Užsienio teisės istorijos kodas tistk 2100 dokumentas
5 (100%) 1 vote

Užsienio teisės istorijos kodas tistk 2100 dokumentas

11

UŽSIENIO TEISĖS ISTORIJOS (KODAS TISTK 2100)

PROGRAMA



Studijų tikslas – parengti studentus galiojančios teisės disciplinų studijoms, todėl kursas studijuojama teisės studijų pradžioje, ir sudaro išeities poziciją jų specialioms studijoms.

Siektini studijų rezultatai – studijos turėtų suteikti žinių apie pagrindinių teisės institutų formavimąsi ir plėtotę, leidžiančių sėkmingiau naudotis lyginamuoju pažinimo metodu. Ši disciplina taip pat turėtų pakelti būsimojo aukštos kvalifikacijos teisininko bendraistorinį išprusimą.

Tai privalomas studijų dalykas, dėstoma teisės programos bakalauro studijų I kurso 1 semestre. Auditorinis krūvis – 48 valandos (1 valanda paskaitų ir 2 valandos seminarų savaitėje), apimtis – 3 kreditai. Atsiskaitymo formos – nuolatinis vertinimas, koliokviumai, egzaminas. Studijų eigoje taikoma kaupiamojo vertinimo sistema.

Dalyko dėstytojai: prof. Mindaugas Maksimaitis ir lekt. Džiolana Tarvainytė.

Dėstomoji kalba – lietuvių.

Įvadas

Teisės istorijos dalykas ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija.

Užsienio teisės istorija kaip teisės istorijos dalis.

Pirmoji dalis

SENOVĖS IR VIDURAMŽIŲ TEISĖS ISTORIJA

I. SENOVĖS TEISĖ

1. Senovės Rytų teisė

Bendrieji Senovės Rytų teisės bruožai.

Pirmosios valstybės Tigro ir Eufrato upių baseine (Mesopotamijoje). Babilono valstybės iškilimas.

Karaliaus Hamurapio teisynas – Senovės Rytų teisės paminklas. Teisės primityvumas. Babilono visuomeninės santvarkos savitumų teisinis įtvirtinimas. Nuosavybės teisė. Prievolinių santykių teisinis reguliavimas. Santuoka, šeima ir paveldėjimas. Nusikaltimas ir bausmė. Kraujo keršto transformavimasis į taliono ir kompozicijos sistemas.

2. Antikinė teisė

Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai. Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose. Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai.

Atėnų teisė. Drakono įstatymas. Solono įstatymai. Pagrindiniai teisės institutai: nuosavybė ir valdymas, prievolės, sutartys, santuoka, nusikaltimas ir bausmė.

Teisės kultas Romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Gregoriano ir Hermogeniano kodeksai. Teodosijaus kodeksas. Justiniano kodifikacija – pilniausias romėnų teisės rinkinys. Justiniano kodifikacijos struktūra (Digestai, Institucijos, Kodeksas) ir šaltiniai.

II. VIDURAMŽIŲ VAKARŲ EUROPOS TEISĖ

1. Genčių teisė

Barbarų teisė. Gentinis teisės pobūdis. Salijų įstatymo pagrindiniai bruožai. Saksų įstatymas. Bavarų įstatymas. Anglosaksų įstatymai: Etelberto, Inės, Alfredo, Etelstano, Knuto įstatymai.

Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo.

2. Kanonų teisė

Krikščionybės atsiradimas ir paplitimas. Didžioji schizma. Popiežių revoliucija ir jų padėties įtvirtinimas. Neigiamas Reformacijos poveikis bažnyčios padėčiai.

Kanonų teisės formavimasis ir šaltiniai. Gratiano „Nesuderinamų kanonų harmonija“. Corpus juris canonici.

Kanonų teisės sistemos struktūriniai elementai: konstituciniai principai, nuosavybė, sutartys, santuoka, paveldėjimas, baudžiamoji teisė. Inkvizicija ir inkvizicinis procesas.

3. Romėnų teisė

Romėnų teisė Vakarų Romos imperijai žlugus. „Vulgariosios“ romėnų teisės šaltiniai. Alariko „Romos vestgotų įstatymas“, Gundobado „Romos burgundų įstatymas“, „Teodoriko ediktas“.

Romėnų teisės atgimimas XI a. Pirmieji Europos universitetai ir romėnų teisė. Glosatorių veikla. Konsiliatoriai (postglosatoriai). Romėnų teisės paplitimas Europoje: jos recepcija Prancūzijoje, Ispanijoje. Romėnų teisė Vokietijoje. Anglija ir romėnų teisė.

4.Lenų ir dvarų teisė

Feodalinių santykių formavimasis frankuose ir anglosaksuose.

Santykių „senjoras-vasalas“ ir „dvarininkas-valstietis“ teisinis reglamentavimas. Feodaliniai papročiai ir jų užrašai. Lenų teisė italų Umberto de Orto „Feodų papročiuose“, ispanų „Septyniose išmintingojo karaliaus dono Alfonso dalyse“, vokiečių „Saksų veidrodyje“.

Feodalinės nuosavybės žemei formos: alodas, beneficija, feodas. Feodalinė hierarchija. Omažas ir investitūra. Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Imunitetiniai raštai. Senjoriniai teismai.

Prekarijus ir komendacija. Servažas ir jo raida.

Lenų ir dvarų teisės ypatumai Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje.

5. Miestų ir prekybos teisė

Miestų Vakarų Europoje atsiradimas ir jų vieta feodalinėje visuomenėje. Kova dėl miestų savarankiškumo.

Miestų valdymas. Gyventojai ir jų organizacija. Italijos miestų teisė. Vokietijos miestų teisė. Miestų teisės šeimos.

Valstybinis gamybos ir prekybos reglamentavimas.

Prekybininkų ir prekybos teisė. Prekybos teisės centrai. Prekybos teisės šaltiniai. 1216 m. „Papročių knyga“ Italijoje. Prancūzijos 1673 m. prekybos ordonansas. Prekybos teisė Anglijoje.

Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis. Svarbiausi jūrų teisės šaltiniai.

6. Karalių teisė.

Prancūzija

Karalių vaidmens teisės kūryboje raida.

Teisės partikuliarizmas. Kutiumai ir romėnų teisė. Karalių aktai: ordonansai, ediktai, deklaracijos. Didieji ordonansai. Paryžiaus parlamento
vaidmuo teisės kūryboje.

Turtinių santykių teisinis reguliavimas. Sutarčių santykiai. Šeimos ir paveldėjimo teisė. Baudžiamoji teisė. Teismo procesas.

Vokietija

Vokietijos politinis susiskaldymas.

Imperinė teisė. XII-XV a. imperatorių „taikos statutai“, jų turinys. Romėnų teisė, kaip imperinės teisės šaltinis. 1532 m. „Karolina“ – ryškiausias imperinis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso šaltinis. Baudžiamosios teisės bendrosios dalies ir ypatingosios dalies klausimai „Karolinoje“. Įrodymų sistema.

Žemių teisė. Teisės „veidrodžiai“. „Saksų veidrodis“. „Švabų veidrodis“.

1749 m. „Prūsų žemės teisynas“, jo apibūdinimas.

1768 m. „Tereziana“. Austrijos 1811 m. civilinis kodeksas, svarbiausi jo bruožai.

Anglija

Anglijos teisėkūros institucijų raida. Teismų sistema ir parlamentas.

„Bendrosios teisės“ formavimasis: įsakymų teismams sistema ir teismų precedentai. „Teisingumo teisė“. Statutinė teisė.

Specifiniai anglų teisės bruožai: nuosavybės, sutarčių, santuokos ir šeimos, paveldėjimo, nusikaltimų ir bausmių teisinis reguliavimas. Teismo procesas.

III. VIDURAMŽIŲ RYTŲ EUROPOS TEISĖ

1. Bizantijos teisė

Imperatoriaus Justiniano kodifikacija – galiojančios Bizantijos teisės šaltinis. Interpoliacijos. Novelos.

VIII-XIV a. Bizantijos teisės paminklai: Eklogos, Žemdirbystės įstatymo, Prochirono, Bazilikų bendrieji bruožai. K. Armenopulo „Šešiaknygis“.

Nomokanonai.

2. Rusijos teisė

Rusų tiesa ir Bizantijos teisė Kijevo Rusioje. Pagrindinės Rusų tiesos redakcijos. Nuosavybės teisė, prievolės, santuoka ir šeima, nusikaltimai ir bausmės. Teismo procesas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 924 žodžiai iš 1806 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.