interpretuoti
duomenis gautus anksčiau, kokio nors kito metodo. Jis pabrėžia du
požiūrius: istorinį ir lyginamąjį. Istorinis g.b. lyginamasis, o lyg. gali
atspindėti reiškinių evoliucines sekas.7.Teisinių ir neteisinių dokumentų analizė. Kiekybinė analizė. Dokumentai
gali turėti faktų, kurie domina TS. Dokumento analizė- tai metodas, kuris
leidžia gauti tokias žinias./ Skiriamos dvi pagrindinės dokumentų analizės
rūšys : kalbinis ir kokybinis. Jei kokybinė dok. Analizę suprantame kaip
dokumentų prasmės ir reikšmės atskleidimą ir įvertinimą, tai kiekybinė dok.
Analizė susijusi su informacijos porcijų išskirimu ir jų reikšmės
įvertinimu./ Kokybinė analizė skirstoma į porūšius atsižvelgiant į
nagrinėjamų dok. Pobūdį./ TS dok. analizę skiria teisinės reikšmės dok. ir
nesusijusius su teisę. Kiekvienas porūšis skirstomas dar į atskirus
porūšius. Skirtumai yra neformalaus pobūdžio, nes įtakoja tyrėjo darbą.
Parašytas tekstas ar vaizdas g.b. išanalizuotas vienu tikslu, t.y.
išsiaiškinti jų turinį./ Teisinė dokumentų analizė ( plačiąja prasme)- tai
platus spektras dok. porušių, kurie susiję su teismu./ Analizuojant bet
kurį iš jų, tyrėjas turi laikytis taisyklių: 1.teisės dok. nagrinėjamos
soc., o ne jurisprudencijos požiūriu. Dokumente reikia atskleisti teisinį
reiškinį, o ne tai ar t.n. yra teisingai pritaikyta. Išvada: teisinis dok.
vertingas yra tiek, kiek jis padeda atkurti praeities soc. reiškinius.
Teisinis dok. kartu su papildomų dok. pagalba turi būti padėtas į tas
pačias socialines sąlygas, tik konkrečių galimybių ribose, kurios lėmė jos
turinį. Analizei svarba nustatyti atskaitos taškus, tuo dok. esmė yra
aiškesnė. 2. Teisinis dok. neturi būti suvoktas kaip ekvivalentas tos
objiektyvios realybės, apie kurią jis kalba. Dok. g.b. apgaulingas ir tai
tyrėjas turi nuolatos atsiminti , bet ir tuomet kai dirba su
konstatuojančiu dok. Reikia suvokti atsakomybę moraline prasme, ar jis
nepadeda
nusikaltimo. Moralumo negalima įvilkti į teisės
marškinius./ Neteisinio dok. analizė – reikia gerai žinoti teisę, kadangi
juose teisinio turinio labai nedaug ir tokios formos, kurios daugiau
neegzistuoja, priklauso istorijai. / Iš tokių dok. TS didžiausią reikšmę
turi etnografiniai dok. t.y. tam tikro liaudiškumo aprašymas. Užtenka
paprasto stebėjimo, kad pastebėtum pasikartojančius gestus , veiksmus.
Kartais galima susieti ir su teisę./ Kiti naudingi dok. – keliautojų
pasakojimai, istorikų etnografų darbai. TS uždaviniai: 1. Turi nustatyti
kažką teisiško iš socialinio neteisiško ir individualaus kasdieniško 2. Kas
rasta teisiško turi būti randama analogiškas materialas laike ir erdvėje ir
tai klasifikuoti./ Kiekybinė dok. analizė- siejama su analize pagal turinio
ilgį. Tikslas- išaiškinti taikymo aktų kiekį, kurie tam tikrą periodą buvo
priiminėjami priklausomai nuo politinių, ekonominių ir kt. faktorių. Taip
galima parodyti įstat. leidybos infliaciją./ Galima pastebėti stiliaus
pasikeitimą, kuri įtakoja filosofiniai požiūriai į įstatymo leidybą arba
sunkumai leidžiant įstat. (tai išorinė klasifikacija ). Vidinės
klasifikacijos pagalba vykdomas perėjimas nuo atskiro objiekto prie bendrų
atvejų. Statistika ir atranka naudojamos surinkti faktus, įvykius, o jų
turinys- kiekybinės analizės objektas. Tai g.b. žodis arba junginys, kurių
pasikartojimas įgauna ypatingo psichologinio rieškinio rangą, o t.p. g.b.
tam tikrą tema, tiriamas klausimas, neišreikštas vienu terminu.8.Socialinių faktų stebėjimas: monografinis nagrinėjimas, kiekybinė
analizė, anketinė apklausa. Faktų tyrimas labiausiai atitinka
sociolog.prigimtį. Faktams nagrinėti naudojamas: 1.eksperimentas ir
2.stebėjimas. Monografinis arba kokybinis nagrinėjimas skiriasi nuo
ekstensyvios apklausos .monografinis nagrinėjimas gali turėti du ir
daugiau stebėjimo objektų.Monografija-tai konkrečios situacijos
nagrinėjimas.Mūsų laikais monografija įgavo antrą kvėpavimą, bet kaip
ekstensyvumo tyrimo institucija.Atsirado įvairesnis tyrimo objektų
ratas.Pasirinktas objektas nagrinėjamas ne vienu ,o keliais
pagrindais.Šiuolaikinė praktika derina, kokybės arba intensyvų metodą su
ekstensyviu arba kiekybiniu.Kiekybinė analizė suprantama kaip:1.soc.objekto
kiekybė.2.kaip nauja idėja atspindinti naują matematikos supratimą.Šiandien
kvantifikacija sociologijoje tai matematinė jos formalizacija,vyksta
stebimų objektų pervertimas į algebrines formules.Kiekybinės analizės
tech.įvairovė,dabar pakalbėsime apie jų panaudojimą,faktų tyrimą.Apie jų
panaudojimą dok.tyrime buvo kalbama anksčiau t.y.statistika ir
pasirenkamoji apklausa.Statistika apima stebimų reiškinių rūšies visumą,o
pasirenkamoji apklausa apima tik dalį jų.Kaip išbaigtinė medžiagos analizė
statistika yra pranašesnė,bet pranašumas mažėja ,kai yra tobulinama
pasirinkimo technika taip pat skiriasi jų šaltiniai.Bruožas juo jungiantis-
apklausos duomenys saugomi duomenų banke ir ateityje naudojami
tyrėjų.Skirtumą tarp jų demonstruoja ir sociologijos istorija. Atsiradus
pasirinkimo analizei galima buvo vykdyti apklausas netik pagal
administracijos užsakymą,bet ir mokslo interesais.Išskiriamos dvi
kiekybinio tyrimo stadijos :1.duomenų surinkimas2.duomenų analizė.
/Anketinė apklausa-tai žmonių grupei pateiktų klausimų grupė ir atsakymai į
juos. Anketos sudarymas ir apklausos pravedimas .anketa turi būti paprasta
stiliumi,visiems prieinama,suprantama kalba.9.Teisės sociologijos eksperimentiniai metodai ir jų taikymas. Dažnai TS
apibrėžiama kaip socialinio metodo taikymas teisės nagrinėjime.Tai
pagrįstas požiūris,nes TS ir bendrosios soc.metodai yra tie patys .TS
metodai atsižvelgiant į tyrimo objekto specifiką ir tyrimo lygius
,skirstomi į atskiras tyrimo grupes: 1.dokumentų analizė (teisinių ir
neteisinių) 2.faktų nagrinėjimas (monografinis tyrimas arba apklausa)
3.laboratorinis eksperimentas 4.testas. Šio pagr.metodų gr. skirstomos į 2
dideles gr.:1.stebėjimas 2.eksperimentiniai metodai. Eksperimente tyrėjas
savo nuožiūra dirbtinai sudaro kažką naujo,manipuliuoja tyrimo objektu.TS
leidžiami šie eksperimentavimo metodai: 1.laboratorinis eksperimentas
2.testas. /Eksperimentai gali vykti tiek laboratorijoje tiek viešose
vietose.tačiau etika nelabai leidžia eksperimentuoti su publika viešose
vietose,nes tai tik eksperimentas.Eksper. pavojingas ir mažose
grupėse,tačiau čia eksperimentatorius turi daug galimybių valdyti situaciją
,jai kyla žalingos pasekmės-eksper. turi būti nutrauktas.
Eksperimentatoriaus sukurta grupė g.b.:1.dirbtinai sukurta (vaikai ir
paaugliai ,kuriais lengva manipuliuoti ,jie greičiau reaguoja į
pasikeitimus ). 2.spontaniška (klasė, gamyklos cechas)Teigiamas
eksper.atlikimas reikalauja kad šalia eksperimentuojamos grup., kuri veikia
pagal savo patyrimą būtų ir kita (kontrolinė) gr. , identiška pirmajai ir
nepaveikta
manipuliavimu. /Pernešti visa tai kas tinka
mažai grup.yra dirbtina jau todėl,kad maža grup.visada žymiai daugiau
homogeninė,negu visuomenė aplamai.Žinoma šis prieštaravimas dingsta,kai
mažai grup.pasiūloma veikla išplaukianti iš visuomenės interesų(pvz.
Pravesti prisiekusiųjų pasitarimą norint išsiaiškinti,kaip jų sprendimą
paveiks spauda). /Testas-tai iš anksto apgalvotas išbandymas,kurį atliekant
naudojama tiksli rezultatų įvertinimo tech.Čia kalbama apie efektyvius
testus ,kurie skiriasi nuo testų tiriančių protines galimybes ir naudojamus
pedagogikoje.Efektyvūs testai skirti išaiškinti asmenines nuostatas ,kaip
ir provokuoja žmogų jas atskleisti. Efektyvūs testai gali būti įvairių
formų ir bet kuri iš jų taikoma TS(pvz.testai su piešiniais ,vaikų prašoma
nupiešti šeimą ir priklausomai nuo to ,kuri figūra didesnė galima spręsti
apie tai kas jį valdo.Arba testas kai reikia pasirinkti vieną iš kelių
variantų.)Panašius klausimus galima pamatyti ir anketose taikomose
apklausose ,nuo testo klausimų jie skiriasi tuo, kad jie žymiai natūralesni
,o su testais juos sieja tas,kad jie kelia ne tiesioginį ,o aplinkinį
klausimą,t.y.apie tiriamą problemą klausia per aplinkui,kad neiššaukti
gynybinės reakcijos.nuo klausimo priklauso ir atsakymas,nors klausimo esmė
ta pati (pvz.1.kaip vertinate nesantuokines šeimas2.ar norite kad jūsų
dukra gyventų nesusituokusi su savo vaikinu)12.Teisės socialinis pagrindas: W.Sumnerio,Savigny ir Erlicho požiūriai į
teisę. Anksčiau į teisę buvo žiūrima, kaip į profesiją ar doktriną, t.y.
teisė turėjo būti analizuojama ir suprantama savo vidiniu kategorijų dėka,
nekreipiant dėmesio į soc./ aplinką. Šis teisės suvokimas geriausiai
išvystytas, nes paremtas pozityvistinio teisės mokslo suvokimu. Per
ankstyvą požiūrį į per teisės prizmę galima atskleisti jos socialinį
pagrindą: ar autonomiška ar sąlygota teisės ir socialinės aplinkos ryšio.
Tokiu būdu išryškėja 3 teorijos: 1. Sumnerio teisės evoliucijos teorija-
priešinę poziciją prieš pozityvistus teisininkus ir įstatymo leidėjus,
kurie bando pakeisti socialinius santykius teisės pagalba. Jis pabrėžė,
teisinės inovacijos nejautrumą, netikslumą, jei teisės socialinės šaknys
yra ignoruojamos. Savo veikale ‘Papročiai’ 1906 m. Sumneris siekė
paaiškinti socialinio susitelkimo jėgos veiksmus, kurie skatina tvarką ir
vienybę visuomenėje . Jis remiasi surinkta etnografine medžiaga “ jei
sudėtume viską ką išmokome iš antropologijos ir etnografijos apie
primityvius žmones, visuomenę , suvoktume esminį jų gyvenimo uždavinį-
išlikti. Remdamiesi malonumo ir skausmo patyrimu, žmonės tam uždaviniui
įgyvendinti suformavo bandymų ir klaidų metodą. Kiekvienas mokydavosi iš
kito patyrimo, taigi egzistavo susitarimas, kas naudingiausia. Palaipsniui
būdai virto papročiais ir tapo masiniu fenomenu. Papročių konvencija –
centrinė Sumnerio minčių ašis. Papročiai- grupinių reikalų sprendimo būdas.
Tai nesamoningi kūriniai, o istorinio patyrimo išdava. Jie įsisamoninami
per tradiciją, imitavimą, autoritetą. Papročių laikymąsis kyla iš
sankcijos, baimės (protėvių pyktis). Tačiau po truputį ima kilti idėjos
naudingos visuomenei ir nėra tiesiogiai susijusios su papročiais, bet kad
jos išsilaikytų, jos turi būti surištos su papročiais, antraip žmonės jas
atmestų. Socialinio gėrio suvokimai pridedami prie papročių ir tampa
morališkai privalomais “ nevok, nemeluok” . Kai tiesos ir teisės elementai
išplėtojami į gerovės doktrinas, papročiai perkeliami į kitą lygmenį. Tada
jie pajėgia sukurti padarinius, savo ruožtu galinčius išsivystyti į naujas
formas ir išplėsti savo įtaką žmonėms. Taigi teisė kyla ar turėtų kilti iš
morališkai privalomų taisyklių. Ji glūdi jų šešėlyje, bet atskyrimo nuo jų
tuo, kad yra garantuojama valstybės. 2. Pagal Savigny, teisė – tautos
dvasios išraiška – viena svarbiausių išraiškos priemonių greta kalbos. Jo
manymu, teisė- daug daugiai nei taisyklė ar teisminių precedentų rinkinys.
Jis atspindi ir išreiškia visą kultūrinių pažiūrų visumą. Kultūra čia
traktuojama plačiausia antropologine prasme- sudėtinga visuma, apimanti
pažinimą, tikėjimą meną moralę papročius ir bet kokius kitus žmogaus, kaip
visuomenės nario įgytus gebėjimus, papročius. Tautos ar žmonių bet kurio
metu surašyta teisė ne kas kita, o nuolat besitesančio proceso- kultūros
evoliucijos- statinis atspindys. Savigny pabrėžia, soc. taisyklių kaitos,
naturalių procesų sunykimą, kuris atsiranda, kai valstybė ignoruoja tuos
procesus ir siekia įtviritnti teisinę doktriną visą apimančioje
konceptuopalioje sistemoje, t.y. kai ignoruojamas ryšys. Jis teigia, kad
įstatymų leidžiamoji institucija būtina, kadangi įstatymų leidyba yra
svarbi priemonė abejonėms dėl atsirandančios teisės ir įteisinant
susiklosčiusią teisę pašalinti. Tačiau jis kelia reikalavimus įstatymų
leidėjui, jis turi būti tautos dvasios atstovas, bet tas
sunkiai
pasiekiama, nes tuo metu teisė tolsta nuo bendruomenės gyvenimo šaknų ir
nustoja būti jos žinių dalimi. Naujos teisės žinios tampa teisėjo ,